Balandžio 21 pasaulyje minima ūmios mieloleukemijos diena.  Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad susirgti šia liga kai kurie rizikos faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas, vyresnis amžius), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML.  ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net…

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis.  Visgi pamažu atsiranda tyrimų apie dirbtinio intelekto naudojimo įtaką smegenims – juos nagrinėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė. Viename tokių tyrimų dalyvavo 54 asmenys (18–39 m.), suskirstyti į tris grupes: pirmoji rašė esė naudodamasi „ChatGPT“, antroji – „Google“ paieška, o trečioji – dirbo visiškai savarankiškai. Nustatyta, kad stipriausias ir plačiausiai išplitęs…

Apie žarnyno mikrobiotą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau specialistai pabrėžia, kad jos būklę lemia ne vien probiotikai ar pavieniai sveikais laikomi produktai. Įtakos turi visa kasdienybė – nuo to, ką valgome ir geriame, iki miego kokybės, streso ir net vartojamų vaistų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė sako, kad mikrobiota yra sudėtinga sistema, kuri svarbi ne tik virškinimui. Įvairūs mikroorganizmai gyvena skirtingose žmogaus kūno vietose, tačiau būtent žarnyno mikrobiota atlieka ypač svarbų vaidmenį palaikant sveikatą ir stabdant ligų užuomazgų procesus. „Gerosios bakterijos yra nepatogeniniai gyvi mikrobai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi sveikatai. Jie padeda stiprinti epitelio barjerą, slopina patogenų prisitvirtinimą ir moduliuoja imuninę sistemą“, – sako ji. Pasak vaistininkės, žarnyno…

Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja vadinamieji „Scoopable Cookies“ – tai didelis, minkštas sausainis, kepamas vienoje formoje ir valgomas šaukštu dar šiltas. „Rimi“ atstovai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau ieško desertų, kuriuos būtų paprasta pagaminti namuose, tačiau kurie kartu atrodytų įspūdingai, būtų lengvai dalijami ir nereikalautų sudėtingų kepimo įgūdžių. „Tokie desertai išpopuliarėja todėl, kad sujungia kelis šiandien vartotojams svarbius dalykus – paprastą paruošimą, estetišką pateikimą ir galimybę receptą lengvai pritaikyti pagal savo skonį. „Scoopable Cookies“ galima gardinti skirtingu šokoladu, riešutais, karamele ar vaisiais, todėl vienas pagrindinis receptas leidžia sukurti daug skirtingų variantų“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė. Skirtingai nei tradiciniai sausainiai, šis desertas kepamas vienoje formoje, todėl…

Kiaulienos mentė dažnai vertinama kaip kasdienis pasirinkimas. Lėtai troškinama ji tampa minkšta, o patiekalas išlieka gardus ir kitą dieną. „Rimi“ atstovai atkreipia dėmesį, kad pirkėjai vis dažniau ieško sprendimų, leidžiančių iš paprastų ingredientų pagaminti sotų, subalansuotą patiekalą, kuris nereikalautų sudėtingų įrankių ar ilgo stovėjimo prie puodų. „Troškiniai leidžia subalansuoti patiekalo sudėtį – viename inde galima derinti baltymus, skaidulų turinčius produktus ir daržoves. Toks gaminimo būdas padeda išlaikyti ingredientų maistinę vertę, o patiekalas išlieka tinkamas vartoti kelias dienas. Jei norisi savaitgalį praleisti ne virtuvėje, šiandien puiki proga pasigaminti troškinį namuose už puikią kainą“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė. Kaip tinkamai paruošti kiaulienos mentę troškiniui? Šios mėsos…

Prasidėjus sodo darbų sezonui, didėja smulkių traumų tikimybė, o kartu – ir rizika užsikrėsti reta, bet pavojinga liga – stablige. Šios ligos atvejų Lietuvoje vis dar pasitaiko, o pirmasis susirgimas šiemet buvo fiksuotas vasario mėnesį Šakių rajone. Specialistės papasakojo, kokiais simptomais pasireiškia ši liga, kiek kartų reikėtų revakcinuotis, kad jaustumėmės saugiai, ir atskleidė, kam užsikrėsti stablige yra pavojingiausia ir kodėl taip dažnai ši liga pasibaigia mirtimi. Toksinas, kuris sukausto kūną „Stabligė – sunki bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani, patenkanti į organizmą per žaizdas. Ši bakterija išskiria stiprų toksiną, kuris veikia nervų sistemą ir sutrikdo normalius nervinių signalų perdavimo procesus. Todėl atsiranda raumenų spazmai, ypač – žandikaulio ir kaklo…

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę Kauno technologijos universiteto (KTU) SAF mokslininkai įrengė oro temperatūros, santykinės drėgmės ir anglies dvideginio (CO2) matuoklius dviejose identiškose viena šalia kitos esančiose pagrindinio ugdymo mokyklose. Abi jos – identiško išplanavimo, pastatytos tais pačiais metais, jose mokosi panašus skaičius 6–14 metų moksleivių ir dirba panašus skaičius darbuotojų. Pastebimi skirtumai „Tyrimą rengėme taip, kad gautume duomenis šildymo…

Kepenys atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme: dalyvauja maisto medžiagų apykaitos veikloje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas bei iš organizmo šalina toksinus. Tačiau gajus mitas, kad jei kepenų neskauda – jos sveikos, dažnai nulemia, jog suriebėjusios kepenys ir kitos kepenų ligos ilgą laiką lieka nepastebėtos. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, kepenyse nėra skausmo receptorių, o dažniausiai kepenys suriebėja dėl metabolinių sutrikimų: netinkamos mitybos, antsvorio, diabeto. Artėjant balandžio 19 d. minimai Pasaulinei kepenų dienai, vaistininkė dalijasi mitais apie suriebėjusias kepenis bei fosfolipidų įtaką kepenų sveikatai. Sergančiųjų kepenų ligomis – vis daugiau Higienos instituto duomenimis, kone pusė milijono Lietuvos gyventojų serga virškinimo sistemos ligomis, įskaitant ir kepenų ligas. Šis skaičius –…

Iš pirmo žvilgsnio jau kiek pabodusi vištiena gali virsti visai kitokiu patiekalu, jei į ją pažvelgiame kūrybiškiau – tereikia tinkamai derinti ingredientus. Būtent tokių sprendimų vis dažniau ieško ir pirkėjai, todėl, kaip pastebi prekybos centro „Rimi“ atstovai, jų krepšeliuose vis dažniau atsiranda sezoninės daržovės. Vienas tokių derinių – smidrai ir viščiukų vidinė filė, kurie kartu sukuria ne tik subalansuotą, bet ir vizualiai patrauklų patiekalą, kuriam neprireiks ilgų valandų virtuvėje. „Renkantis smidrus svarbu atkreipti dėmesį į jų išvaizdą – jie turėtų būti standūs, ryškiai žalios spalvos, o jų galiukai – sandarūs, ne išsiskleidę. Taip pat verta nepamiršti, kad prieš gaminimą apatinę stiebo dalį reikėtų pašalinti, nes ji gali būti kietesnė. Tinkamai…