Koronavirusas,  Naudinga

EP narys J. Olekas: „Turime suvokti, kad grėsmė visuomenės sveikatai yra ekstremali situacija” (EP plenarinė sesija)

Europos Parlamentas neeilinėje plenarinėje sesijoje balsuoja dėl ES solidarumo fondo taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų kritines visuomenės sveikatos situacijas. Iniciatyva ir veiksmas yra sveikinti, bet Komisija į visuomenės sveikatos apsaugą reaguoti visa apimtimi turėjo daug anksčiau, teigia europarlamentaras Juozas Olekas.

Europoje imantis suderinto atsako į COVID-19 protrūkį, Europos Komisija pasiūlė įtraukti visuomenės sveikatos krizes į ekstremalių situacijų sąrašą, kuriose galima pasitelkti ES solidarumo fondą (ESSF).

„Ekstremalios situacijos yra ne tik žemės drebėjimai bei kitos gamtinės nelaimės, bet ir pavojus visuomenės sveikatai. Manau, kad Komisija veiksmų turėjo imtis anksčiau, išnaudodama visas Lisabonos sutarties galimybes traktuoti sveikatos apsaugą plačiąja prasme, solidariai įsitraukdama į pagalbą šalims narėms.

Visuomenės sveikatos politika nebegali būti suvokiama ir įgyvendinama tik kaip gydymas, šią atsakomybę paliekant ES šalims narėms. Visuomenės sveikatos politiką privalu perkelti į naują lygį Europos mastu investuojant į prevenciją, mokslinius tyrimus, situacijos analizes, šalių koordinavimą, o ypatingai šioje situacijoje – užtikrinant lyderystę ir tinkamą reakciją stabdant COVID-19 viruso plitimą.

Visuomenės sveikatos politika Europoje ilgus metus yra traktuojama siauriai, kaip ligų ir sutrikimų gydymas, šią atsakomybę paliekant ES šalims narėms. Visuomenės sveikata yra daug platesnis sektorius ir ji, visa apimtimi, turi būti ir Europos Sąjungos bei Komisijos atsakomybė. Visuomenės sveikatos politiką privalu perkelti į naują lygį Europos mastu investuojant į prevenciją, mokslinius tyrimus, situacijos analizes, šalių koordinavimą, o ypatingai šioje situacijoje – užtikrinant lyderystę ir tinkamą pasirengimą sustabdyti COVID-19 viruso plitimą.

Šiuo metu turimomis priemonėmis neįmanoma tinkamai reaguoti į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, kaip antai COVID-19, tad išplėsdami ES solidarumo fondo galimybes, siekiame žengti žingsnį į priekį ne tik sprendžiant šią situaciją, bet ir kuriant naują praktiką ateityje”, – sako socialdemokratas Juozas Olekas.

Europos Parlamento pakeitimai leistų:

  • visų rūšių nelaimių avansinių išmokų lygį pakelti iki 25% numatomo ESSF įnašo, neviršijant 100 mln. eurų;
  • bendrą paskirstomų ESSF avansų lygį metiniame biudžete padidinti nuo 50 mln. eurų iki 100 mln. eurų;
  • į tinkamų finansuoti operacijų sąrašą įtraukti paramą įveikti visuomenės sveikatos krizes, įskaitant medicinos pagalbą, taip pat priemones, skirtas stebėti ar kontroliuoti ir užkirsti kelią ligų plitimui.

Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES veiksmingai remti valstybių pastangas pašalinti didelių stichinių nelaimių padarinius. Fondas buvo įsteigtas kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, niokojusius vidurio Europą 2002 m. vasarą. Nuo tada fondo parama buvo gauta ištikus 80 nelaimių (įskaitant potvynius, miškų gaisrus, žemės drebėjimus, audras ir sausrą), įvykusių 24 skirtingose Europos šalyse. Bendra paramos vertė sudarė daugiau kaip 5 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas neeilinėje sesijoje skubos tvarka balsuoja dėl Europos Komisijos pasiūlymų, susijusių su COVID-19 krize. Galutinio balsavimo rezultatai planuojami paskelbti šiandien, 23:30 – 00:00 val. Lietuvos laiku.

Pranešimą paskelbė: Tomas Bilevičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas