Gerėja paslaugų ir reikiamų priemonių prieinamumas pacientams. Žmonės, kurių sveikatos priežiūrai reikalingi brangūs medicinos prietaisai, galės juos išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Ši naujovė ne tik palengvins pacientų finansinę naštą, bet ir leis sumažinti kai kurių ligoninių užimtumą, bus patogiau pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymu nustatė tvarką, kuria vadovaujantis bus sudaromas nuomojamų medicinos prietaisų, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas. Numatoma, kad pirmiausia bus pradėta kompensuoti dviejų medicinos prietaisų nuoma – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir insulino pompos. Anksčiau PSDF lėšomis buvo apmokamos tik insulino pompų keičiamosios dalys cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, bet ne pačios pompos. Taip pat buvo kompensuojama dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų nuoma…
Sunkieji metalai veda iš proto: nuo depresijos iki Alzhaimerio
Mūsų organizmas yra sudėtinga, kompleksinė laboratorija. Įvairių cheminių elementų, įskaitant ir metalus, pusiausvyra gali lemti ne tik gerą savijautą, bet ir įvairias ligas ar sutrikimus. Ne išimtis – negalavimai, kuriuos mes įpratę sieti su psichika. Pavyzdžiui, ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzhaimeris ir net toks vis dar paslaptingas sutrikimas kaip autizmas. Pasirodo, šias ligas ir sutrikimus gali sukelti ir apsinuodijimas sunkiaisiais metalais. Agresiją bandė malšinti psichiatrai Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios…
Bet kuriam dantų netekusiam pacientui – inovatyvūs dantų atkūrimo būdai
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį pastebime vos pažvelgę į žmogų – jo šypsena. Tačiau estetiškai ir sveikai atrodančiais dantimis džiaugtis gali ne kiekvienas, nes šypsotis ir gyventi pilnavertį gyvenimą trukdo prarasti dantys. Nors dauguma dantų netekusių žmonių vis dar gelbėjasi išimamaisiais dantų protezais, esama ir kitų – pažangių ir patikimų dantų atkūrimo būdų. Tai – įvairios Švedijoje sukurtos gydymo implantais metodikos. Pasitelkiant šias metodikas, į žandikaulio kaulą sriegiami kelių milimetrų ilgo varžtelius primenantys implantai, kurie tarnauja kaip atrama patikimoms naujųjų dantų karūnėlėms arba tiltams. Toks dantų sugrąžinimas leidžia pacientui džiaugtis estetiškai ir natūraliai atrodančia šypsena ir pamiršti diskomfortą, nes ant implantų atkurti dantys yra stabilūs ir patogūs. Kas nutinka neatkuriant…
Atsisveikinkite su akiniais ir kontaktiniais lęšiais: lazerinė akių korekcija
Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas, atliekantis sudėtingas funkcijas. Per akis iš aplinkos mes gauname beveik 90 proc. informacijos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 246 milijonai žmonių visame pasaulyje turi vidutinio sunkumo ar sunkių regos sutrikimų, o Lietuvoje įvairios regėjimo ydos gyvenimo kokybę trikdo kas šeštam gyventojui. Daugelis prastai matančiųjų gelbėjasi akiniais ar kontaktiniais lęšiais, tačiau esama ir kito regos tobulinimo būdo. Tai – nepriekaištingą regėjimą sugrąžinanti galinti lazerinė akių korekcija. Regėjimo sutrikimai trikdo gyvenimo kokybę Dažniausiai pasitaiko šios gausybę nepatogumų sukeliančios regėjimo ydos: toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Pastaruoju metu stebima, kad nuo šių sutrikimų kenčia vis daugiau vaikų ir paauglių. Šių ligų išsivystymą paskatinkti gali genetiniai polinkiai, tačiau Pašilaičių…
Daugiausiai dėl krūties vėžio tikrinamasi Šiauliuose
Daugiausia mamogramų pagal krūties vėžio prevencinę programą pernai atliko Respublikinė Šiaulių ligoninė. Ji viena iš 30 gydymo įstaigų, teikiančių šias paslaugas, moterims atliko daugiau nei 10 tūkstančių krūtų tyrimų mamografu. Kiek mažiau minėtų tyrimų atliko Kauno miesto poliklinika (apie 9,9 tūkst.), Nacionalinis vėžio institutas (9,3 tūkst.), Centro poliklinika Vilniuje (7,5 tūkst.), Respublikinė Panevėžio ligoninė (apie 6,5 tūkst.), „Salvijos“ medicinos centras (apie 6,1 tūkst.) Klaipėdoje, Antakalnio poliklinika (apie 6 tūkst.) Vilniuje. Tuo tarpu mažiausiai tyrimų pernai atliko: „Nefridos“ klinika Klaipėdoje (apie 160), Tauragės ligoninė (apie 300), „VAKK“ (apie 560) Kaune bei Druskininkų ligoninė (apie 900). „Pagal prevencinę programą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims nuo 50 iki 70 metų kas du metus…
Pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas nuo šiol veiks dar produktyviau
Dar 2017 metų viduryje asociacija ,,Padedu augti“ pradėjo vykdyti projektą ,,Sveika pradžia – mamos pieno laše“ (2 etapas) ir kvietė geros valios žmones bei socialiai atsakingas įmones prisidėti prie pirmojo Lietuvoje Donorinio motinos pieno banko veiklos stiprinimo. Šio projekto metu buvo renkamos lėšos papildomo medicininio šaldiklio įsigyjimui.Projektas vykdytas siekiant gerinti sunkiai sergančių ir neišnešiotų naujagimių priežiūrą, kad kuo daugiau mažųjų pacientų būtų maitinimi donoriniu motinos pienu, kol jų mamos pieno neturi. Ypatingai svarbu tai, kad naujagimiai, kurie vietoj adaptuoto pieno mišinio yra maitinami donoriniu motino pienu, per pirmąjį pusmetį išvengia operacijų, pasibaigusių trumposios žarnos sindromu. Taip pat sumažinama kitų su šia liga susijusių komplikacijų tikimybė.2018 metų pradžioje paramos akcija įgyvendinta…
Psichologė: „Nėra būdo pasiruošti onkologinės ligos diagnozei“
Įveikti ligą padeda profesionalų pagalba Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė pastebi, jog susitaikymas su savo ar artimojo liga reikalauja daug jėgų ir laiko, tačiau laiku suteikta psichologinė pagalba daugeliui padeda įveikti skausmingus išgyvenimus bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę. „Konsultuojami pacientai terapijų metu mokomi psichologinių technikų, kurios, jų nuomone, jiems padėjo iš naujo priimti kūno pokyčius, pažinti savo pasikeitusias galimybes, kontroliuoti situacinį nerimą, lengviau užmigti, mažiau jaudintis, ramiau priimti esamą situaciją ir laukti gydymo rezultatų, atrasti džiaugsmus kasdienybėje, palengvino bendravimą su artimaisiais“, – pasakojo L. Šopienė. Anot pašnekovės, onkologinės ligos diagnozė visuomet yra netikėta, todėl nėra būdo, kaip pasirengti išgirsti šią diagnozę. Vėžio diagnozė,…
„Kai matai į Lurdą atvykusių ligonių begalinį norą išgyti, negali suvaldyti ašarų“– Lurdo maltiečių savanorės pasakojimas
„Lurdas yra stebuklinga vieta, kurioje vyksta neįtikėtini dalykai, – pasakoja ilgametė Lurdo savanorė maltietė Rūta. – Šio miesto aura turi nepaprastai daug gerumo ir meilės. Būnant ten tai tiesiog fiziškai jauti. Dėl to išgijimų ir pasveikimų Lurde yra tokia daugybė, nors toli gražu ne apie visus juos yra viešai skelbiama. Kitaip ir būti negali. Kai vienu metu meldžiasi dešimtys tūkstančių žmonių ir tai vyksta ilgą laiką, tai ypatingai paveikia tiek Lurdo orą, tiek ir Lurdo vandenį, trykštantį iš kalnų šaltinių. Tada ir įvyksta stebuklingi išgijimai, apie kuriuos asmeniškai žinau iš juos patyrusių žmonių.“ Lurdo stebuklas Lurdo stebuklas įvyko 1859 m. vasario 11 d., kai 14-metė mergaitė Bernadeta Soubirous, rinkdama žabus…
Sergamumas niežais Lietuvoje mažėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai 11,9 proc. sumažėjo susirgimų niežais. 2016 m. buvo užregistruoti 1092 niežų atvejai, 2017 m. – 949 atvejai. Per paskutinius dešimt metų (2008-2017 m.) Lietuvoje pastebėtas sergamumo niežais mažėjimas. Niežai (lot. scabies) – tai užkrečiama parazitinė odos liga, pasireiškianti itin stipriu niežėjimu. Niežus sukelia ektoparazitai, smulkios niežinės erkės Sarcoptes scabiei va. hominis, vos matomos paprasta akimi. Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio metu (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (lovos skalbiniai, rūbai, namų apyvokos daiktai). Asmenims, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę niežais, pirmieji požymiai (niežulys) gali pasireikšti po 4-8 savaičių nuo užsikrėtimo. Vidutiniškai inkubacinis periodas trunka 8-12 dienų. Dažniausiai…
Lietuviai maitinasi sveikiau – kokie faktai tai įrodo?
Kas daugiau, jeigu ne prekybos tinklas „Maxima“, kurio parduotuvėse kasdien apsilanko daugiau nei pusė milijonų pirkėjų, o kai kurių parduotuvių asortimente – per 50 tūkst. prekių, jaučia besikeičiančius žmonių mitybos įpročius? „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės teigimu, tai, kokius pasirinkimus žmonės daro prie parduotuvės lentynų ir už kokius produktus „balsuoja“ savo piniginėmis, geriausiai parodo jų poreikius ir įpročius. Ne planus ar intencijas, kurias atskleidžia įvairios apklausos. Juk norai ir darbai ne visuomet sutampa. „Siekis gyventi sveikiau jau kelerius metus yra įvairių apklausų, taip pat ir mūsų lojalių pirkėjų, vienas pagrindinių siekių. Bent jau paskutinius dvejus metus iš savo pardavimo duomenų labai akivaizdžiai matome, kad tai nėra tušti pažadai, žmonės stengiasi…
