Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ši infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. 2019 metais Lietuvoje užregistruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 4 – mirtys, 2018 m. užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų 5 – mirtys. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3–4 d.…
Užsienio ekspertai: kraujo donorų Europoje mažėja, bet potencialo netrūksta
Nuolatinis kraujo poreikis verčia ieškoti atsakymų, kaip paskatinti daugiau žmonių dovanoti kraujo. Skaičiuojama, kad poreikiui pilnai patenkinti, reikia, kad nuolatiniais kraujo donorais taptų bent 3 procentai visų gyventojų. Vilties teikia tai, jog daugiau nei pusė europiečių ateityje būtų linkę aukoti kraujo. Įprastai Europoje donorų poreikis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų. Šiuo metu senajame žemyne vidutiniškai prireikia 33 donacijų 1000 gyventojų per metus. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PTO) rekomendaciją, kad būtų patenkintas kraujo poreikis, reikia, jog bent 3 proc. visos populiacijos būtų nuolatiniais kraujo donorais ir kraujo dovanotų bent dukart per metus. Geriau daugiau, bet rečiau Pastebima, kad donorų skaičius didžiojoje dalyje Europos šalių mažėja kartu su gyventojų skaičiumi. Tačiau Nyderlandų kraujo centro…
Perspėjimas: gaisro Alytuje pasekmės viršys ugnikalnių sukeliamą žalą
Padangų gaisrą patyrusio regiono gyventojai susidurs su sveikatos sutrikimais, o dirvožemyje nusėdę kancerogenai sukels ilgalaikę taršą. Apie tai perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė. „Pajusime Alytaus rajone vykusio padangų gaisro pasekmes sveikatai. Įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti kokie yra ir degimo produktai. Tai anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas. Tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama. Ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą“, – sako LSMU Visuomenės sveikatos…
Ar lieknėdami nežalojate savo sveikatos?
Pastaraisiais metais lieknėjimo tema yra be galo aktuali. Žmonės griebiasi įvairiausių būdų siekdami numesti svorio. Tačiau, kaip teigia UAB „Žalioji dėžutė“ įkūrėja Agnė Gedminaitė – Miškinienė, problema ta, kad žmonės tai daro visiškai nepaisydami savo sveikatos. Griebiamasi įvairiausių dietų, badavimo, piliulių. Visa tai gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Dėl noro padėti žmonėms suprasti, kad sveikata yra brangiausias turtas, Agnė su broliu Vitalijumi Krivencov sukūrė inovatyvių ir natūralių žolinių produktų seriją. „Žaliosios dėžutės“ gimimo istorija „Žalioji dėžutė“ yra šeimos idėja, verslas ir gyvenimo būdas. Jau nuo mažų dienų Agnė ir Vitalijus žinojo apie natūralių žolelių bei augalų teikiamą naudą. To juos mokino močiutė, kuri sukaupė daugybę receptų. Tam tikros sveikatos…
Miego ciklai – kokią įtaką jie daro mūsų poilsiui?
Miegate po 8 valandas per parą, tačiau pabundate pavargę? O galbūt 5 valandos miego kartais garantuoja kur kas kokybiškesnį poilsį, nei 9 valandos nakties poilsio? Šis jausmas pažįstamas toli gražu ne jums vienam! Įtaką mūsų miegui daro ne tik išmiegotų valandų skaičius, bet ir miego ciklai – individualūs miego stadijų svyravimai mūsų organizme. Miego ciklai Miego metu mūsų organizme cikliškai vyksta įvairūs fiziologiniai procesai. Pavyzdžiui, keičiasi akių judesiai ir raumenų įsitempimo lygis. Ilgai stebėję šiuos žmonių kūno pokyčius miego metu mokslininkai išskyrė keturias pagrindines miego stadijas – tris negreitų akių judesių, žymimas trumpiniu NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements) bei vieną greitų akių judesių fazę, žinomą kaip REM (angl. Rapid Eye…
Gaisras Alytuje: kaip teisingai apsaugoti organizmą nuo kenksmingų medžiagų?
Katastrofa padangų perdirbimo gamykloje Alytuje ne vieną privertė imtis pačių įvairiausių metodų, kaip apsaugoti organizmą nuo įkvepiamų nuodingų medžiagų. Alytaus vaistininkai atkreipia dėmesį, kad savavališkai vartojant vaistinius preparatus, rizikuojama dar labiau pakenkti savo sveikatai. Sveikatos specialistai sako, kad savaitę gesinamas gaisras į aplinką išskiria didžiulius kiekius įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti ilgalaikį efektą sveikatai. Kaip apsaugoti savo organizmą nuo užteršto oro, viešojoje erdvėje imta dalytis, pasak Alytaus „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Monika Danulevičiūtė, klaidinančia informacija. „Alytuje žmonės susiskirstė į kelias grupes, vieni suvokia galimą padidėjusios oro taršos žalą ir saugosi: lieka namuose arba nešioja apsaugines kaukes. Tačiau pastebiu ir miesto gatvėse be apsauginių kaukių vaikštančius senjorus bei mažamečius vaikus. Deja,…
Baltijos šalių tyrimas: du trečdaliai darbuotojų sirgdami į darbą neina
Sezoninės ligos puola visus, tačiau Baltijos šalių gyventojai sirgdami elgiasi skirtingai. Latviai dažniau nei kaimyninių šalių žmonės susirgę darbus nustumia į šalį ir visą dėmesį sutelkia į sveikatą. Tuo tarpu Estijos gyventojai dažniau nei latviai ir lietuviai sunegalavę dirba iš namų. Tyrimas parodė, kad Latvijos žmonės serga atsakingiausiai – 67 proc. latvių susirgę neina į darbą bei mokslo įstaigas. Taip elgiasi 64 proc. estų ir 60 proc. Lietuvos gyventojų. Specialistai pastebi, kad darbuotojai elgiasi vis atsakingiau, o darbdaviai jiems kuria vis lankstesnes darbo sąlygas. Žmonių elgesį susirgus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Keičiasi požiūris į sergančius darbuotojus „Skaičiai rodo besikeičiantį darbdavių…
„Dievų vaisiumi“ tituluojami persimonai: turtingi ir skoniu, ir maistine verte
Persimonai – egzotiško skonio vieni populiariausių šaltojo sezono vaisių Lietuvoje. Mitybos specialistai sako, kad persimonų sudėtyje gausu vitamino C, A, kalio, geležies ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Savo ruožtu maisto ekspertai dalijasi originalių patiekalų receptais – nuo salotų iki troškinių, kuriuose pirmuoju smuiku griežia persimonai. Naudingi širdies ir žarnyno veiklai Persimonai paplitę nuo Šiaurės Amerikos iki Japonijos, o Graikijoje jie išdidžiai vadinami „dievų vaisiais“. Lietuvoje šaltąjį sezoną didieji persimonai patenka į populiariausiųjų vaisių TOP 5-uką, sudarydami rimtą konkurenciją netgi mandarinams. Parduotuvių lentynas pasiekę spalio mėnesį, jie lietuvių graibstyte graibstomi visą šaltąjį sezoną. Dietistė Živilė Dumbraitė akcentuoja, kad persimonuose esančios medžiagos mūsų organizmui teikia daug naudos. „Persimonuose gausu vitamino C ir…
Specialistai įspėjai: netaisyklingai dirbant kompiuteriu, gresia rimtos regos ligos
Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo – be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja – jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą. Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tad ką daryti – kaip nuo šios šviesos apsisaugoti ir kaip išvengti akių ligų? Tyrimai rodo*, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančiomis akimis vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu. Šiandien vis dažniau išgirstame terminą – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl.…
Patikslintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijoje – dėmesys psichoemocinės sveikatos stiprinimui ir savižudybių prevencijai
2019 m. spalio 18 d. pranešimas žiniasklaidai 2019 m. spalio 17 d. Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategiją, papildytą aktualiomis nuostatomis, susijusiomis su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvos sveikatos sistemos vertinimu, socialinių partnerių siūlymais, užtikrinant, kad Lietuvos sveikatos politika būtų kompleksiška ir tvari, pagrįsta principu „Sveikata visose politikose“. Tarp naujų uždavinių – psichoemocinės sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija. Šiems uždaviniams įgyvendinti strategijoje numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos ir savižudybių rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą. Nors strategijoje ir įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos…
