Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos. Karpos ir magija  „Beveik visi žmonės per savo gyvenimą yra turėję karpų, kai kuriems norint jas panaikinti teko kreiptis į medikus, kitiems jos išnyko pačios. Būtent dėl šios savybės tam tikrose kultūrose karpos asocijuotos su magija. Liaudies pasakose karpos siejamos su rupūžėmis, raganomis ir kerais, o žmonės, kad jų atsikratytų yra išbandę daugybę gydymo būdų“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė. Išties karpos su magija neturi nieko bendra, tad ir visi magiški būdai…

Lietuvoje kasmet registruojami susirgimai egzotinėmis ligomis, kurie susiję su kelionėmis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 55 maliarijos, 31 strongiloidozės, 30 dengės karštligės, 4 filariozės, po tris odos leišmaniozės ir šistomatozės bei vienas visceralinės leišmaniozės atvejis. Planuojančius keliauti ULAC medikai ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra šalyje, į kurią ruošiamasi keliauti bei rekomenduojama susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis. Nuo kai kurių infekcinių ligų keliautojus gali apsaugoti skiepai, nuo maliarijos – tinkamas antimaliarinių vaistų vartojimas. Pasak ULAC specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės, į sveikatos priežiūros įstaigas dėl skiepų rekomenduojama kreiptis likus 4–6 savaitėms iki kelionės, kad pasiskiepijus susidarytų imunitetas dar iki…

Kiekvienais metais maždaug 50 mln. keliautojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos, aplanko atogrąžų regionus. Prieš išvykdami atostogauti daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios. Šeimos gydytoja pasakoja, kokius skiepus prieš išvykstant atostogauti reikėtų pakartoti.                   „Kasmet daugėjant keliautojų į egzotines šalis, norinčiųjų pasiskiepyti prieš kelionę gretos visgi neauga taip sparčiai. Viena iš priežasčių – tai daryti gyventojams tenka savo lėšomis. Žmonės suskumba skiepytis tik tais atvejais, kai į šalį be tam tikrų skiepų tiesiog neįleidžiama“, – sako „Affidea klinika“ šeimos gydytoja Dana Sabina Stoškutė.  Remiantis užkrečiamųjų ligų ir AIDS…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 16 proc. mažiau susirgimų rotavirusine infekcija palyginus su užpernai (atitinkamai 2912 ir 3474 atvejai). Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistės Gretos Gargasienės, susirgimų mažėjimą galima sieti su vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos, kai  dviejų mėnesių kūdikiai valstybės lėšomis pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėti skiepyti nuo 2018 m. rugsėjo. Iš viso kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama  2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn. kūdikiams. Pasak G. Gargasienės, 2019 m. rotavirusinės infekcijos vakcinacijos aprėptys siekė 82,5 proc. ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šia vakcina kūdikiai skiepijami kiek ilgiau nei…

Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik visada būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne vienas ar du, o gerokai daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra ir menstruacijų laikinas nebuvimas nesudarydavo palankių sąlygų vystytis endometriozei. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės dr. Sonatos Barilienės, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo šiandien ši liga diagnozuojama iki 10 proc. moterų, o tarp susidūrusių su vaisingumo problemomis endometriozė diagnozuojama net 20-40 proc. atvejų.  Liga nėra infekcinė ar užkrečiama  „Ligos paplitimo augimą galima paaiškinti medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumu, didėjančiu visuomenės sąmoningumu ir supratimu, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį“, – teigia specialistė. Endometriozė – tai…

Plokščiapėdystė pasaulyje paplito išsivysčius civilizacijoms, kai vaikščiojimą basomis gruoblėtais paviršiais pakeitė ne visuomet tinkamai parenkamas apavas. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Liudvikas Kervys teigia, kad net 7 iš 10 žmonių Lietuvoje skundžiasi įvairiomis plokščiapėdystės formomis, o išilginė plokščiapėdystė nustatoma 30 proc. žmonių. Nors ši pėdos deformacija jokio diskomforto iš pradžių nesukelia, ilgainiui gali lemti kitas sveikatos problemas. Didelę reikšmę turi avalynė Iš visų pėdos deformacijų plokščiapėdystė – viena dažniausių patologijų. Nors ši liga gali būti ir įgimta, suaugę žmonės plokščiapėdystę dažniau įgyja. Ortopedas-traumatologas L. Kervys tikina, kad ligos atsiradimui įtakos turi keletas pagrindinių veiksnių: įvairios traumos, antsvoris, stovimas darbas, paveldimumas, ligos (reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, insultas) bei jų…

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai. O kaip toks pavasaris žiemą paveiks įvairius kenkėjus? Nebuvo tikros žiemos – bus daugiau pelių, žiurkių ir uodų? Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas, dėl gerokai šiltesnių orų šią žiemą daugiau kenkėjų galimai išgyvens ir bus pasirengę daugintis pavasarį. Kuo didesnės bus kenkėjų gretos, tuo daugiau jų brausis į patalpas. „Viena Šilutėje gyvenanti šeima neseniai skundėsi, kad šiemet žiemą ūkiniame pastate kaip niekada aktyvios žiurkės. Gyventojai patikino, kad šiemet reikėjo kur kas daugiau pastangų kovai su nemaloniomis ir įvairių…