Augintinių mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų savijautą, energiją ir ilgalaikę sveikatą, tačiau pasirinkti tinkamą pašarą šiandien gali būti sudėtinga. „Rimi“ atstovai teigia, kad parduotuvių lentynose gausu skirtingų produktų, kurie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi, kokybe bei paskirtimi. Veterinarijos gydytoja Simona Žvirblytė atskleidžia į ką atkreipti dėmesį renkantis augintinio pašarą. „Gyvūnų mitybos poreikiai gali būti labai skirtingi – jie priklauso nuo amžiaus, dydžio, aktyvumo ar sveikatos būklės, todėl pirkėjams svarbu turėti galimybę rinktis iš plataus ir įvairaus pašaro asortimento. Tai leidžia lengviau pritaikyti mitybą konkrečiam augintiniui ir rasti kokybiškus produktus, atitinkančius skirtingas finansines galimybes, o šią savaitę dar ir už puikią kainą“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių…
KTU mokslininkų tyrimas: identifikavo balso požymius, leidžiančius atpažinti depresiją
Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones. Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. „Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų…
Ilgaamžiškumo pažadai: papasakojo, kas iš tikrųjų veikia, ir atskleidė, kaip gyvenama Mėlynosiose zonose
Gyventi 90 ar 100 metų jau nebėra retenybė – daugumai žmonių šiandien rūpi ir tai, kaip tuos metus nugyvensime. Kol vieni ryte skaičiuoja baltymus ir geria papildus, kiti – gyvena paprasčiau, bet vis tiek ilgiau. Tad kuo tikėti: naujausiais tyrimais, mitybos madomis, o gal sekti ilgaamžiškiausių šalių pavyzdžiu? Specialistės papasakojo, kas nulemia ilgą gyvenimo trukmę, kokie įpročiai padeda gyventi ilgiau ir sveikiau, ir atskleidė, kas būdinga Mėlynosioms pasaulio zonoms, kur gyvenama ilgiausiai. Kas laimi: genai ar gyvenimo būdas? „Ilgaamžiškumo sąvoka aprėpia ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. – Gyvenimo būdas ir kasdieniai mūsų pasirinkimai nulemia net 80–85 proc. gyvenimo trukmės, kai genetikai tuo…
Oftalmologė apie kataraktą: kodėl jos atveju nepadeda akiniai?
Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs: kokie ženklai rodo, kad delsti nebegalima?
Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…
„Lietuvos Genomas“ – nacionalinis žingsnis link personalizuotos medicinos ir sveikesnės ateities
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: pirmadienis, 2026 balandžio 13 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: Santaros klinikų Medicininės genetikos centras (F korpusas, Santariškių g. 2, įėjimas iš šono per besisukančias duris) Įsivaizduokite, kad kiekvienas žmogus turi unikalią genetinę „instrukciją“ – savo genomą. Ši instrukcija lemia, kaip mūsų kūnas veikia, ir kodėl mes esame linkę į tam tikras ligas. Anksčiau visą šią instrukciją išskaityti buvo sudėtinga ir brangu. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją, kurioje pristatysime „Lietuvos genomo projektą” – ambicingą iniciatyvą, kurios metu atlikta 1 570 Lietuvos gyventojų viso genomo sekoskaitos tyrimų. Kodėl viso genomo…
Nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės: kodėl svarbus individualizuotas požiūris į moters sveikatą?
Dėl nuolat kintančio lytinių hormonų balanso moters organizmas yra biologiškai sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema. Be to, kiekvienos moters organizmas yra unikalus – skiriasi ne tik hormonų veikla, bet ir reakcija į jų pokyčius, gyvenimo būdas bei sveikatos poreikiai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Žentelienė pabrėžia, kad būtent todėl, siekiant geros savijautos visais gyvenimo etapais, itin svarbus individualizuotas požiūris. „Hormoniniai pokyčiai vyksta nuolat – ne tik kiekvieną mėnesį, bet ir kasdien, net skirtingu paros metu, todėl jie daro tiesioginę įtaką menstruacijų ciklui, moters savijautai ir vaisingumui. Kadangi kiekvienos moters organizmas į juos reaguoja skirtingai, svarbu suprasti, kad tai, kas tinka vienai moteriai ar net artimai…
Pasijutote geriau ir norite nutraukti antidepresantus? Psichiatrė įspėja: didžiausia klaida – skubėti
Pagerėjusi savijauta dar nereiškia, kad antidepresantus jau galima nutraukti. Specialistai perspėja: būtent šiame etape dažnai padaroma klaida, dėl kurios gali grįžti ne tik nemalonūs simptomai, bet ir baimė, kad liga atsinaujino. Pasak psichiatrės Daivos Subočienės, sprendimas nutraukti antidepresantus visada turėtų būti priimamas kartu su gydytoju, net jei žmogus jaučiasi gerai ir mano, kad vaistai jam nebereikalingi. „Antidepresantus tikslinga vartoti mažiausiai 6–12 mėnesių po to, kai simptomai visiškai išnyksta. Pirmą kartą sirgusiems depresija šis laikotarpis dažniausiai būna trumpesnis, tačiau tiems, kurie patyrė kelis atkryčius ar serga lėtine depresija, gydymas gali trukti kelerius metus ar būti tęsiamas dar ilgiau“, – aiškina ji. Gydytoja pabrėžia, kad apie nutraukimą verta kalbėti tada, kai būklė…
Paprasta priemonė, galinti palengvinti onkologinių pacientų kasdienybę – apie ją žino pernelyg mažai žmonių
Nors onkologinės ligos Lietuvoje paliečia daugybę šeimų, apie lengvai prieinamą priemonę, galinčią palengvinti pacientų kasdienybę, žino pernelyg mažai žmonių. Naujos apklausos duomenimis, net du trečdaliai per pastaruosius penkerius metus sirgusių ar su onkologine liga artimoje aplinkoje susidūrusių žmonių nėra girdėję apie specialios medicininės paskirties maisto produktus, skirtus būtent tokiems pacientams. Žinių apie specialią mitybą trūksta Informacijos apie specializuotą mitybą stinga ne tik visuomenėje bendrai, bet netgi tarp tų, kuriuos liga paliečia tiesiogiai. „Supportan“ užsakymu atliktos naujos apklausos duomenimis, net 67 proc. respondentų, per pastaruosius penkerius metus onkologine liga susirgę patys ar su ja susidūrę artimoje aplinkoje, atsakė, jog nėra girdėję apie specialios medicininės paskirties maisto produktus, skirtus onkologiniams pacientams. Gydytoja…
Paskutinės minutės idėja Velykų stalui: šefas dalinasi, kaip pagaminti „Butterfly“ viščiuką
Kartais geriausi šventinio stalo patiekalai gimsta ne tada, kai viskas suplanuota savaitę į priekį, o tada, kai reikia greito, patikimo ir tikrai skanaus sprendimo. „Rimi“ kulinarijos atstovas, šefas Paulius Lenkšas sako, kad būtent tokioms situacijoms labiausiai pasiteisina orkaitėje keptas „Butterfly“ viščiukas – patiekalas, kuris atrodo įspūdingai, bet iš tiesų yra labai praktiškas ir nesudėtingas. „Kadangi neturim laiko, reiks jį paruošti greičiau – iš viščiuko padarysim tokią išklotinę. Jis plokščias, turi daugiau paviršiaus ploto ir todėl daug greičiau iškepa“, – pasakoja Paulius. Toks paruošimo būdas pasaulyje dažniausiai vadinamas „spatchcock“, tačiau namų virtuvėje jis paprasčiausiai reiškia išskleistą viščiuką. Būtent dėl šios formos karštis jį pasiekia tolygiau, oda geriau apskrunda, o pati mėsa…
