Augant informacijos apie menopauzę kiekiui, moterys turi daugiau galimybių geriau suprasti savo organizmo pokyčius, tačiau kartu kyla ir iššūkių – dalis jų linkusios pasitikėti internete skleidžiamomis istorijomis ar siūlomais papildais, užuot kreipusiosios į specialistus. Tai gali ne tik nepadėti sumažinti simptomų, bet ir prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi. Plačiau apie menopauzės simptomus, individualizuotą jų korekciją ir tai, kaip šiuo laikotarpiu išlaikyti gerą gyvenimo kokybę, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
„Nors apie menopauzę buvo kalbama visais laikais, šiandien keičiasi požiūris į šį gyvenimo etapą. Anksčiau moterys jį dažnai priimdavo kaip neišvengiamą ir nekoreguojamą procesą, tačiau dabar vis dažniau ieško sprendimų, yra atviresnės kontrolei bei savijautos gerinimo priemonėms. Ilgėjant gyvenimo trukmei, jos nori išlikti sveikos, gerai jaustis bei mėgautis gyvenimu“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Ankstyvą menopauzę gali paskatinti greitas gyvenimo tempas
D. Keršulytė pažymi, kad kalbant apie menopauzę dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės sąvokos. Premenopauzė – tai laikotarpis, kai moters organizmas pradeda ruoštis pokyčiams. Perimenopauzė – trumpesnis, tačiau intensyvesnis etapas, pasižymintis ryškiais hormoniniais svyravimais ir menstruacijų ciklo pokyčiais. Menopauzė nustatoma tuomet, kai 12 mėnesių iš eilės visiškai nebūna menstruacijų.
„Šie pokyčiai gali pasireikšti gana anksti – premenopauzė kai kurioms moterims prasideda jau nuo 30 metų, o maždaug trečdalis į perimenopauzės laikotarpį pereina sulaukusios 45-erių. Tam įtakos turi genetiniai veiksniai, ankstyva menstruacijų pradžia ir intensyvus gyvenimo ritmas“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Ji atkreipia dėmesį, kad menopauzės simptomų spektras yra labai platus. Premenopauzėje moterys gali jausti nuovargį ar virškinimo sutrikimus, o perimenopauzės laikotarpiu dažniau pasireiškia karščio bangos, vadinamasis „smegenų rūkas“, gali didėti kūno svoris. Dėl hormoninių pokyčių taip pat sausėja makšties gleivinė, gali atsirasti skausmingi lytiniai santykiai, dažnėja šlapimo takų infekcijos.
Menopauzės laikotarpiu svarbu vertinti ne tik simptomus, bet ir bendrą sveikatos būklę bei ilgalaikes rizikas. „Net jei moteris nejaučia ryškių simptomų, tačiau šeimoje yra buvę širdies ir kraujagyslių ligų, Alzheimerio ligos ar osteoporozės atvejų, šis etapas tampa kritiškai svarbus – laiku imantis prevencinių priemonių galima užkirsti kelią šių ligų vystymuisi“, – akcentuoja D. Keršulytė.
Savijauta priklauso nuo kasdienių įpročių
Gydytoja akušerė-ginekologė pabrėžia, kad menopauzės simptomų intensyvumas ir lėtinių ligų rizika didele dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Tam ruoštis geriausia visą gyvenimą, tačiau niekada nėra vėlu pradėti. Geresnė savijauta šiuo laikotarpiu didele dalimi priklauso nuo mitybos ir fizinio aktyvumo – maždaug 40 proc. moterų gyvenimo būdo pokyčių pakanka savijautai pagerinti.
„Vykstant hormoniniams pokyčiams mažėja raumenų masė, todėl ją svarbu palaikyti fiziniu aktyvumu, ypač jėgos pratimais. Net ir trumpa, 10–15 minučių trukmės kasdienė mankšta namuose gali duoti reikšmingą naudą. Ne mažiau svarbi ir mityba – organizmui reikia pakankamo baltymų kiekio, apie 1 gramą kilogramui kūno masės. Taip pat naudinga į racioną įtraukti omega-3 riebalų rūgštis, magnį bei antioksidantus, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo senėjimo procesų ir palaikyti smegenų veiklą“, – dalinasi gydytoja akušerė-ginekologė.
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, daliai moterų gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija, kuri svarbi ne tik simptomų mažinimui, bet ir lėtinių ligų prevencijai. Menopauzės kontrolei visuomet parenkamas individualiai, atlikus reikalingus tyrimus ir įvertinus galimas rizikas.
Vieno sprendimo visoms nėra
Gydytoja akušerė-ginekologė akcentuoja, kad nors internete gausu informacijos apie menopauzės simptomus, šis gyvenimo etapas kiekvienai moteriai yra labai individualus, todėl svarbu konsultuotis su savo gydytoju.
„Pavyzdžiui, padidėjęs prakaitavimas ne visada reiškia menopauzę – jis gali būti susijęs ir su vitamino D trūkumu ar kitais sveikatos sutrikimais, todėl svarbu ne tik vertinti simptomus, bet ir atlikti reikalingus tyrimus. Konsultacija su specialistu reikšminga ir lėtinių ligų prevencijai, ypač jei šeimoje yra buvę infarkto ar insulto atvejų. Pirmiausia verta kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris žino paciento sveikatos istoriją ir vėliau nukreipia pas gydytoją ginekologą“, – sako Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė.
Ji pabrėžia, kad gydymas visais atvejais yra individualizuotas. Nėra vienos schemos, tinkančios visoms moterims, kiekvienu atveju vertinamos galimos rizikos, kontraindikacijos ir parenkami tinkami sprendimai. Taip pat labai svarbus pačios moters įsitraukimas – nors gyvenimo būdo pokyčiai ne visada lengvi, būtent jie dažniausiai turi didžiausią įtaką savijautai.
Pranešimą paskelbė: Rita Zinkevičė, UAB „coagency”
