Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti? „Slogos nereikėtų nuvertinti ar ignoruoti – šis nekaltas uždegimas, kaip ir bet kuri kita liga, gali progresuoti ir peraugti į pavojų sveikatai keliančias komplikacijas, tad svarbu laiku ir tinkamai atpažinti slogos tipą bei taikyti jam skirtą gydymą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Jos teigimu, pacientai neretai slogos tipus painioja tarpusavyje, tad geriausia vengti…

Kiekvieną gruodį maistas tampa kur kas daugiau nei kasdieniu poreikiu – jis įgyja tradicijų, prisiminimų ir bendrystės prasmę. Šventinis stalas suburia žmones, pažadina emocijas ir sugrąžina pažįstamus skonius, lydėjusius ne vieną kartą. Tačiau kartu kyla klausimas: ar šiuolaikiniame ritme dar gebame valgyti sąmoningai ir su tikru malonumu?  Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, kad pirmiausia reikėtų suvokti: kasdienis maistas skiriasi nuo šventinio. Šventiniam maistui būdingi saviti skonių deriniai – saldūs, sūrūs, riebūs, itin išraiškingi, taip pat įvairios tekstūros ir jų kombinacijos. „Šventinis maistas, ypač Kalėdinis, turi gilias tradicijas, todėl dažnai pakanka tiesiog atkartoti tai, kas žmones džiugino dešimtmečius. Kūčių ir Kalėdų meniu…

Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų. „Šventinių drabužių tendencijos labai radikaliai nesikeičia – žmonės ir toliau renkasi prabangesnes medžiagas bei klasikines spalvas. Aksomas, šilkas, blizgios faktūros kuria šventinę nuotaiką ir yra kiekvieno sezono hitas. Per didžiąsias metų šventes dominuoja ne tik klasikinio kirpimo fasonai, bet ir spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, vyšninė raudona, smaragdo žalia“, – komentuoja Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“…

Atėjus žiemai, nejučia sugrįžta vaizdiniai iš vaikystės – girgždantis sniegas po kojomis, raustantys skruostai, šilta arbata po pasivaikščiojimo ir tas ypatingas jaukumo jausmas, kai išorinis pasaulis nurimsta, o laikas tarsi sustoja. Tačiau šiandienos vaikams žiema ne visada suteikia tuos pačius potyrius. Skaitmenizacijos amžiuje vaikai vis daugiau laiko praleidžia patalpose, o nuolatinis ekranų naudojimas tampa kasdiene rutina. SOS vaikų kaimai Lietuva pastebi, kad būtent žiemą išauga nerimo, įtampos ir nuotaikos svyravimų atvejų, o jautresniems ar psichologinių sunkumų patiriantiems vaikams šis sezonas gali būti dar sudėtingesnis. Anot SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, žiemos metu vaikų emociniai poreikiai išryškėja labiausiai, todėl fizinis aktyvumas ir kokybiškas laikas su artimaisiais tampa kertiniais…

Po sunkių traumų, insulto ar ortopedinių operacijų pacientų sveikimo kelias dažnai nesibaigia ligoninėje – jis tik prasideda. Reabilitacija tampa esmine gydymo dalimi, padedančia grįžti į savarankišką gyvenimą, mažinti skausmą, atkurti judėjimo funkcijas ar net psichologinę pusiausvyrą. Tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai toje pačioje klinikinėje situacijoje gydytojų požiūris skiriasi, o tai gali turėti tiesioginę įtaką paciento sveikimui. „Pavyzdžiui, vieni mano, kad elektroterapija epilepsija sergančiam pacientui gali būti taikoma, kiti – ne, arba nesutaria, kokiomis sąlygomis ji būtų saugi. Tai vadinamosios „pilkosios zonos“, kai vienoje įstaigoje gali būti rekomenduojama viena, o kitoje – visai kas kita“, – sako „Eglės sanatorijos“ Medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja…

Nors apie sveiką gyvenseną ir ilgaamžiškumą dažniausiai kalbame galvodami apie mitybą ar fizinį aktyvumą, vis daugiau tyrimų rodo, kad dantų būklė ir burnos mikrobiota gali tiesiogiai veikti mūsų gyvenimo kokybę, ligų riziką ir net gyvenimo trukmę. Sveiki dantys prisideda prie geresnės širdies, smegenų ir imuninės sistemos veiklos, o disbalansas burnos mikrobiotoje gali būti susijęs su Alzheimerio, diabeto ar širdies ligų rizika. Šiuolaikinėje odontologijoje ilgaamžiškumo principai susilieja su pažangiomis technologijomis. Tokią kryptį nuosekliai puoselėja odontologijos klinikos „Albodent“ specialistai, į dantų atkūrimą žvelgiantys ne tik kaip į grožio ar funkcijos klausimą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos garantą. Planavimas „nuo galo“: nuo 3D modelio iki implanto įsriegimo Kaip pasakoja gydytojas odontologas Justinas…

Atšalus orams ir daugėjant virusinių ligų, tėvai vis dažniau klausia – kaip pasiruošti gripo sezonui ir sustiprinti vaikų imunitetą? Be įprastų ir visuotinai rekomenduojamų priemonių, tokių kaip vakcinacija, higiena, kokybiškas miegas ar subalansuota mityba, vis daugiau dėmesio sulaukia ir natūralios kilmės produktai, padedantys palaikyti organizmo apsaugines funkcijas. Vienas jų – karvių priešpienis (kolostrumas). Kodėl gripas vaikams pavojingesnis? Lankydami darželius ir mokyklas, vaikai kasdien susiduria su gausiu mikrobų srautu. Jų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl infekcijos plinta greičiau, o gripas gali sukelti ne tik karščiavimą ir kosulį, bet ir rimtesnes komplikacijas – sinusitą, ausų ar net plaučių uždegimą. Dėl to rudenį ir žiemą ypač svarbu pasirūpinti vaikų imuninės sistemos stiprinimu. Mityba…