Viena kriaušė būna traški ir gaivi, kita – tokia sultinga, kad norisi valgyti pasilenkus virš lėkštės. Skirtumą lemia ne tik veislė, bet ir sunokimas bei laikymo sąlygos. Kartais tereikia kelias dienas palaukti, kad kietokas, iš pirmo žvilgsnio neišraiškingas vaisius atskleistų savo saldumą ir aromatą.
Kriaušės virtuvėje praverčia kur kas dažniau, nei gali pasirodyti. Jos tinka pusryčiams, salotoms, kepiniams ir prie sūrio, o iš minkštesnių vaisių galima paruošti paprastą pagardą košei. Svarbiausia žinoti, kokias kriaušes rinktis konkrečiam patiekalui ir kaip jas laikyti namuose.
Kuo kriaušės papildo kasdienę mitybą?
Kriaušėse yra vandens, natūralių cukrų ir skaidulinių medžiagų. Vidutinio dydžio vaisiuje gali būti apie 6 gramus skaidulų, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo jo dydžio. Kriaušės taip pat papildo mitybą vitaminu C, kaliu ir kitomis maistinėmis medžiagomis.
Šių vaisių nereikia apgaubti pažadais apie stebuklingą poveikį sveikatai. Daug prasmingiau juos įtraukti į įvairų valgiaraštį, kuriame vietos atsiranda ir kitiems vaisiams bei uogoms. Kriaušė gali būti patogus užkandis, saldus priedas prie natūralaus jogurto ar būdas paįvairinti įprastą pusryčių košę.
Jeigu norisi sotesnio užkandžio, kriaušę derinkite su varške, sūriu ar nedidele sauja riešutų. Taip vienas vaisius lengvai tampa kelių skirtingų užkandžių pagrindu.
Kaip išsirinkti skanią kriaušę?
Pirmiausia pagalvokite, kada ketinate ją valgyti. Jei tą pačią dieną, ieškokite jau prinokusio vaisiaus. Jei kriaušes perkate kelioms dienoms, dalis jų gali būti kietesnės – namuose sunoks palaipsniui.
Daugelio įprastų europinių kriaušių sunokimą padeda įvertinti minkštimas prie kotelio. Švelniai spustelėkite šią vietą: jeigu ji truputį pasiduoda, vaisius paprastai jau tinkamas valgyti. Stipriai spaudyti plačiausios kriaušės dalies nereikėtų, nes taip galima ją sumušti.
Odelės spalva nėra patikimas vienintelis ženklas. Vienos kriaušės nokdamos pagelsta, kitos išlieka žalsvos. Apžiūrėkite, ar nėra pelėsio, įtrūkimų, šlapiuojančių vietų ir didelių suminkštėjusių dėmių.
Svarbi ir paskirtis. Salotoms geriau tiks prinokusi, bet standi kriaušė, kurią lengva supjaustyti plonomis skiltelėmis. Valgyti vieną galima rinktis minkštesnę, o kepimui – formą išlaikantį vaisių.
Kaip sunokinti kietas kriaušes namuose?
Parduotuvėje įsigyta kieta kriaušė nebūtinai bus neskani. Daugelis europinių kriaušių nuskinamos dar neprinokusios ir valgymui sunoksta vėliau. Namuose jas palikite kambario temperatūroje, atokiau nuo radiatoriaus ar tiesioginės saulės.
Jeigu nokimą norite paspartinti, kriaušes sudėkite į popierinį maišelį kartu su obuoliu arba bananu. Šių vaisių išskiriamas etilenas skatina nokimą. Kasdien patikrinkite, ar minkštimas prie kotelio jau suminkštėjo.
Visų kriaušių nebūtina nokinti vienu metu. Kelias laikykite ant virtuvės stalo, o likusias, jeigu jos dar standžios ir sveikos, galite palikti šaldytuve bei vėliau išimti nokti. Taip lengviau išvengti situacijos, kai visas dubuo vaisių vienu metu tampa pernelyg minkštas.
Kaip laikyti prinokusias kriaušes?
Kai kriaušės jau tinkamos valgyti, perkelkite jas į šaldytuvą. Vėsa sulėtins tolesnį nokimą, tačiau vaisių būklę vis tiek reikėtų reguliariai patikrinti. Laikymo trukmė priklauso nuo veislės, sunokimo ir to, ar vaisius nebuvo pažeistas.
Kriaušių nesuspauskite sunkesniais produktais ir, jei įmanoma, nelaikykite sugrūstų keliomis eilėmis. Suminkštėjusį ar sumuštą vaisių sunaudokite pirmiau, jeigu jis dar nesugedęs.
Prieš laikant viso pirkinio plauti nereikia: ant vaisių likusi drėgmė gali paskatinti gedimą. Kriaušes geriausia nuplauti prieš pat valgant ar gaminant.
Ar kriaušes būtina nulupti?
Jeigu odelė nepažeista ir jos tekstūra maloni, kriaušę galima valgyti nenuluptą. Vien tai, kad vaisius atvežtas iš kitos šalies, savaime nėra priežastis odelę pašalinti.
Prieš valgydamos kriaušę nuplaukite po tekančiu vandeniu, švelniai patrinkite rankomis ir nusausinkite. Muilas, indų ploviklis ar kitos buitinės valymo priemonės vaisiams plauti netinka. Nuplauti reikia ir tas kriaušes, kurias vėliau ketinate lupti.
Odelę verta pašalinti tada, kai ji trukdo norimai patiekalo tekstūrai. Pavyzdžiui, glotni vaisių tyrė ar švelnus padažas be jos bus vientisesni. Salotoms ir daugeliui kepinių kriaušių lupti nebūtina.
Kodėl perpjauta kriaušė paruduoja?
Perpjovus vaisių, jo minkštimas susiduria su oru ir ima ruduoti. Vien spalvos pokytis dar nereiškia, kad kriaušė sugedo, tačiau salotose ar ant užkandžių lentos norisi išlaikyti patrauklią išvaizdą.
Paprasčiausia kriaušę pjaustyti prieš pat patiekiant. Jeigu pasiruošti reikia anksčiau, skilteles galima lengvai apšlakstyti citrinų sultimis. Jos padės sulėtinti rudavimą, tačiau visiškai jo nesustabdys. Sulčių naudokite saikingai, kad rūgštumas neužgožtų vaisiaus skonio.
Su kuo dera kriaušės?
Kriaušių saldumas ypač maloniai atsiskleidžia šalia sūrių, rūgštesnių ir traškių ingredientų. Pradėti galima nuo kelių paprastų derinių:
- Pusryčiams: natūralus jogurtas, avižinė košė, varškė, cinamonas ir riešutai.
- Salotoms: lapinės salotos, bri ar ožkų sūris, graikiniai riešutai ir garstyčių padažas.
- Užkandžiams: skrudinta duona, kreminis sūris ir plonos kriaušių skiltelės.
- Desertams: vanilė, cinamonas, kardamonas, šokoladas ar migdolai.
Gaminant verta atsižvelgti į vaisiaus saldumą. Labai prinokusi kriaušė gali suteikti pakankamai saldumo pati, todėl papildomo medaus ar cukraus pirmiausia dėkite mažiau ir paragaukite.
Ką daryti, jei kriaušių turite per daug?
Minkštas, bet dar nesugedusias kriaušes supjaustykite ir trumpai patroškinkite su nedideliu kiekiu vandens bei mėgstamais prieskoniais. Toks pagardas tiks prie blynų, košės ar jogurto. Sutrintas jis taps vaisių tyre, kurią galima užšaldyti nedidelėmis porcijomis.
Standesnius vaisius kepkite orkaitėje, dėkite į pyragus ar trupiniuočius. Jei norite dalį derliaus išsaugoti, tinka ir džiovinimas. Žalių kriaušių šaldymas dažnai nuvilia dėl pakitusios tekstūros, todėl pirmiausia verta rinktis paruoštą tyrę ar įdarą.
Svarbu sunaudoti prinokusius, o ne sugedusius vaisius. Supelijusią, pūvančią ar nemalonų rūgimo kvapą skleidžiančią kriaušę išmeskite. Virimas ar kepimas nėra būdas tokį vaisių paversti tinkamu valgyti.
