Kaip šią savaitę paskelbė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nuo karantino nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės gali pradėti testuoti darbuotojus, o vėliau, užpildžiusios paraišką „Invegoje“, gauti valstybės kompensaciją. Kad testavimas šalyje vyktų sparčiau, COVID-19 tyrimų paslaugas leista teikti daugiau akredituotų sveikatos priežiūros įstaigų. Viena iš jų – odontologijos klinika „Šypsenos akademija“, turinti padalinius Vilniuje ir Kaune. „Greitasis antigenų testas gali būti atliekamas tiek mūsų klinikoje, tiek kliento objekte. Suprantame, kad darbo metu išleisti kažkur važiuoti testuotis penkis, dešimt ar daugiau žmonių yra nuostolinga. Tad esame pasiruošę sutvarkyti visus teisinius bei techninius formalumus ir atvykti į nurodytą vietą, kad klientui nekiltų jokių rūpesčių“, – sakė Gintarė Krikščiūnienė, odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ direktorė.…
-
-
Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas ir gali sukelti nepageidaujamas pasekmes
Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytoja otorinolaringologė Vigilija Kuprienė pasakoja, kokios galimos „ausų krapštukų“ naudojimo pasekmės, kodėl visgi reikėtų jų atsisakyti ir kaip tokiu atveju rūpintis savo ausų higiena. Anot V. Kuprienės, ausys nereikalauja ypatingos priežiūros – jų nereikia nei šveisti, nei ypatingai prausti su muilu ar juo labiau į ausis nukreipti iš dušo galvutės tekančios…
-
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: Lietuva siekia tapti tikrąja Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos nare
2021 m. vasario 25 d. pranešimas žiniasklaidai Vasario 24 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai buvo supažindinti su narkotikų politika tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje. Svarbiausiu įvykiu galima laikyti tai, kad Lietuva yra išreiškusi ketinimą kandidatuoti į Narkotinių medžiagų komisijos nares 2022–2025 m. kadencijai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) vykdo Lietuvos kandidatavimo kampaniją, yra parengęs šiai kampanijai skirtą informacinę medžiagą (brošiūrą ir reklaminį kampanijos vaizdo klipą), kuri, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, turėtų būti išplatinta ECOSOC (Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba) valstybėms narėms, taip pat informaciją apie kandidatavimą, skirtą interneto svetainės skilčiai. Artimiausi rinkimai vyks 2021 m. balandžio 21 d., kuomet ECOSOC rinks šalis…
-
Primename – pavasarį kyla pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra – toksokarozė – ja dažniausiai dėl mažų higienos įgūdžių ar noro į burną dėtis neįprastus daiktus užsikrečia vaikai;Toksoplazmozė – ši liga dažniau pasitaiko tarp miesto gyventojų, ja dažniau serga moterys, nes jos gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže; Susirgimai echinokokoze dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kaimo gyventojams. Ši liga gali…
-
Dietologė pataria: ką turėtume valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos
Pirmosiomis pavasario dienomis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas. Žmonės bando keisti mitybos įpročius ir šiuo metu daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką perka ir deda į savo lėkštes. Tačiau Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė sako, kad subalansuotos mitybos principų nepamiršti turėtume ne tik pavasarį, bet ir apskritus metus. „Prasidėjus kalendoriniam pavasariui dažnas drastiškai keičia savo racioną, tačiau klaidinga manyti, kad pavasarį būtinai turime imtis pokyčių. Į kasdienį savo racioną visus metus turėtume įtraukti kuo įvairesnių produktų, turinčių baltymų, angliavandenių ir skaidulų, vitaminų bei mineralų. Žinoma, pavasarį pirmenybę teikiame šviežioms daržovėms, bet reikia nepamiršti ir vaisių ar uogų. Norint maitintis pagal subalansuotos mitybos principus į racioną…
-
Netikėti faktai apie sūrį: kodėl jis laikomas urvuose ir ar jį tikrai mėgsta pelės?
Prancūzijoje per metus vienam gyventojui tenka beveik 26 kilogramai sūrio. Turbūt nesuklysime pasakę, kad Prancūzija yra tikra sūrių šalis – čia pagaminama daugiau nei 300 jo rūšių, o kartais sūrį su įvairiausiais saldžiais priedais: uogienėmis ar džemais, prancūzai valgo ir vietoje deserto. Lietuvoje sūris taip pat yra mėgstamas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai yra pakankamai dideli sūrių mėgėjai – tai rodo ir reguliarus šios kategorijos pardavimų augimas. „Lietuviai sūrius perka gausiai ir jų pardavimai nuosekliai didėja. Labiausiai vartotojai mėgsta fermentinį sūrį, o antroje vietoje rikiuojasi gaudos sūris. Šalia fermentinių, taip pat pirkėjai domisi gurmaniškais sūriais, ieško įvairesnių ir įdomesnių skonių, atranda ožkos, avies, prancūziškus sūrius“,…
-
Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų
Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais. Juos sukelia žiemiškas šaltas ir sausas oras lauke bei namų orą sausinantis šildymas. Veikiama tokio oro nosies gleivinė išsausėja, pažeidžiamos kraujagyslės. Taip pat kraujavimą iš nosies skatina peršalimo, infekcinės viršutinių takų kvėpavimo ligos, alerginis rinitas, nosyje atsidūrę svetimkūniai, traumos, hormoniniai vaistai ar ilgiau vartojami lašinami ar…
-
Pandemija pakeitė sportą: populiarėja nuotolinės treniruotės
Karantinas pažadino žmonių vaizduotę – užsidarius sporto klubams ir apribojus judėjimą daugelis pradėjo sportuoti nuotoliniu būdu, taip pat gerėja oro sąlygos sportuoti lauke. Sportuoti pagal šiuolaikines sąlygas siūlo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto centras – didžioji dalis buvusių praktinių, kontaktinių užsiėmimų vyksta nuotoliniu būdu, o fiziniai užsiėmimai pritaikyti daugelio poreikiams. „Pirmasis karantinas pakoregavo sportinę veiklą, tad, norėdami nesustabdyti fizinio aktyvumo, Universitete privalėjome greitai persiorientuoti ir pasiūlyti bendruomenei nuotolines fizines veiklas. Antrajam karantinui esame pasirengę ir apgalvoję kiekvieną žingsnį. Sudarome sąlygas užsiimti mėgstama veikla prieš darbą, darbo metu ir po darbo nuo 2 iki 4 kartų per savaitę“, – teigia LSMU Sporto centro vadovas dr. Deivydas Velička. Jo teigimu,…
-
Raudonukė – dar viena liga, kurią galime suvaldyti skiepais
Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje pernai dvejų metų vaikų skiepijimų aprėptys siekė (90,2 proc.), o septynerių metų amžiaus vaikų grupėse – 90,6 proc. Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju. Pasak ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Kristinos Žukauskaitės, raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. „Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims, nes raudonukės virusas…
-
Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?
Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam sezonui. Vieniems tai badavimas, kitiems – įvairios sulčių dietos, tretiems – atsisakymas tam tikrų produktų ar natūralių žolelių nuovirai prieš miegą. Tačiau kas iš tiesų yra detoksikacija: laikina mada ar realią naudą organizmui duodanti praktika? O gal žmogaus organizmas yra prisitaikęs pats šalinti kenksmingas medžiagas ir specialių procedūrų nė nereikia? Ką reikia žinoti apie toksinus ir gerą savijautą, pataria BENU vaistininkė ir sertifikuota asmeninė trenerė Jūratė Vaičiūnienė. „Sveiko žmogaus organizmas pats sugeba pašalinti toksinus, už šį darbą atsakingi mūsų vidaus organai: inkstai, kepenys, žarnynas, kraujotaka. Nereikalingos medžiagos taip pat šalinamos per odą, per plaučius. Nosies gaureliai sudaro barjerą, kad įkvepiant orą…
