Net žmogui, savęs nelaikančiam perdėtai sentimentaliu, kažkas viduje tarsi sukirba, pagalvojus, jog po truputį artėja Kūčių vakaras. Pastarasis – iš tiesų ypatingas. Ir ne būtinai žvelgiant iš religinės ar mistinės pusės (deja, Kūčių burtai bei prietarai tikriausiai dažniau sutinkami ne praktikoje, o literatūroje ir senolių pasakojimuose). Neretai būtent šį vakarą sumažėja fiziniai bei geografiniai atstumai, skiriantys artimiausius žmones: prie bendro stalo susėda sugužėjusieji iš tolimiausių kampelių, pamirštamos nuoskaudos bei nesutarimai. Aišku, ir ši diena neapsieina be rūpesčių: moterys, kurioms patikėta 12 Kūčių patiekalų gamyba, suka galvą, kuo šiais metais nustebinti prie bendro stalo švęsti susirinkusius namiškius. Siūlome išbandyti 3 naujus patiekalus, kurių nerasite tradiciniame senolių Kūčių meniu: pastarieji savo sudėtimi nenusižengia tam tikriems šio vakaro tabu, tad kodėl neišbandžius šio to naujo?
Rytietiška skumbrė
Dažniausiai ant mūsų šventinio stalo atsiduria karšto ar šalto rūkymo skumbrė, tačiau skonio receptorius maloniai nustebinti galima ir…šviežia.
Šiam patiekalui prireiks:
- Šviežios skumbrės
- 5 v. š. sojų padažo (1v.š. šaukštą panaudosite garnyro gamybai)
- Skiltelės česnako
- Nedidelio gabalėlio imbiero (mėgstantys tiksliai vadovautis receptu turėtų atsipjauti maždaug 1 cm ilgio šaknį)
- Miltų
- 1 morkos
- 1 v.š. citrinos sulčių
- Kelių šakelių kalendros
- Juodųjų pipirų
- Aliejaus kepimui
Nulupta skumbrė (tai – neabejotinai daugiausiai kantrybės reikalaujantis darbas šio patiekalo gamyboje) supjaustoma kąsnio dydžio gabalėliais ir pamarinuojama su sojų padažu, tarkuotu imbieru bei susmulkintu česnaku.
Žuvies marinavosi laikas išnaudojamas garnyro gamybai: nulupta morka supjaustoma plonomis juostelėmis, apibarstoma susmulkintomis kalendros šakelėmis, pagardinama citrinų sultimis, 1 v.š. sojų padažu, juodaisiais pipirais. Viskas išmaišoma (nesidrovėkite tai atlikti tiesiog pirštais).
Skumbrei šiek tiek pasimarinavus, išvoliojame kiekvieną gabalėlį miltuose ir apkepiname gerai įkaitusiame aliejuje. Žuvis neturi perkepti –šią kepkite ne daugiau nei 2 minutes.
Visų pirma apkepta skumbrė keliauja ant popierinio rankšluosčio (taip pašalinamas riebalų perteklius), vėliau – į serviravimo lėkštę, kur yra patiekiama kartu su morkų garnyru.
Bazilikais nuspalvintos bulvių košės ir silkių kupsteliai
Genialumas slypi paprastume – tai dar kartą patvirtina šis patiekalas, kuris, skyrus dėmesį jo patiekimui, taps stalo puošmena.
Jums reikės:
- 1 silkės filė
- 2-3 bulvių
- Saujelė sbaziliko lapelių
- Šermukšnio uogų ar spanguolių, krapų šakelės papuošimui
Silkės filė supjaustoma nedideliais vieno kąsnio gabalėliais. Bulvės nulupamos, išverdamos pasūdytame vandenyje ir sugrūdamos. Jei silkė nėra sūri, bulvių košę galima papildomai pasūdyti. Išskirtinę žalsvą spalvą košei suteiks sutrintas ir įmaišytas bazilikas.
Prasideda svarbiausias etapas – patiekalo konstravimas. Į lėkštę dedamas šaukštas bulvių košės, ant jo – gabalėlis silkės. Kupsteliai papuošiami krapo šakele ir šermukšnio uoga ar spanguole (raudonos ir žalios derinys atrodo iš tiesų šventiškai).
„Pusnys“ iš lašišos
Lašiša mūsų šalyje laikoma prabangia žuvimi, kurios paragauti dažnas turi galimybę tik per šventes. Nerizikuokite nusivilti prekybos centre parduodamais sūdytos lašišod gabalėliais – tai padaryti nesudėtinga patiems, o rezultatas maloniai nustebins.
„Pusnims“ prireiks:
- Apie 400 g šviežios lašišos filė
- 1 kupino v.š. rupios druskos
- Aitriosios paprikos miltelių
- Citrinos
Žuvis apibarstoma druska, paprikos milteliais, apdedama citrinos griežinėliais. Taip paruošta lašiša dedama ant folijos ir sulankstoma į „vokelį“. Žuvis, prieš tai porą valandų palaikyta kambario temperatūroje, dedama į šaldytuvą ir ten laikoma parą. Patiekiama supjaustyta riekelėmis ir papuošta citrina.
Keičiasi viskas, tad nereikėtų stebėtis ar piktintis, jog greta tradicinių Kūčių patiekalų vietą atranda ir nauji skoniai. Išskirtiniai patiekalai ne tik papuošia stalą bei gali patenkinti išrankiausių valgytojų poreikius, bet ir tampa savotiška grandimi tarp praeities ir dabarties. Aišku, reikėtų nepamiršti, jog svarbiausia ne tai, ką valgysime ar gersime per Kūčias, bet kokių emocijų vedini sėsimės už stalo.