Kūčios – tai šventė, kuri yra švenčiama Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24 d. vakare. Dažniausiai Kūčios yra švenčiamos savo šeimos narių rate, kuomet susiburiama aplink vaišėmis nuklotą Kūčių stalą tėvų arba senelių namuose. Tačiau Kūčios skirtingose pasaulio dalyse turi daug savų papročių ir tradicijų.
Plačiausiai paplitusi ir šiandien tebepraktikuojama tradicija yra ėjimas į vidurnakčio mišias bažnyčioje. Daugelyje šalių, ypač katalikiškų, pavyzdžiui, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Meksikoje, tai yra svarbiausios viso Kalėdų laikotarpio bažnytinės pamaldos. Žmonės per Kūčias paprastai pasninkauja (dažniausiai nevalgo jokios mėsos ar žuvies), o pagrindiniai Kūčių valgiai šiose šalyse dažnai valgomi po vidurnakčio mišių pamaldų. Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje, Danijoje, Belgijoje ir Suomijoje, Kūčių valgiai valgomi vakare, o po jų gali būti einama į vidurnaktį vykstančias pamaldas.
Lietuviai nuo seno pirmiausia prie šventinio Kūčių stalo valgydavo kūčią, o vėliau stengdavosi paragauti kiekvieno patiekalo, kadangi jie tikėjo, jog tokiu atveju ateinančiais metais juos lydės didelė sėkmė. Baudžiavos laikais Lietuvoje ant Kūčių stalo būdavo 9 patiekalai, o panaikinus baudžiavą, Kūčių stalas papilnėjo ir lietuviai ėmė gaminti 12 patiekalų, kadangi tai simbolizavo Paskutinės vakarienės metu buvusių apaštalų skaičių. Po Kūčių vakarienės stalas nebūdavo nukraunamas, o paliekamas pernakt, nes lietuviai tikėjo, jog visa tai bus vaišės vėlėms, kurios visus metus globoja namiškius.
Anuomet vidurnakčio mišių pamaldos buvo labai ypatingos, nes jos buvo vienintelės, kurias buvo leidžiama pradėti po saulėlydžio (ir iki kitos dienos saulėtekio), todėl jos vykdavo vidurnaktį.
Kūčių išvakarėse kai kuriose šalyse, pvz., Vokietijoje, Švedijoje ir Portugalijoje, žmonės taip pat keičiasi dovanomis, o kartais dovanomis Kūčių išvakarėse yra keičiamasi ir Lietuvoje. Kūčios taip pat yra darbingiausias Kalėdų Senelio laikas visuose metuose, kadangi šią dieną jis turi įveikti daugiau nei 355 mln. kilometrų, kad pasiektų visus namus mūsų Žemėje!
Daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Vokietiją, Slovakiją bei Serbiją, Kūčių vakarą į namus įnešama ir puošiama Kalėdų eglutė. Šiomis dienomis Lietuvoje dažniausiai Kalėdų eglutė namuose puošiama gerokai anksčiau – iki Kūčių likus savaitei, dviem ar netgi visam mėnesiui.
Taip pat tradiciškai Kūčių vakare į namus būdavo (ir kai kuriose šalyse yra iki šiol) parsinešama ir uždegama Kalėdinė pliauska (angl. Yule Log). Ji būdavo uždegama naudojant ankstesnių metų rąsto gabalėlį ir deginama židinyje dvylika dienų, kol trukdavo šventės. Tradicija taip pat skelbė, kad bet kokią žalumą, pavyzdžiui, eglutę, gebenę ir alyvmedžius, į namus reikia neštis tik Kūčių išvakarėse. O pabaigai nereikėtų pamiršti ir labai mielo Kūčių nakties prietaro, kad naminiai ir laukiniai gyvūnai vidurnaktį ima kalbėti!
