Klasika tapęs sumuštinis – atrandamas iš naujo. Šiandien populiarėja sotesni sumuštiniai, kurie iš tikrųjų sušildys ir pamaitins, o ne tiesiog atrodys gražiai socialiniuose tinkluose.
-
-
Daugybė įdomių faktų, kuriuos kiekvienam verta žinoti apie juvelyrinius dirbinius
Juvelyriniai dirbiniai nuo seno yra labai svarbi žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Papuošalai ne tik papildo mūsų įvaizdį ir suteikia jam daugiau išskirtinumo bei žavesio, tačiau jie taip pat tampa yra puikia investicija. Visais laikais juvelyriniai dirbiniai buvo dėvimi tiek vyrų, tiek ir moterų. Ir nors kurį laiką vyrai buvo atitolę nuo papuošalų dėvėjimo ir papuošalus pradėta labiau sieti su moterimis, šiandien galime matyti reikšmingus pokyčius. Dabar puoštis mėgsta didžioji dalis žmonių – neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų vyrai, ar moterys. Todėl apie šias didžiulę reikšmę mūsų gyvenimui turinčias spindinčias ir nepakartojamo grožio detales verta pateikti ne vieną įdomų faktą. Faktai apie juvelyrinius dirbinius Terminas „juvelyriniai dirbiniai“ kilo iš prancūziško…
-
Natūrali, ekologiška kosmetika – kokie jos pliusai?
Ar dažnai susimąstote, kokie iš tikrųjų yra Jūsų grožio rutinos pliusai? Jeigu Jūsų kosmetika yra pažymėta kaip natūrali, ekologiška kosmetika, didelė tikimybė, jog didžioji dalis produkto yra iš organinių ingredientų. Natūrali, ekologiška kosmetika yra iš elementų, tokių kaip riešutų, gėlių ar kitų augalų aliejų. Tokia ekologiška sudėtis, natūralūs kvapai, pakeičia sintetines dalis, dažnai naudojamas tradicinėje kosmetikoje. Natūrali, ekologiška kosmetika gerbia aplinką ir gamtą. Kai naudojate sintetinius, cheminius produktus, jie ne tik palieka pėdsaką ant Jūsų odos, bet ir kenkia švariam orui, vandeniui, kurie taip pat stipriai prisideda prie Jūsų grožio ir sveikatos. Natūrali, ekologiška kosmetika nenaudoja cheminių medžiagų, dažiklių ir kitų konservantų. Kodėl jie yra kenksmingi? Tradicinė kosmetika, naudoja nenatūraliai…
-
Netikėti faktai apie sūrį: kodėl jis laikomas urvuose ir ar jį tikrai mėgsta pelės?
Prancūzijoje per metus vienam gyventojui tenka beveik 26 kilogramai sūrio. Turbūt nesuklysime pasakę, kad Prancūzija yra tikra sūrių šalis – čia pagaminama daugiau nei 300 jo rūšių, o kartais sūrį su įvairiausiais saldžiais priedais: uogienėmis ar džemais, prancūzai valgo ir vietoje deserto. Lietuvoje sūris taip pat yra mėgstamas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai yra pakankamai dideli sūrių mėgėjai – tai rodo ir reguliarus šios kategorijos pardavimų augimas. „Lietuviai sūrius perka gausiai ir jų pardavimai nuosekliai didėja. Labiausiai vartotojai mėgsta fermentinį sūrį, o antroje vietoje rikiuojasi gaudos sūris. Šalia fermentinių, taip pat pirkėjai domisi gurmaniškais sūriais, ieško įvairesnių ir įdomesnių skonių, atranda ožkos, avies, prancūziškus sūrius“,…
-
Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų
Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais. Juos sukelia žiemiškas šaltas ir sausas oras lauke bei namų orą sausinantis šildymas. Veikiama tokio oro nosies gleivinė išsausėja, pažeidžiamos kraujagyslės. Taip pat kraujavimą iš nosies skatina peršalimo, infekcinės viršutinių takų kvėpavimo ligos, alerginis rinitas, nosyje atsidūrę svetimkūniai, traumos, hormoniniai vaistai ar ilgiau vartojami lašinami ar…
-
Pandemija pakeitė sportą: populiarėja nuotolinės treniruotės
Karantinas pažadino žmonių vaizduotę – užsidarius sporto klubams ir apribojus judėjimą daugelis pradėjo sportuoti nuotoliniu būdu, taip pat gerėja oro sąlygos sportuoti lauke. Sportuoti pagal šiuolaikines sąlygas siūlo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto centras – didžioji dalis buvusių praktinių, kontaktinių užsiėmimų vyksta nuotoliniu būdu, o fiziniai užsiėmimai pritaikyti daugelio poreikiams. „Pirmasis karantinas pakoregavo sportinę veiklą, tad, norėdami nesustabdyti fizinio aktyvumo, Universitete privalėjome greitai persiorientuoti ir pasiūlyti bendruomenei nuotolines fizines veiklas. Antrajam karantinui esame pasirengę ir apgalvoję kiekvieną žingsnį. Sudarome sąlygas užsiimti mėgstama veikla prieš darbą, darbo metu ir po darbo nuo 2 iki 4 kartų per savaitę“, – teigia LSMU Sporto centro vadovas dr. Deivydas Velička. Jo teigimu,…
-
Raudonukė – dar viena liga, kurią galime suvaldyti skiepais
Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje pernai dvejų metų vaikų skiepijimų aprėptys siekė (90,2 proc.), o septynerių metų amžiaus vaikų grupėse – 90,6 proc. Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju. Pasak ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Kristinos Žukauskaitės, raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. „Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims, nes raudonukės virusas…
-
Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?
Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam sezonui. Vieniems tai badavimas, kitiems – įvairios sulčių dietos, tretiems – atsisakymas tam tikrų produktų ar natūralių žolelių nuovirai prieš miegą. Tačiau kas iš tiesų yra detoksikacija: laikina mada ar realią naudą organizmui duodanti praktika? O gal žmogaus organizmas yra prisitaikęs pats šalinti kenksmingas medžiagas ir specialių procedūrų nė nereikia? Ką reikia žinoti apie toksinus ir gerą savijautą, pataria BENU vaistininkė ir sertifikuota asmeninė trenerė Jūratė Vaičiūnienė. „Sveiko žmogaus organizmas pats sugeba pašalinti toksinus, už šį darbą atsakingi mūsų vidaus organai: inkstai, kepenys, žarnynas, kraujotaka. Nereikalingos medžiagos taip pat šalinamos per odą, per plaučius. Nosies gaureliai sudaro barjerą, kad įkvepiant orą…
-
Lašiša ne tik skani, bet ir naudinga: receptai, nepaliksiantys abejingų
Lašiša – viena iš labiausiai pamėgtų žuvų, naudojama daugelio pasaulio virtuvių. Ji – ne tik skani, lengvai pagaminama, bet ir pasižyminti įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Dėl unikalaus skonio lašiša itin mėgstama pietums, vakarienei, o dabar vis dažniau ir pusryčiams: ja dažnai gardinami omletai, Benedikto kiaušiniai, įvairiausi sumuštiniai ar blynai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša išties populiari ir Lietuvoje jos pardavimai per metus nuosekliai didėja. „Lietuviai lašišą tikrai mėgsta, o kad ši žuvis populiari, rodo ir per metus augantys pardavimų rodikliai. Remiantis duomenimis, 2020 m. lašišos pardavimai nuosekliai augo. Lyginant atvėsintos žuvies pardavimus – lašiša tarp vartotojų yra labiausiai pamėgta žuvies ant ledo…
-
Vakcinacijos procesą privačiose klinikose koordinuos „InMedica“: atskleidė, kaip viskas vyks
Vilniuje nuo koronaviruso COVID-19 pradėjus skiepyti senjorus, tūkstančių vyresnio amžiaus pacientų laukia ir privačios medicinos klinikos. Kartu su viešojo sektoriaus medicinos įstaigomis jos jungiasi į senjorų vakcinavimą, o procesą privačiame sektoriuje organizuos klinikų tinklas „InMedica“. Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė sako, kad privačios medicinos įstaigos gali paspartinti skiepijimo tempą ir tai dabar yra svarbiausias prioritetas. „Privačiose medicinos įstaigose Vilniuje, naujausiais duomenimis, yra prisirašę 7,6 tūkst. pacientų, kurių amžius yra 65 metai ir daugiau. Tikimės, kad senjorų jaučiamas pasitikėjimas savo šeimos gydytoju, galimybė pasikonsultuoti su konkretaus paciento sveikatos būklę žinančiu mediku leis jaustis saugiau ir užtikrinčiau nei bendraujant su nepažįstamu specialistu iš skambučių centro. Todėl norime suteikti…
-
Vasario 22-oji primena: senatvė – ne priežastis atsisakyti gyvenimo kokybės
Dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje savo valia atsisako pagyventi dar penkerius metus, dešimt ar ilgiau. Šalies kardiologai pastebi, kad tūkstančiai vyrų ir moterų galėtų džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, jeigu laiku kreiptųsi į šeimos gydytojus. Vasario 22-ąją visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena, kad kiekvienas 75 metų ir vyresnis asmuo turėtų pasitikrinti dėl aortos stenozės. Aortos stenozė yra viena iš širdies vožtuvų ligų, kurios negydomos baigiasi mirtimi. Tačiau net ir kentėdami skausmą krūtinės srityje, kamuojami dusulio ir galvos svaigimo kai kurie senjorai ilgą laiką vengia apsilankyti pas medikus. „Atidėliodami vizitą pas šeimos gydytoją žmonės atsisako galimybės gyventi geriau ir ilgiau“, – pastebi gydytojas kardiologas, prof. dr. Ramūnas Unikas,…
