Senieji Kūčių prietarai bei burtai atgimsta ir šiandien

Prietaringumas – viena iš savybių, nubrėžianti takoskyrą tarp to, kokie esame šiandien ir to, kokie buvo mūsų protėviai tiek pagonybės, tiek ir krikščionybės laikais. Žmogus, savo gyvenimo vairą patikintis nežemiškų jėgų galiai, atrodytų mažų mažiausiai keistas, tačiau metuose yra viena diena, kuomet galime sau leisti pabūti prietaringais ar net pasmalsauti, kas likimo suplanuota. Jei šiandien mums svarbiausia, kaip dekoruoti Kūčių stalą bei kokius 12 patiekalų ant jo padėti, tai anksčiau šie komponentai sudarė tik dalį paruošiamųjų darbų: jau nuo ankstyvo ryto elgesys buvo paremtas griežtu tam tikrų prietarų laikymusi, o vakare laukė šventinių burtų metas. Kūčių prietarais bei burtais, būdingais lietuvių tautai, galima paįvairinti ir savąją šventę: taip ne tik puoselėjamas tarpusavio bendravimas, bet ir skatinama susipažinti su tautos tradicijų autentiškumu.

Kas Kūčių dieną laikysis pasninko, to laukia sėkmė: kas ras antrąją pusę, o kas džiaugsis gera sveikata ir dar vienais nugyventais metais.

Kas nepatingės išlipti iš lovos ankstyvą Kūčių rytą, bus darbingas visus metus, o miegalius tinginystė persekios visus metus.

Sėkmė lydės tą, kuris iki Kūčių bus atidavęs visas skolas, atsiprašys to, ką buvo įskaudinęs ir pamirš turėtas nuoskaudas.

Tiems, kurie prie Kūčių stalo pakvies vargstantį, vienišą žmogų, bus atlyginta sėkme.

Kūčių dieną dera susilaikyti nuo sunkių darbų, tačiau būtina pasirūpinti namų šiluma bei švara.

Tai – tik keletas nekaltų prietarų, kurių laikytis nesudėtinga, o procesas suteikia šventinei dienai dar didesnio išskirtinumo. Po šventinės vakarienės laukia visa eilė ritualų, iškilmingai tituluojamų „burtais“. Tiesa, pastaruosius reikėtų priimti ne „už gryną pinigą“, bet vertinti kaip autentiškus Kūčių žaidimus ir turiningą laisvalaikio praleidimo būdą.

Visi traukite iš po staltiesės šiaudą, simbolizuojantį ateinančius metus: ilgas šiaudas – ilgas gyvenimas, trumpas, plonas – trumpas gyvenimas arba vargas, storas – turtas, varpa ant šiaudo – turtas, šeimos pagausėjimas, sudžiūvusi gėlė – santuoka.

Paimkite saują kūčiukų ar riešutų: lyginis skaičius žada antrąją pusę, nelyginis – vienatvę ateinančiais metais.

Ant stalo sudėliokite lėkštes, o po jomis paslėpkite įvairius daiktus, simbolizuojančius būsimą gyvenimą (žiedas – meilė ir santuoka, moneta – pinigai, šakelė – sveikata, kryželis – nelaimė). Kas kurią lėkštę pasirinks, toks likimas ir laukia.

Uždegę vaškinę žvakę, lašinkite vašką į vandenį ir pasitelkite fantaziją susiformavusių ornamentų interpretacijai.

Vienišiai turėtų pasikviesti šunį ir pasiūlyti šiam suvalgyti kūčiukų – iš kurio saujos pirma pasivaišins, tam pirmam ir lemta susirasti antrąją pusę.

Pasiimkite batus ir meskite šiuos per petį link durų: jei į duris „žiūri“ noselė, greičiausiai teks palikti tėvų namus, jei kulnas – dar bent metus pasiliksi.

Paimkite obuolį ir lupkite jo žievę taip, kad nesutrūktų. Meskite šią per petį: kokia raidė susiformuos iš ant žemės nukritusios žievės, toks ir bus būsimojo mylimojo vardas.

Jei prieš miegą suvalgysite silkės, o prie lovos pasidėsite stiklinę su vandeniu, naktį susapnuotas žmogus, kuris šią paduos troškuliui numalšinti, ir bus antrojo pusė.

Per Kūčias svarbiausia atrasti vidinę ramybę bei skirti laiko bendravimui su artimaisiais. Tam gali būti pasitelkti tradiciniai Kūčių prietarai ir ritualai. Tiesa, siekiant, jog šie neštų tik teigiamas emocijas (juk nesinori išsipranašauti blogo likimo), gali tekti „burtų“ eigą šiek tiek pakoreguoti. Senoliai tikrai dėl to nesupyks, priešingai – džiaugsis, jog senosios tradicijos tebėra puoselėjamos.

(Perskaityta per mėnesį: 42, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt