„Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius, kuriuose dirbtinis intelektas (DI) tampa nepastebima kasdienio aksesuaro dalimi. Kartu su žinomais akinių prekių ženklais kuriamas įrenginys veiks kaip išmaniojo telefono palydovas – leis balso komandomis gauti informaciją realiuoju laiku, naudotis navigacija, sekti svarbiausius pranešimus, planuoti dieną ir atlikti kasdienes užduotis neimant telefono į rankas. Technologijų bendrovės „Samsung Electronics“ ir „Google“ renginyje „Google I/O 2026“ pirmą kartą pristatė naujus išmaniuosius akinius. Tai svarbus žingsnis siekiant dirbtinio intelekto funkcijas išnaudoti kasdienėse situacijose, kai pagalbos reikia akimirksniu. Įrenginys kuriamas kaip išmaniojo telefono palydovas: jis leis balso komandomis pasiekti reikiamą informaciją ir gauti pagalbą realiu laiku. Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, išmaniųjų akinių…

Ieškant įdomesnių, tačiau pigių vakarienės idėjų, vis daugiau žmonių atranda skonių kontrastus, kurie anksčiau dažniau buvo sutinkami restoranuose nei namų virtuvėje. „Rimi“ atstovai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi patiekalus, leidžiančius iš paprastų ingredientų sukurti išraiškingą skonį, o vištiena išlieka vienu universaliausių pasirinkimų kasdieniam meniu už nedidelę kainą. „Pastaruoju metu žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik mažai produkto kainai, bet ir tam, kaip iš kelių ingredientų galima sukurti įdomesnį skonį. Tokie deriniai kaip medus ir mėlynasis sūris leidžia net paprastą vištienos patiekalą paversti išskirtiniu, tačiau kartu išlaikyti nebrangų ir lengvai pagaminamą variantą namuose“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė. Kodėl saldumas ir sodrus skonis dera tarpusavyje?…

Kai po balistinės raketos smūgio į ligoninę ar gyvenamąjį rajoną vienu metu atvežami dešimtys sužeistųjų, gydytojas nebeturi prabangos ilgai svarstyti. Nebelieka nei idealių sąlygų, nei laiko papildomiems tyrimams ar ilgiems aptarimams. Kartais sprendimui lieka mažiau nei pusė minutės. Apie tai – ne teorijomis, o sukrečiančiomis realiomis patirtimis – dalijasi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai, grįžę iš humanitarinių misijų Ukrainoje: med. m. dr. Andrius Karpavičius, Antanas Eigminas, Marius Lasinskas ir Mykolas Venckus. Tai nebuvo įprasta stažuotė. Medikai dirbo vietose, kurios kine vadinamos „karštaisiais taškais“: ligoninėse, į kurias pacientai plūsta tiesiai po raketų atakų, masinių griūčių ar iš fronto linijų. Nors kiekviena misija buvo unikali, visus gydytojus vienijo tas pats iššūkis –…

Vienoje šalyje vanduo iš čiaupo – savaime suprantamas pasirinkimas, kitoje – rizika, kurios vengia net vietiniai. Lietuvoje galime atsukti čiaupą ir gerti drąsiai, tačiau išvykus svetur ta pati stiklinė vandens gali tapti klausimu „ar tikrai saugu?“. Kodėl skirtumai tokie dideli ir ar visada galime pasitikėti tuo, kas teka iš čiaupo – tiek namuose, tiek kelionėse? „Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, juo aprūpinama apie 82 proc. gyventojų. Kadangi Lietuvoje turime ganėtinai išskirtinę galimybę naudoti vandenį iš giliųjų vandeningųjų horizontų, aplinkos tarša vandens kokybei didelės įtakos neturi“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Urniežaitė. Pasak jos, tiek cheminės,…

Augantis dėmesys psichikos sveikatai skatina vis daugiau kalbėti apie savivertę – vidinį santykį su savimi, kuris daro įtaką ne tik emocinei būklei, bet ir kasdieniams sprendimams. Žema savivertė neretai yra ir nerimo, nuolatinės savikritikos ir nepasitikėjimo savimi priežastis. Plačiau apie tai, kaip ji formuojasi ir ar ją galima stiprinti, pasakoja Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Viktorija Peškaitienė. „Savivertė kyla iš vidaus ir nusako, kaip žmogus vertina save kaip asmenį – kiek jaučiasi vertingas ir pakankamas. Tuo metu pasitikėjimas savimi labiau susijęs su tikėjimu savo gebėjimais konkrečiose situacijose. Žmogus gali būti kompetentingas ir pasitikėti savo įgūdžiais darbe, tačiau viduje vis tiek jaustis nepakankamas“, – aiškina medicinos…

Maisto švaistymo mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ tvarumo prioritetų. Siekdama prisidėti prie šios problemos sprendimo, įmonė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 finansinių metų perpus (lyginant su 2018 m.) sumažinti savo veikloje susidarančių maisto atliekų kiekį. Šiam tikslui pasiekti taikomi įvairūs sprendimai – nuo tikslesnio produktų planavimo iki iniciatyvų, skatinančių atsakingą jų vartojimą. „Maisto atliekų mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ prioritetų. Kartu su tiekėjais ir partneriais siekiame kuo tiksliau planuoti užsakymus, o susidariusį produktų perteklių perduodame labdaros organizacijoms arba, kai įmanoma, nukreipiame perdirbti. Prie maisto atliekų mažinimo kviečiame prisidėti ir klientus, pavyzdžiui, siūlome įsigyti „Geradarių maišelius“ su netobulos išvaizdos vaisiais ir daržovėmis, kurie dar yra puikiai tinkami…

„Be cukraus“, „zero“, „light“ – šie užrašai ant pakuočių dažnai sukuria įspūdį, kad renkamės sveikesnį produktą. Tačiau ar tikrai saldikliai yra stebuklingas sprendimas, leidžiantis mėgautis saldumu be pasekmių? Pastaraisiais metais mokslas į šiuos pakaitalus žvelgia vis atsargiau, o ekspertai ragina nepasiduoti „sveikumo aureolės“ efektui. Kada saldikliai gali būti naudingi, o kada – klaidinantys? Cukraus pakaitalai – tai medžiagos, suteikiančios saldų skonį, tačiau turinčios mažiau arba visai neturinčios energinės vertės (kalorijų). Dažniausiai maiste sutinkami saldikliai yra polioliai (pvz., ksilitolis, eritritolis), kurie pasižymi maždaug 40–100 proc. cukraus saldumo, suteikia dalį energinės vertės, tačiau mažiau veikia gliukozės kiekį kraujyje, bei didelio intensyvumo saldikliai (pvz., stevija, aspartamas, sukralozė), kurie yra 200–600 kartų saldesni už…

Baseinas daugeliui siejasi su aktyviu laisvalaikiu, judėjimu ir gera savijauta. Vis dėlto dažnesnės maudynės ne visada patinka odai. Chloruotas vanduo, ilgesnis buvimas drėgnoje aplinkoje ir prausimasis po kiekvieno apsilankymo gali išsausinti odą, susilpninti jos apsauginį barjerą ir sukelti tempimo, niežėjimo ar sudirgimo pojūtį. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, nemalonių pojūčių po baseino dažnai galima išvengti, jei oda tinkamai paruošiama dar prieš maudynes, o grįžus namo jai skiriama pakankamai dėmesio. „Viena dažniausių klaidų padaroma dar prieš įlipant į vandenį. Žmonės neretai praleidžia dušą prieš maudynes, nors sudrėkinta oda mažiau veikiama chloruoto vandens. Taip pat labai svarbu po baseino iš karto nusiprausti ir nuo odos pašalinti chloro likučius“, – pataria…