Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų grupė pažymėjo, kad Lietuva yra pasiryžusi nuolat tobulinti tvirtą ir ilgametę branduolinės bei radiacinės saugos reguliavimo veiklą. TATENA IRRS ekspertai baigė 12 dienų trukmės misiją, kurios tikslas buvo įvertinti Lietuvos branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo sistemą, kurią reglamentuoja ir prižiūri Valstybinė branduolinės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Radiacinės saugos centras (RSC). Taikant TATENA saugos standartus ir tarptautinę gerąją patirtį, IRRS misijų tikslas – stiprinti nacionalinės reguliavimo infrastruktūros veiksmingumą, kartu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės atsakomybę už branduolinę ir radiacinę saugą. Ignalinos atominėje elektrinėje (Ignalinos AE) yra du energijos blokai, kurie šiuo metu yra eksploatavimo nutraukimo procese, o jos teritorijoje yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų…
Laidų vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos
„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu“, – sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė. Ji sako ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepytis suaugusiems yra per vėlu. Bet pasitarusi su gydytoja – nedvejodama pasiskiepijo ir pasijuto gerokai ramiau. Laiko trūkumas – ne pasiteisinimas Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija praeina savaime, daliai žmonių šis virusas gali nulemti tam tikrų vėžinių ligų atsiradimą, tarp jų – gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – iki 200, o mirtingumas kelis…
Po infarkto daugelis daro tą pačią klaidą: gydytoja paaiškino, kas iš tiesų padeda atsigauti
Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia – būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsistatymo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime. Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su…
Kodėl vis daugiau žmonių daugiau dėmesio skiria burnos priežiūrai
Burnos priežiūra ilgą laiką daugeliui buvo siejama tik su kasdieniu dantų valymu ar reguliariais vizitais pas odontologą. Tačiau šiandien požiūris į burnos sveikatą tampa gerokai platesnis. Žmonės pradeda suprasti, kad gera burnos būklė gali turėti įtakos ne tik išvaizdai, bet ir bendrai savijautai, pasitikėjimui savimi bei gyvenimo kokybei. Vienas svarbiausių pokyčių – didėjantis sąmoningumas. Vis daugiau žmonių stengiasi nelaukti, kol atsiras rimtesnių problemų, ir daugiau dėmesio skiria profilaktikai. Reguliarūs patikrinimai, tinkama higiena bei laiku atliekamos procedūros leidžia išvengti sudėtingesnių situacijų ateityje. Tokia prevencija dažnai tampa paprastesniu ir komfortiškesniu sprendimu nei problemų sprendimas vėliau. Burnos sveikata taip pat glaudžiai susijusi su kasdiene savijauta. Net nedidelis diskomfortas gali paveikti miego kokybę, koncentraciją…
Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?
Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…
Kineziterapeutas apie paauglių laikyseną: kada verta sunerimti dėl stuburo pokyčių?
Ilgos valandos mokykloje, laikas prie telefono ir kompiuterio bei mažas fizinis aktyvumas – šiandien tai tapo kone kasdienybe daugeliui vaikų ir paauglių. Tėvai dažnai pastebi pasikeitusią laikyseną, sukumpusią nugarą ar nevienodame aukštyje esančius pečius, tačiau neretai tai palaikoma įprastu augimo etapu. Vis dėlto specialistas perspėja, kad kai kurie laikysenos pokyčiai gali signalizuoti apie prasidedančius stuburo iškrypimus, kurių ignoruoti nereikėtų. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeuto Valdo Mišeikio, itin svarbus laikotarpis vaikų stuburo sveikatai prasideda maždaug nuo 10–12 metų, kai organizmas ima sparčiai augti. „Būtent šio augimo šuolio metu stuburo deformacijos gali labai greitai progresuoti. Tėvai neretai į specialistus kreipiasi tik tuomet, kai vaikas pradeda skųstis skausmais, tačiau pirmieji…
Kardiologas: ilgaamžiškumas prasideda nuo kraujagyslių sveikatos
Kalbėdami apie ilgaamžiškumą, dažnai pirmiausia galvojame apie genus, naujas technologijas, maisto papildus ar pažangius tyrimus. Vis dėlto ilgaamžiškumas pirmiausia remiasi baziniais organizmo sveikatos mechanizmais – širdies ir kraujagyslių sistema, teigia „Affidea Lietuva“ kardiologijos centro vadovas, gydytojas kardiologas dr. Petras Navickas. Būtent širdies ir kraujagyslių sistema lemia, kaip efektyviai deguonis ir maisto medžiagos pasiekia smegenis, inkstus, raumenis, odą ir kitus organus. Todėl širdies sveikata nėra tik klausimas, kaip išvengti infarkto. Tai klausimas, kaip kuo ilgiau išlikti savarankiškam, judriam, mąstančiam ir funkcionaliam. Šiuolaikinis požiūris į ilgaamžiškumą vis dažniau pabrėžia ne tik gyvenimo trukmę, bet ir sveiko gyvenimo trukmę. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kiek metų gyvename, bet ir kiek ilgai išvengiame sunkių…
Pirmoji stovykla: kaip paruošti vaiką ir save?
Pirmoji stovykla vaikams dažnai tampa dideliu žingsniu į savarankiškumą. Vaikui tai gali būti pirmas kartas, kai jis ilgesniam laikui išvyksta be tėvų, miega ne savo lovoje, pats rūpinasi daiktais ir kuria ryšį su naujais žmonėmis. Tėvams tai taip pat nemenka patirtis – juk reikia paleisti, pasitikėti ir leisti vaikui augti ne viską kontroliuojant iš arti. Nerimas prieš pirmąją stovyklą yra visiškai natūralus. Svarbiausia – ne bandyti jo paneigti, o pasiruošti taip, kad vaikas išvyktų jausdamasis saugiau, o tėvai žinotų, jog padarė viską, kas nuo jų priklauso. Pirmiausia – ramus pokalbis apie tai, kas laukia Ruošiantis pirmajai stovyklai, svarbu kalbėtis ne tik apie daiktų sąrašą, bet ir apie pačią patirtį. Vaikui…
Infekcija, alergija ar uždegimas? Kaip tai atsispindi kraujo tyrimuose
Nuolatinis nuovargis, dažnesnės infekcijos, alergijai būdingi simptomai ar prasta savijauta ne visada turi aiškią priežastį. Kartais už to gali slypėti uždegiminiai procesai, imuninės sistemos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas. Norint tiksliau suprasti, kas vyksta organizme, dažnai neužtenka vieno tyrimo. Tokie rodikliai kaip CRB, bendras kraujo tyrimas (BKT) ar vitamino D koncentracija padeda įvertinti skirtingus organizmo procesus ir leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad šių rodiklių vertinimas kartu padeda geriau suprasti, ar organizme vyksta uždegiminiai procesai, kaip reaguoja imuninė sistema ir kas gali lemti suprastėjusią savijautą. „Pavyzdžiui, CRB padeda įvertinti uždegimo aktyvumą, bendras kraujo tyrimas leidžia matyti organizmo reakciją į…
Užkandžiai vaikams: ką rinktis vietoje saldumynų?
Kasdienis užkandžių pasirinkimas atrodo smulkmena, tačiau retai susimąstome, kokį poveikį tai gali daryti vaikui. Skubėdami duodame tai, kas pasitaiko po ranka, visiškai nesigilindami į produkto sudėtį. Didžiausia problema yra ne saldumas, o tai, kas slepiasi produkto sudėtyje – didelis kiekis pridėtinio cukraus, sirupų, konservantų, skonio stipriklių ir kitų priedų. Pridėtinis cukrus ir įvairūs priedai didina potraukį saldumynams. Todėl ilgainiui vaikas pripranta prie intensyvaus ir dirbtinai sustiprinto skonio. Taip pat po tokių užkandžių vaikai tampa dirglesni, jaučia nuovargį ir jiems sunkiau išlaikyti dėmesį. Todėl vis daugiau tėvų pradeda ieškoti natūralesnės sudėties produktų ir stengiasi formuoti sveikesnius vaiko įpročius nuo mažens. Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis užkandžius? Tam tikrų maisto priedų…
