Tikriausiai daugelis esame girdėję apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. „Gerasis“ cholesterolis mus saugo nuo daugelio ligų – infarkto, aterosklerozės, senatvinės silpnaprotystės, vėžio ir kt. Tuo tarpu kraujyje pradėjęs dominuoti „blogasis“ cholesterolis gali pažeisti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti minėtąsias ligas. Ši būklė siejama su dislipidemija. Dislipidemija – tai lipidų (arba kitaip – kraujo riebalų) disbalansas, kai jų yra per daug arba santykis sutikęs.
Kodėl padidėja cholesterolio kiekis kraujyje?
„Blogojo“ cholesterolio kiekis gali padidėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau bene dažniausiai neigiami pokyčiai įvyksta valgant daug riebaus gyvulinės kilmės maisto, mažai judant, turint antsvorio. Netinkama mityba ir pasyvus gyvenimo būdas – bene dažniausios dislipidemijos priežastys.
Tačiau ši būklė pavojingiausia tampa ~50 m. ir vyresniems žmonėms, statistiškai dažniau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi dislipidemija tiesiogiai siejama ne vien su netinkama mityba ir amžiumi: kartais dėl paveldimumo faktoriaus ji gali pasireikšti net ir vaikams.
Tyrimai riebalų kiekiui kraujyje nustatyti
Bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje parodo bendrasis kraujo tyrimas (BKT), tačiau tai tik pirminis ir išsamios informacijos apie riebalų kraujyje rūšis ir jų santykį nesuteikiantis tyrimas. Viena didžiausių klaidų – dislipidemiją vertinti tik pagal bendrojo cholesterolio kraujyje kiekį, neatsižvelgiant į kitų lipidų frakcijas. Tad bendras cholesterolio lygis gali atitikti normas, tačiau „blogojo“ cholesterolio normos gali būti stipriai padidėjusios. Lipidograma, lyginant su BKT, pateikia kur kas tikslesnius rezultatus.
Dislipidemijos gydymas
Dislipidemiją gali gydyti gydytojas dietologas, nors pacientai dažnai siunčiami konsultuotis su kitais specialistais. Dislipidemija ir dislipidemijos gydymas – kompleksinis, kelių etapų.
Prieš pradedant gydyti dislipidemiją reikia išsamiai ištirti pacientą: nustatyti, kokiomis dar ligomis jis serga, įvertinti paciento būklę, nusiskundimus.
Visų pirma pacientai, nesergantys cukriniu diabetu, gydomi be medikamentų: skiriama speciali dieta. Pacientai turėtų žinoti, kad daugiausia cholesterolio yra riebioje mėsoje, vištienos ir kalakutienos odelėje, inkstuose, kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, svieste, ikruose, tačiau ne visuose jų cholesterolis vien tik „blogasis“ – būtent dėl to specialią dietą turi sudaryti specialistas. Pavyzdžiui, riebi žuvis, skirtingai nei mėsa, teikia daug naudos ir ją galima vartoti ir gausiau.
Maitintis savo nuožiūra nederėtų, ypač jei „blogojo“ cholesterolio kiekis jau stipriai viršija normas.
Be mitybos plano, parenkama ir tinkamiausia fizinė veikla, atitinkanti amžių, gyvenimo būdą, pomėgius ir pan. Pacientams rekomenduojama atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti.
Konsultuojant taip pat įvertinamas pacientų odos elastingumas, mitybos įpročiai, alergijos ir kt. Galiausiai, jei blogojo cholesterolio kiekis kraujyje – itin aukštas, gydytojas dietologas pateikia rekomendacijas arba skiria sudėtingesnį gydymą. Po to, pakartotinių apsilankymų metu, gydytojas stebi ir vertina pacientų būklę.
Dislipidemijos gydymo nauda
Dislipidemiją būtina gydyti ne vien dėl to, kad tai pagrindinis įvairių susirgimų rizikos veiksnys. Po gydymo kurso dažnai sumažėja svoris ir pagerėja gyvenimo kokybė, o taip pat:
- Stabdomas aterosklerozės progresavimas.
- Apsisaugoma nuo plokštelės plyšimo.
- Ženkliai sumažėja infarkto, insulto tikimybė.
- Sumažėja mirtingumo rizika.
Tad prieš numodami ranka į sveikos gyvensenos rekomendacijas prisiminkite, kad gyvenimo kokybe mėgautis galime tik tol, kol esame sveiki.
