Lengvo vasaros brizo kedenami, saulės glostomi plaukai vasarą, rodos, mažiau reiklūs. Pamėgtas šampūnas, kondicionierius – ir gali bėgti palaidais, sveikai žvilgančiais plaukais. Tačiau taip nėra – vasarą dėmesio plaukams reikia ne mažiau nei žiemą, tik kitokio. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad šiltuoju metų laiku plaukai greičiau praranda drėgmę, todėl gali tapti šiurkštesni, prarasti gyvybingumą, greičiau veltis. Pasak specialistės, pagrindinė plaukų priežiūros taisyklė vasarą – mažiau karščio ir daugiau drėgmės. Plaukų išvaizdai ir būklei vasarą didžiausią įtaką daro ultravioletiniai saulės spinduliai, karštis, taip pat jūros, baseinų vanduo. Reikia nepamiršti, kad vasarą plaukai gauna ir daugiau taršos – dulkių, purvo, taip pat galvos oda išskiria daugiau prakaito,…
-
-
Skarlatina – per pusmetį tris kartus padaugėjo susirgimų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik 3 kartus daugiau susirgimų skarlatina nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, atitinkamai 759 ir 2146 susirgimai. Pastaraisiais metais (2010–2018 m.) vidutiniškai per metus Lietuvoje yra registruojama apie 1600 skarlatinos atvejų. Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) stebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, kai ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkstančius. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos. Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, tonzilių uždegimu bei kūno bėrimu. Šią ligą sukelia beta hemolizinės Streptococcus pyogenes bakterijos, žinomos kaip A grupės streptokokai. Nors liga…
-
Pernai pasaulyje gyveno 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių, pranešė UNAIDS
2018 metais pasaulyje gyveno 37,9 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija žmonių, šią savaitę skelbiama metinėje Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) ataskaitoje apie ŽIV ir AIDS situaciją 2018 metais pasaulyje. Pasak ataskaitos, dauguma pasaulyje su ŽIV infekcija gyvenančių žmonių yra suaugusieji, kurie sudaro beveik 96 proc. visų užsikrėtusiųjų bei 1,7 mln. vaikų (4,4 proc.). Pagal lytį, registruota 18,8 mln. moterų ir tai sudaro beveik pusę (49,6 proc.) visų gyvenančių su ŽIV žmonių pasaulyje. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių (20,6 mln.) gyvena rytų ir pietų Afrikos regionuose. Naujausiais JT AIDS programos duomenimis, 2018 m. užregistruota 1,7 mln. naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 16 proc. mažiau nei 2010 m. (2,1 mln.), tačiau tai…
-
Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas?
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o specialistai pabrėžia, kad tinkamas mėgavimasis pirties malonumais teigiamai veikia organizmą. Tačiau tam, kad nauda būtų didžiausia, būtina žinoti pagrindines pirtinimosi taisykles. „Kraujotakos sistemos stiprinimas, pagerėjusi odos būklė, krentantis svoris ir sumažėjusi įtampa – visą tai galima pasiekti reguliariai besilankant pirtyje. Tiesa, čia labai svarbu saikas: į pirtį nereiktų eiti dažniau nei kartą per savaitę ir atkreipti dėmesį į temperatūrą, kuri neturėtų viršyti 70 laipsnių karščio“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė. Silpnumas ir galvos svaigimas – pavojingi signalai Net ir tikriems pirties mėgėjams specialistė pataria įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Pajutus pirmuosius silpnumo požymius, galvos…
-
Priklausomybės kaina: kas šeštas telefono naudotojas yra atsitrenkęs ar pargriuvęs
Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas (17 proc.) yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais – bendravo, naršė, fotografavo ar filmavo. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais, atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Apklausą iniciavusios draudimo bendrovės BTA duomenimis, atvejų, kuomet virtualus bendravimas ar pastangos „pagauti“ kuo daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose sulauksiantį kadrą baigiasi stresinėmis situacijomis bei traumomis, ypač padažnėja per atostogas, keliaujant ir vykstant į užsienį. „Nubrozdinimai, susitrenkimai, ar net lūžiai ir neplanuotas vizitas mediko kabinete – tokia kartais būna virtualus bendravimo ir noro tuoj pat dalintis vaizdais iš gražiausių kampelių kaina. Suklupimai, pargriuvimai,…
-
Erkinis encefalitas pasiglemžia vis daugiau gyvybių: kaip atpažinti pavojų ir gelbėtis po įkandimo?
Po stojusios sausros iškritęs gausesnis lietus jau vilioja miško gėrybių mėgėjus leistis į girias ir miškus, tačiau čia tyko erkės, kurios šiuo metu ypač aktyvios. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais jau suskaičiuota beveik 100 susirgimų erkiniu encefalitu, iš jų – du mirties atvejai. Skaudžios nelaimės galima išvengti, laiku atpažinus ligos požymius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad jei jau apsisaugoti nuo erkės įkandimo nepavyko, laikas ir veiksmai po įkandimo taip pat labai svarbūs ir gali padėti išsaugoti gyvybę. Tam tik svarbu laiku suprasti, kada įsiurbęs gyvis su savimi atsinešė ir užkratą, ir nesupainioti simptomų su lengvu vasariniu peršalimu. „Užsikrėtus erkiniu encefalitu jokių vizualių požymių ant odos…
-
Antroji šiemet erkinio encefalito auka – sostinėje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša apie antrąjį šiais metais mirties atvejį nuo erkinio encefalito (EE), užregistruotą Vilniaus mieste. Pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis liepos pradžioje užregistruotas Šiaulių apskrityje. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad prieš mėnesį ligoniui buvo įsisiurbusi erkė. Vietovė, kurioje erkė galėjo įsisiurbti nežinoma, tačiau, ligonis dažnai lankydavosi Labanoro apylinkėse. Skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per š.m. sausio-birželio mėnesius šia liga susirgo 99 asmenys, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis. Efektyvi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Praėjus 2…
-
Vasara – poilsio metas kūnui, bet stresas odai: kaip išvengti odos senėjimo?
Šilta vasara – iššūkis mūsų odai, kurią kasdien veikia intensyvūs saulės spinduliai, aplinkos dulkės, netgi stresas, kartais aplankantis net atostogų metu. Nors odos senėjimas, atrodytų, natūralus procesas, tačiau anksčiau laiko pasireiškę senstančios odos požymiai daugelį gąsdina, gali sukelti ir psichologinių barjerų. Gera žinia tai, kad pristabdyti odos pokyčius galima, tereikia susirūpinti laiku – priešlaikinį senėjimą išduoda ne vien pirmosios raukšlės. Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė sako, kad nors odos senėjimas yra natūralus procesas, priešlaikinius odos senėjimo požymius – elastingumo praradimą, sausėjimą, šiurkštumą, raukšles, pleiskanojančius odos plotus – gali paskatinti mūsų įpročiai, vienas jų – besaikis kaitinimasis saulėje. „Vos pasikaitinus saulėje galima pastebėti, kad oda tampa lygesnė ir gražesnė – sumažėja bėrimų,…
-
Sveika mityba darbe – misija įmanoma?
Kasdien keliaujantys į darbą ir didžiąją dienos dalį praleidžiantys tarp keturių sienų susiduria su amžinu klausimu: ką valgyti šiandien? Dilema – neštis savo gamintą maistą, ieškoti netoliese esančių kavinių, o gal pasitenkinti lengvu užkandžiavimu – aplanko daugelį. Mitybos specialistų teigimu, į pietų pertrauką darbe derėtų žvelgti atsakingai ir šį dienos ritualą paversti lygiaverte maitinimosi rėžimo dalimi. Valgote dirbdami? Prarandate daugiau nei išlošiate Pirmoji klaida, kurią, deja, daro nemaža dalis dirbančiųjų, tai skubotas valgymas arba dar blogiau – valgymas prie savo darbo stalo arba netgi dirbant. Pasak maisto ekspertės Aidos Matulevičiūtės, žmonės, kurie valgo neatsitraukdami nuo darbo stalo ar žiūrėdami į kompiuterius, organizmui daro didelę žalą. „Dauguma mano, jog toks skubotas…
-
Apie skysčių svarbą keliaujant į šiltuosius kraštus: ką gerti ir kaip išvengti dehidratacijos
Kaitrios saulės ir šilto oro išsiilgę Lietuvos gyventojai įpusėjus vasarai aktyviai traukia į šiltuosius kraštus. Nors iš lietuviškos lietingos vasaros per kelias valandas persikelti į kaitrą yra malonu, tačiau drastiškus temperatūros ir klimato pokyčius atlaiko ne kiekvieno keliautojo organizmas. Draudikai įspėja, kad temperatūros „žirklės“ dažniausiai sukelia staigias organizmo reakcijas. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės, du trečdaliai dehidratacijos atvejų atsiranda dėl gastroenterito, kiek mažiau dėl saulės smūgio ir tonzilito. „Dehidratacija gali ištikti dėl karšto klimato, aukštos temperatūros, keliautojui neįprasto kasdienio režimo bei egzotiško maisto“, – aiškino A. Taraitienė. Vaikai nusilpsta greičiausiai „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai su dehidratacija užsienyje susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat…
