Klasika tapęs sumuštinis – atrandamas iš naujo. Šiandien populiarėja sotesni sumuštiniai, kurie iš tikrųjų sušildys ir pamaitins, o ne tiesiog atrodys gražiai socialiniuose tinkluose.
-
-
Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?
Duona mūsų šalyje nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ir užėmė labai svarbią vietą tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio stalo. Duonos kepimas buvo tikras ritualas, o ją kepanti moteris – ypač gerbiama. Tradiciškai Lietuvoje buvo kepama tamsi ruginė duona, tačiau lietuvių skonis keičiasi – žmonės vis dažniau renkasi prancūzišką batoną arba išbando netikėto skonio duoną su alyvuogėms ar juodaisiais serbentais. Nijolia Juchnevič, prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė, sako, kad ilgą laiką mūsų šalies gyventojai buvo gana konservatyvūs ir valgė tradicines rugines ar plikytas kvietines duonas. Žinoma, jos turi pelnytą vietą ant dažno stalo, tačiau žmonės vis dažniau parduotuvių lentynose dairosi fokačijos, daigais praturtintų bagečių, įvairiausiomis sėklomis pagardintų duonų. Taip…
-
Dirbtinis intelektas išspręs pandemijos keliamas problemas?
Stropiai besimokantis, bet nesuprantantis ironijos ir neskiriantis blogio nuo gėrio. Būtent tokie dirbtiniam intelektui priskiriami bruožai suteikia argumentų skeptikams, o algoritmų kūrėjus verčia sukti galvas, kaip jį patobulinti ir paversti kuo draugiškesniu žmogui. Panašu, kad vieną užduotį atlikti šiai sistemai sekasi visgi neabejotinai puikiai – tai didelio duomenų kiekio apdorojimas. Šis privalumas teikia vilčių naujoves kuriantiems startuoliams, tyrėjams ir mokslininkams, kurie ieško sprendimų sveikatos stebėjimo technologijų tobulinimui. Įvairios programėlės perduoda informaciją apie mūsų susitikimus ir slaptus pasimatymus, sveikatos būklę ir savaitgalio kelionių maršrutus – kur persipina asmeninė atsakomybė ir teisė į privatų gyvenimą? Su dirbtiniu intelektu siejamas objektyvumas gali virsti atsakymu pandemijos metu paaštrėjus diskusijoms apie pažeidžiamas teises į asmens…
-
Sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų, dirbančių pirmus metus
Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai. Trečdalis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe taip pat įvyko darbuotojams, kurių stažas įmonėje nesiekia vienerių metų. Dažniausiai tokie darbuotojai sunkiai ar mirtinai nukenčia statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, žemės ūkio sektorių įmonėse. Šiais metais darbe žuvo 5 ir sunkias traumas patyrė 19 pirmus metus dirbančių darbuotojų iš minėtų sektorių. Nereta priežastis – kontraktinis ar terminuotas statybos darbų pobūdis. Kituose sektoriuose – padidintas krūvis ir trumpesni terminai užduotims atlikti, viršvalandžiai. „Kai darbininkui mokama nuo…
-
Papildomas Covid-19 skambučių centras: jungiasi nauji rėmėjai, skaičiuoja pirmuosius rezultatus
Praėjus dviem savaitėms nuo papildomo Covid-19 skambučių centro darbo pradžios, prie šalies verslų įkurtos socialinės iniciatyvos „Įveiksime kartu“ jungiasi ne tik nauji darbuotojai, bet ir rėmėjai. Šiuo metu suburta jau 40-ies darbuotojų komanda, kurios veiklą su esamu rėmimu pavyks pratęsti mažiausiai iki Kalėdų. Fiksuojant naujų užsikrėtimų skaičiaus rekordus, skambučių centro komanda padeda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus ir informuoti apie saviizoliacijos būtinybę. Lapkričio 11 d. skambučių centre darbą pradėjo pirmoji dešimties žmonių komanda. Šiuo metu skambučių centre dirba 40 darbuotojų, tačiau yra galimybė šiuos pajėgumus ir toliau didinti – verslo turimi resursai ir papildoma parama leistų nedelsiant prijungti dar 15 papildomų darbuotojų. Papildomo skambučių centro organizatoriai per visą šį…
-
Kaip po ligos stipriname organizmą: pirmoje vietoje – grynas oras, antroje – mityba
Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi. „Negalime pacientui liepti maitintis sveikai, bet nejudėti, negalime ir raginti būti fiziškai aktyviam, bet neprisižiūrėti mitybos. Gerų rezultatų taip elgiantis nepavyks pasiekti – tai įmanoma tik išlaikant pusiausvyrą, kai neapleidžiama nė viena sritis. Nepamirškime dar ir emocinės būsenos. Žinote, kas remiantis tyrimais dažniausiai išgydo onkologine liga sergančius ligonius? Tai yra tikėjimas“, – įžvalgomis…
-
„Maxima“ ragina ne tik dėvėti veido kaukes, bet ir tai daryti tinkamai
Pasaulio mokslininkai apskaičiavo, jog sertifikuotų veido kaukių dėvėjimas COVID-19 pernašos riziką gali sumažinti net 400 kartų. Tačiau lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai akcentuoja – siekiant efektyvių koronaviruso prevencijos rezultatų, šią apsauginę priemonę būtina nešioti tinkamai. Todėl bendrovės specialistai, rūpindamiesi savo darbuotojų bei klientų sveikata, dalijasi patarimais, kaip veido kaukę dėvėti teisingai, kartu primindami, jog įmonė šiuo metu įgyvendina daugybę COVID-19 prevencijos sprendimų, užtikrinančių tiek darbo, tiek ir apsipirkimo saugumą. „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia – siekiant absoliučios apsaugos nuo koronaviruso, veido kaukę privalu dėvėti vadovaujantis esminėmis taisyklėmis. Pirmoji jų, anot bendrovės atstovės, yra tinkama rankų higiena. „Prieš užsidedant apsauginę veido kaukę, rankas reiktų nusiplauti muilu bei…
-
Vaistininkė – apie kraujospūdžio matavimo klaidas: susinervinus, išgėrus kavos ar pasportavus to geriau nedaryti
Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, būna, kad žmonės ateina į vaistinę prastai besijausdami, o pasiūlius pasimatuoti kraujospūdį paaiškėja, kad jis didesnis nei norma. „Todėl tikrai dažnai tenka rekomenduoti pacientams akyliau stebėti kraujospūdį ar kreiptis į šeimos gydytoją. Pakilęs kraujospūdis yra svarbus rizikos faktorius visoms širdies ir kraujagyslių ligoms, ilgainiui jis gali pradėti kenkti ir smegenims ar inkstams. Būtent todėl insultas ir infarktas yra labiausiai paplitusios ilgai negydyto padidėjusio kraujospūdžio…
-
Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: kaip jas gydyti ir jų išvengti?
Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą. Priešingu atveju jų atsikratyti gali būti itin sunku – kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje. Karpų sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis geriau žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tačiau ŽPV yra apie 100 rūšių ir dauguma jų sukelia sveikatai nepavojingas odos infekcijas, pasireiškiančias karpomis ant…
-
Karantino akivaizdoje vaistininkai siūlo pozityvumo receptus
Šalies vaistininkai pastebi, kad karantino metu vis daugiau žmonių slegia liūdesys, niūrios mintys, trūksta motyvacijos. Siekiant padėti visuomenei atrasti pozityvumo, pagerinti nuotaiką ir priminti vertybes, kurios leidžia džiaugtis gyvenimu, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ siūlo pozityvumo receptus. Tai interviu forma pateikiamos mintys ir idėjos iš skirtingų sričių atstovų, kaip šio COVID-19 akivaizdoje užtikrinti pozityvumą. Šis projektas gimė iš vaistinėje pastebėto poreikio. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad vaistinėje dažnai apsilanko žmonės, su kuriais besikalbant paaiškėja, kad juos kankina panikos atakos, slogios nuotaikos ar įvairios baimės. Pasak jos, jeigu tai yra tik pirmieji požymiai, tuomet pagalbos gali atrasti ir vaistinėje, tačiau jeigu problema įsisenėjusi, vertėtų kreiptis į gydytoją. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė…
-
Mitai apie kontracepciją
Apklausos rodo, kad Lietuvos jaunimo žinios apie kontracepciją nėra teisingos – tikima visiškai nepagrįstais teiginiais. Matyt, ir dėl tos pačios priežasties maždaug kas ketvirtas paauglių nėštumų baigiasi abortu. Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė sako, jog dažnai prie mitų kūrimo prisideda ne tik menkos ar klaidingos pacientų žinios, bet ir pačių gydytojų požiūris. Tabu traukiasi Nors abortų skaičiaus tarp jaunimų merginų nėra džiuginantis, gydytoja akušerė ginekologė Regina Giliasevičienė tikina, jog pastaraisiais metais lytinio gyvenimo švietimui teikiama vis daugiau dėmesio. Mokykloje vykdomos jaunimui palankios iniciatyvos, lytinio švietimo programos, paskaitos apie anatomiją ir fiziologiją. Gydytojams sudaromos sąlygos teikti papildomas asmenines konsultacijas, jaunimui atvykti į ginekologijos skyrių pasižiūrėti, kaip dirba gydytojai ginekologai. Tai, anot specialistės,…
