Klasika tapęs sumuštinis – atrandamas iš naujo. Šiandien populiarėja sotesni sumuštiniai, kurie iš tikrųjų sušildys ir pamaitins, o ne tiesiog atrodys gražiai socialiniuose tinkluose.
-
-
Sanatorijos direktorius medicinai A. Balčius: „Reabilitacija po COVID-19 padeda atstatyti pažeistas organizmo funkcijas“
„Šis virusas paveikia mūsų genetinę informaciją ir gali labiau pažeisti vieną iš šių sistemų: plaučių sistemą, nervų arba širdies-kraujagyslių. Reabilitacijos esmė – padėti organizmui kuo greičiau atstatyti pažeistas funkcijas“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius. Ilgametę patirtį sukaupusi „Eglės sanatorija“ Druskininkuose parengė specialią sanatorinio gydymo-reabilitacijos programą, skirtą COVID-19 persirgusiems žmonėms ir yra pasiruošusi priimti norinčius atstatyti sveikatą jau dabar. „Padėdami pacientui orientuosimės į ląstelių prisotinimą deguonimi ir stengsimės, kad žmogaus organizmas kuo greičiau grįžtų į normalią būklę. Šiam tikslui pasiekti pasitelksime ir du naujus medicininius prietaisus: aparatą „RespiCare“, skirtą kvėpavimo gerinimui, ir Ozono terapijos aparatą, organizmo įsotinimui deguonimi“, – pasakoja „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius. Programą sudaro 5 gydomųjų procedūrų grupės: kineziterapija, gydomoji vonia, gydomasis masažas, aparatinės fizioterapijos procedūra ir relaksacijos procedūra. Į sanatoriją atvykusiam pacientui pirmiausia skiriama gydytojo konsultacija, kurios metu atliekama spirometrija (funkcinis plaučių tyrimas) ir išsami paciento būklės analizė, pritaikomos labiausiai tinkančios procedūros. Programa parengta remiantis PSO rekomendacijomis, ruošiantis…
-
Namuose – augintinis, kurį bučiuojame ir glostome: kokios grėsmės šeimininkų sveikatai?
Glaudus ryšys tarp žmonių ir augintinių gerina tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu gali lemti ir infekcinių bei parazitinių ligų pasireiškimą. Vaistininkė pataria, kaip išvengti šių ligų ir kaip gydytis jau susirgus. „Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame. Šie parazitai suvartoja šeimininko maisto atsargas, vitaminus, blogina maisto medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu sukelia viso organizmo nusilpimą, silpnina imuninę sistemą, sukelia lėtinį nuovargį. Žmonės, turintys kirmėlių, dažniau ir sunkiau serga kitomis infekcijomis, lėčiau sveiksta“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė. Pasak jos, šunys ir katės gali sukelti ir alergiją, o kliniškai alergija gali pasireikšti įvairiai –…
-
Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas
Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas. Gydytoja pristatė naujos formos saldymedį — DGL Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien — itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų. Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais. Vis dėlto žmonės dažnai nebenori iš karto griebtis cheminių preparatų, todėl dažnai ieško natūralių, inovatyvių būdų, kurie padėtų saugiai ir užtikrintai kovoti su skrandžio rūgštingumo problemomis. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja…
-
Dovilė Rusytė. Programėlių duomenys atspindi savijautą: kaip išnaudoti technologijų potencialą?
Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Tų, kuriose sekate miego režimą, per dieną suvaikščiotų žingsnių skaičių, svorį, suvalgytą maistą ar išmaniojo laikrodžio fiksuojamą širdies ritmą? Neabejoju, kad tokių skaitmeninių sveikatos rodiklių programėlių turite bent kelias. Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai. Proga išnaudoti pandemijos iššūkius Koronavirusas neįtikėtinai apsunkino pasaulio sveikatos sistemų darbą. Nepaisant visų neigiamų pasekmių, COVID-19 kaip niekas kitas pagreitino skaitmenizacijos procesus sveikatos įstaigose, o dalis įprastų gydymo paslaugų tapo nuotolinės. Galiausiai ėmė įsitvirtinti telemedicinos paslaugos, kurios suteikia medikams galimybę nuotoliniu būdu stebėti pacientą ir…
-
Karantino galimybės ir grėsmės: bendrauti ar izoliuotis?
Pandemija mus išmušė iš vėžių ir paskatino peržiūrėti savo laiko prioritetus. Dar prieš karantiną atlikto tyrimo metu paklausus, kam labiausiai trūksta laiko, didelė Lietuvos gyventojų dalis nurodė, kad jo pristinga sau. Tačiau dabar, atsiradus didesnėmis galimybėmis skirti laiko savo poreikiams ir pomėgiams, skundžiamės, kad nebegalime gyventi įprastu skubėjimo ritmu. Psichologai sako, kad mums tampa sudėtinga pasirūpinti savo poreikiais, kai turime tam laiko. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 35 proc. gyventojų nurodo labiausiai pristingantys laiko sau, dar 12 proc. neturi pakankamai laiko namams ir 11 proc. – draugams. Labiausiai laiko sau stokoja 25-44 metų žmonės, tai patvirtino 38 proc. šio amžiaus tyrimo dalyvių. Dažniau laiko stoką…
-
COVID-19 sukeliami neurologiniai simptomai ir galimos komplikacijos
Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu – jais infekcija gali prasidėti, jie gali išsivystyti 3-10 dienų laikotarpyje nuo pirmųjų ligos simptomų. Daugiau apie tai pasakoja medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja neurologė Raminta Godelienė. Pasak specialistės, neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako. Dažniausi neurologiniai simptomai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, skonio ir uoslės praradimas, raumenų skausmas. Skonio ar uoslės praradimas pripažintas ankstyvu ligą padedančiu įtarti simptomu. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nuo 30 iki 70…
-
V. Kurpienė pataria: ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?
Rūšiavimas ir gamtos išteklių tausojimas tampa vis opesne tema. Vis daugiau šeimos ūkių ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir kreipia dėmesį į maisto švaistymo sukeliamas problemas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipia dėmesį, kad apsipirkimų ir maisto gaminimo planavimas yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, prisidedantys tiek prie planetos tausojimo, tiek mažesnio pinigų švaistymo. Jai pritaria ir dietistė Vaida Kurpienė, kuri dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti, kad visi šeimos nariai būtų sotūs, piniginė storesnė, o maisto likučiai neiškeliautų į šiukšlių dėžę. Maistas virsta žalingomis dujomis Remiantis statistika, kiekvienais metais iššvaistoma apie 1,3 mlrd. tonų žmonėms skirto maisto, o visoje ES net 6 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų…
-
Kaip susiplanuoti savaitės meniu: tinklaraštininkės Amelijos patarimai ir šiltų salotų receptas
„Eiti į parduotuvę be sąrašo ar nesusidaryti savaitės valgiaraščio plano – jau nebemoku“, – sako tinklaraštininkė Amelija Kuzmarskė. Ji prisipažino taip įpratusi prie kruopštaus planavimo, kad emocinių pirkinių jos kasdienybėje pasitaiko itin retai. O galvodama, ką ruoš šeimai, moteris atsižvelgia ir į tai, kokių produktų turi namuose. Trijų vaikų mama pasakoja, kad prie patiekalų planavimo prisideda visi šeimos nariai. Tai yra puikus būdas vaikams suprasti, kad taip planuojamos išlaidos, taupomas laikas ir mažinamos atliekos bei vartotojiškumas. Apsiperka kartą per savaitę Nors pasaulį sukausčiusi pandemija pakoregavo daugelio apsipirkimo įpročius: ekspertų rekomendacijomis vadovaudamiesi žmonės į parduotuvę vyksta rečiau, sudaro pirkinių sąrašą. Amelija prisipažįsta, kad pandemija jos apsipirkimo įpročių nepakeitė. Jau kelerius metus…
-
Kartą ir visiems laikams – patarimai, kurie padės įveikti nerimą
Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus. Per gruodį įsigyjamų maisto papildų nervų sistemai kiekiai išaugo daugiau nei penktadaliu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl kankinančios nemigos. Šio miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, farmacininkai dažnai bando išsiaiškinti, ar klientai laikosi tinkamos miego higienos, kartais pakoreguoti kasdieniai įpročiai padeda susigrąžinti kokybišką poilsį, tačiau…
-
Dietologė: ryte nuotaiką pakels pusryčiai
Žinome, kad pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgių, tačiau nemažai žmonių skubėdami juos praleidžia arba jaučiasi dar sotūs, nes vėlai vakarieniavo. Gydytoja dietologė Lina Barauskienė atskleidė, kodėl pusryčius valgyti būtina ir kokius maisto produktus rinktis, kad gautume visų reikalingų maistinių medžiagų energingai dienos pradžiai. Pusryčiai – energijos atstatymui Dietologės teigimu, pusryčiai iš tiesų yra svarbūs, nes tai yra maistas, kurį valgome po vadinamojo „ilgesnio bado“ naktį. „Miegodami mes išnaudojame visus maistinių medžiagų resursus, todėl turime juos papildyti, kad galėtume gerai jaustis ir dirbti. Tai tarsi energijos užtaisas naujai dienai“, – sako L. Barauskienė. Pirmas dienos valgis taip pat padeda suplanuoti būsimus valgymus vėliau. Pusryčiaujantys lengviau sutelkia ir išlaiko dėmesį, jų…
