Pavasarį, atšilus orams, derėtų pasirūpinti ir tinkama veido apsauga, pertvarkyti savo odos priežiūros rutiną ir įvesti produktų, kurie padės pasiruošti vasarai. Kai saulė tampa aktyvesnė, dažną kamuoja išsausėjusi, pleiskanojanti, išblyškusi veido oda, gali pasireikšti ir atopinis dermatitas. Specialistės įvardijo pagrindinius pavasario iššūkius odai, patarė, kaip juos įveikti, ir papasakojo apie dažniausiai daromą klaidą, itin kenkiančią mūsų odai. Riebios odos drėkinti nereikia? „Nesvarbu, koks metų laikas, tačiau drėkinimas reikalingas visiems odos tipams – ir riebiai, ir senstančiai, ir sausai odai. Dažnas galvoja, kad riebios odos drėkinti nereikia, tačiau taip nėra – riebios odos nereikėtų maitinti, derėtų vengti daug riebalų turinčių produktų“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.…
Potrauminis stresas – įveikime pabaisą iš praeities
Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą. Rodos, kasdienybės netemdo jokie šešėliai, tačiau dėl vidinės naštos žmogus jaučiasi tarsi atskirtas nuo gražiausių dabarties akimirkų. To priežastis gali būti ir patirta psichologinė trauma. VU Psichotraumatologijos centro docentė, psichologė ir mokslininkė Odeta Geležėlytė teigia, kad pasak tyrimų, trauminių patirčių gali būti turėję apie 70-80 proc. visos populiacijos. „Taigi trauminės patirtys nėra…
Patarimai, kurie padės ryte išsibudinti lengviau ir jaustis žvaliau
Paskutinį kovo savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai su sukami valanda į priekį, taigi pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, tarsi „prarandame“ valandą miego. Tačiau nemažai žmonių rytinis pabudimas yra tikras iššūkis bet kuriuo metų laiku, ypač kai suskambus žadintuvui norisi dar bent kelias minutes pasilikti lovoje. Sunkus kėlimasis gali būti sąlygotas ne tik miego trūkumo, bet ir prastos miego kokybės, cirkadinio ritmo sutrikimų, netinkamos mitybos ar sveikatos problemų. „Kartais prasta savijauta ryte gali signalizuoti apie miego apnėją, skydliaukės sutrikimus bei diabetą, širdies ligas, taip pat depresiją ir nerimą ar kitas ligas. Todėl, ieškant nuovargio ryte priežasties, svarbu įvertinti ne tik savo kasdienius įpročius, bet ir bendrą sveikatos…
Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą
„Seksualinės fantazijos yra tiesiog mintys, o ne veiksmai. Jos yra natūrali ir sveika psichikos dalis, ir jų stigmatizavimas daro daugiau žalos nei naudos”, – įsitikinusi psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. Fantazijos stiprina santykius „Seksualinės fantazijos atlieka svarbų vaidmenį žmogaus psichikoje, nes jos leidžia saugiai tyrinėti troškimus, išreikšti seksualumą ir praturtinti intymų gyvenimą“, – teigia psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. „Fantazijos padeda pažinti save – jos suteikia galimybę tyrinėti savo norus, ribas ir tai, kas kelia susijaudinimą, net ir be realaus veiksmo. Tai tarsi saugus psichologinis žaidimas, kuriame galime išbandyti įvairias patirtis“, – aiškina N.Stičinskaitė. Fantazijos, anot seksologės, gali būti puikus būdas stiprinti santykius. „Dalijimasis fantazijomis su partneriu gali skatinti atvirumą…
„Affidea Lietuva“ į naują diagnostikos centrą Plungėje investavo apie 2 mln. eurų
Lietuvoje pirmaujanti medicininių paslaugų tiekėja „Affidea Lietuva“ kovo 21 d. Plungės ligoninėje atidarė naują diagnostikos centrą su vienu pažangiausiu magnetinio rezonanso tomografu (MRT) rinkoje. Į naująjį centrą „Affidea Lietuva“ investavo apie 2 mln. eurų. Plungės ligoninėje įdiegtas „GE Signa Champion 1.5T“ MRT aparatas leis dar tiksliau tirti vidaus organus ir minkštuosius audinius, užtikrins efektyvesnius tyrimus bei didesnį jų pralaidumą, taip sumažinant pakartotinų tyrimų poreikį. Tai ypač svarbu diagnozuojant onkologines, neurologines ir kardiologines ligas. „Tai itin svarbus įvykis Plungei ir visam regionui. Ilgą laiką pažangios diagnostikos paslaugos buvo labiau prieinamos tik didmiesčiuose, todėl pacientams tekdavo keliauti didelius atstumus, kad gautų būtinas medicinos paslaugas. Tikiu, kad naujasis diagnostikos centras ne tik sustiprins…
Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
Šių metų kovo 27-oji reikšminga – pirmą kartą pasaulyje minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes ir skatinti pacientus laikytis gydytojų rekomendacijų, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas antras pacientas vaistus vartoja neteisingai. Dažniausios to priežastys – per sudėtingas gydymo planas, užmaršumas arba paciento sprendimas nutraukti vaistų vartojimą vos pasijutus geriau. Tai gali nulemti prastesnius gydymo rezultatus, didesnę komplikacijų riziką, o kai kuriais atvejais – netgi ankstesnę mirtį. Tarptautinė arterinės hipertenzijos draugija praėjusių metų rugsėjį pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos svarbą. Specialistai pabrėžia, kad būtina didinti…
NVSC: ne visų tirtų šulinių vandenį saugu vartoti kūdikiams ir nėščiosioms
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad apie 15 proc. šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Prašymą NVSC dėl vandens tyrimų užsakymo galima pateikti įvairiais būdais: elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį ar per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo…
Ar šiuolaikiniame pasaulyje vis dar mokame būti kartu?
Apie porų psichoterapiją Dovilė Bubnienė, psichologė psichoterapeutė Kai Austėja ir Simonas pirmą kartą įžengė į mano kabinetą, jie nežiūrėjo vienas į kitą, tarp jų tvyrojo šalta tyla. Akys pilnos nuoskaudų, žodžiai užstrigę kažkur pusiaukelėje tarp lūpų ir širdies. Jie abu buvo sėkmingi, daug pasiekę savo karjerose, bet kažkur skubėjime ir begaliniame lėkime vienas kitą prarado. Austėja ir Simonas daugiau nei dešimtmetį kartu, bet jau gana ilgai kenčiantys vienumoje. „Aš jaučiuosi, lyg būčiau pasimetusi šiuose santykiuose“, – tyliai prabilo Austėja. Simonas atsakė trumpu žvilgsniu, tuomet stojo įtempta tyla. Tą akimirką man buvo aišku – tarp jų atsiradusi lyg nematoma siena, pastatyta iš neišsakytų ir neišsipildžiusių lūkesčių, mažų ir didesnių nusivylimų ir…
Ar lietuviai miega per mažai? Tarptautinis tyrimas atskleidė kritinį 1 val. trūkumą
Ilgėjančios dienos ir natūrali saulės šviesa už lango daugeliui žmonių leidžia jaustis žvaliems ir energingiems. Tačiau, tarptautinio tyrimo apie miegą duomenimis, iki idealios miego trukmės Lietuvos gyventojams trūksta 1 valandos ir 19 minučių. Pasaulyje šis rodiklis siekia 1 valandą ir 20 minučių. Miego trūkumą dažniausiai lemia nerimas, kurį teigia jaučiantys kas penktas Lietuvos gyventojas, įkyrios mintys ir jausmai arba vidinis polinkis būdrauti, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Tarptautinis IKEA tyrimas, kuriame dalyvavo 55 000 žmonių iš 57 pasaulio šalių, atskleidė svarbių įžvalgų apie miegą. Paaiškėjo, kad geriausiai išsimiega Kinijos gyventojai, o prasčiausiai – Norvegijos. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje miego kokybė yra vidutinė. Tarp Baltijos šalių geriausius rezultatus pasiekė Estijos…
Santaros klinikose perkvalifikavimo programa atveria naujas galimybes: slaugytojo padėjėjos nusprendė siekti slaugos studijų
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dalyvavimas šioje programoje yra puikus pavyzdys, kaip skirtingos institucijos gali sėkmingai bendradarbiauti, siekdamos bendro tikslo. Perkvalifikavimo programa, apjungianti Užimtumo tarnybą, Profesijų meistrystės centrą ir VUL Santaros klinikas, leidžia darbo netekusiems ar naujos profesijos siekiantiems žmonėms įgyti slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, atlikti praktiką ligoninėje ir įsidarbinti joje. Pilvo ir onkochirurgijos centro vyresnioji slaugytoja Irina Šlepikienė džiaugiasi, kad šios programos dalyvės – Roma Griniūtė-Kirdeikienė ir Aleksandra Demčenko – į skyrių atėjo pačiu laiku: „Kai pradėjo pas mus atlikti praktiką, buvau sužavėta – jos labai supratingos, darbščios ir atsakingos, ramios – o ši savybė labai svarbi, nes dirbant su pacientais reikia išlaikyti šaltą protą. Nuo pirmųjų dienų matėsi, kad…
