Po pirmojo karantino Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė augančią vaikų nutukimo problemą. Nutukimu sergantys vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų bei pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu, taip pat jie dažniau turi emocinių, elgesio ir mokymosi sunkumų. Prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, besitęsiant nuotoliniam mokymuisi ir sumažėjus fiziniam vaikų aktyvumui, pataria laikytis sveikatai palankaus mitybos grafiko ir stebėti, kokius užkandžius vaikai randa namuose. Pasak mitybos specialistės, vaikų mokymosi metu, ypač jeigu vaikai mokomi nuotoliniu būdu, labai svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą lauke, dienos bei miego režimą, ekranų laiko ribojimą, regėjimo sutrikimų ir viršsvorio profilaktiką, sveiką mitybą. Tėvai turėtų ne kontroliuoti, bet rodyti pavyzdį…
Į vietines trasas slidininkai neria stačia galva
Šiemet slidinėjimo mėgėjai yra priversti šiam pomėgiui skirtų trasų ieškoti ne užsienio šalių kurortuose, o Lietuvoje. Nors vietiniai slidinėjimo centrai veiklą pradėjo vos prieš kelias savaites, specialistai primena, kad žiemos pramogų mylėtojai ant slidžių gali patirti ne tik malonius įspūdžius, bet ir netikėtas sveikatos problemas. Vietinės trasos – gerokai trumpesnės „Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio slidinėjimo trasų – jų ilgis. Lietuvoje trasos yra pakankamai stačios, o nuo kalno slidinėtojai nusileidžia itin greitai. Užsienio šalių kurortuose nusileidimas trasa trunka keliolika minučių, o ją pagal sudėtingumą galima pasirinkti atsižvelgiant į slidinėjimo įgūdžius. Būtent pastarieji šią žiemą Lietuvoje slidinėjantiems žmonėms dažniausiai pakiša koją ir atneša nemalonias traumas“, – apie šios žiemos ypatumus…
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė: Lietuvoje vis dar nežinome, ar lošimai yra auganti problema
2021 m. vasario 19 d. pranešimas žiniasklaidai Vasario 17 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė tarnybos pagrindines veiklos sritis, aktualijas, pateikė statistinius duomenis. Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Olegas Mackevičius supažindino su pagrindine prevencine veikla vykdoma LPT: savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimas – vidutiniškai per parą gaunama 13 prašymų, per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079), iki 2020 m. vasario 11 d. tokių prašymų pateikta 18 076; psichologinė pagalba ir konsultacijos – 2020 m. tokių konsultacijų buvo suteikta 1 959, 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos; socialinė reklama; paskaitos ir pranešimų skaitymas. Posėdyje prof. dr. Gediminas…
Dietologė įvardijo priežastis, kodėl net ir pavalgius kartais kamuoja alkio jausmas
Per karantiną daugiausia laiko leidžiant namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pastebi sveikesnio maisto tendencijas – pirkėjai atkreipia dėmesį į palankesnius produktus alkiui numalšinti ir krepšeliuose vis dažniau atsiduria šviežios daržovės bei vaisiai. „Alkis – sudėtingas jausmas. Įprantame valgyti ne todėl, kad iš tiesų esame alkani, bet todėl, kad malonu užkandžiauti. Vis dėlto vertėtų apgalvoti, kuo ir kodėl užkandžiaujame. Jeigu pavalgę pietus vis dar jaučiate norą toliau valgyti, reikėtų pagalvoti, ar į kasdienį savo racioną įtraukiate visaverčių maisto produktų“, – sako…
Endoskopiniai tyrimai: nepagrįstos baimės trukdo užsiregistruoti vizitui
Virškinamojo trakto ligos yra vieni dažniausiai pasitaikančių susirgimų Lietuvoje. Nors simptomai paprastai – lengvi ar vidutiniai, tačiau gali atsirasti ir rimtų komplikacijų. Išvengti jų gali padėti virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai, nuo kurių daugelį žmonių atbaido gajus mitas, kad tai – skausminga ir nemaloni procedūra. Tačiau Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas tikina, kad daugeliu atvejų baimintis tikrai nereikėtų. „Dažnai žmonės bijo skausmo, tačiau galiu nuraminti kad viršutinio virškinamojo trakto endoskopijos (ezofagogastroduodenoskopijos) tyrimas visai neskausmingas. Natūralu, kad tyrimo metu pacientas jaučia diskomfortą, pykinimą ar veržimą skrandyje, tačiau atsikratyti nemalonių pojūčių padeda prieš procedūrą atliekama vietinės ryklės nejautra purškiant į burną likodaino aerozolį. Tiems, kurių vėmimo refleksas labai išreikštas,…
Mia ryžosi plastinei operacijai: „Savęs pakeisti nenoriu, bet tikiuosi gaivaus žvilgsnio“
„Aš nenoriu pasikeisti. Nedarau iš savęs to, kuo nesu. Tik noriu susitvarkyti nuo vaikystės mane kamuojančią problemą“, – sako scenos žvaigždė Vilija Mia Pilibaitytė. Jau prieš 7 metus norėjusi, bet tik dabar apsisprendusi, dainininkė ir laidų vedėja pagaliau ryžosi plastini viršutinių ir apatinių akių vokų operacijai. Vokų plastika bus atlikta Kaune, SV Plastinės chirurgijos centre. Genetika negailestinga „Konsultacijos metu Vilija pasakojo, kad jos akys sunkios, pavargusios, net patinusios, o aplinkiniai klausinėja, ar neserga ir kodėl liūdna, – pasakoja atlikėją operuosiantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Ernest Zacharevskij. – Apžiūros metus įvertinome veido bruožus, ir taip, odos perteklius ties akimis yra akivaizdus.“ Pasak chirurgo, atlikėjai bus atliekama klasikinė vokų plastikos operacija:…
Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?
Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. „Eurovaistinės“ vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė pasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas. „Pačių pasigamintos medžiaginės kaukės neapsaugo nei nuo viruso platinimo, nei užsikrėtimo, tai tik barjeras, bet viruso dalelių nesustabdo, nes tai yra ne tam pritaikyta medžiaga. Jos veikia labiau kaip psichologinė apsauga“, – paaiškina vaistininkė. Pasak farmacininkės, vienkartines kaukes žmonės keičia dažniau, nes netgi…
Tyrimas: nuo COVID-19 skiepysis 2 iš 3 gyventojų, dažniausiai nerimauja dėl vakcinų saugumo
Daugiau kaip du trečdaliai gyventojų ketina skiepytis vakcinomis nuo COVID-19, tačiau informacijos apie jas pakanka tik kas trečiam, rodo sausį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Pandemija ir ribojimai taip pat dažniau turi neigiamą įtaką jaunimo ir moterų psichinei sveikatai. Komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu, bendrovė „Norstat“ sausį atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą apie pandemijos poveikį gyventojams. Paklausti, ar ketina skiepytis nuo COVID-19, kuomet atsiras tokia galimybė, „tikrai taip“ atsakė 46 proc., o „greičiau taip“ – 21 proc. respondentų. Tai dažniau vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, didžiųjų miestų bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tikrai nesiskiepysiantys atsakė 9 proc., o greičiau ne – 10 proc. tyrimo dalyvių. 14 proc. respondentų nurodė dėl vakcinų dar neapsisprendę.…
Vilnius pradeda vakcinacijos informacinę kampaniją „Pasiraitokime rankoves“
Reklama mieste, plakatai ir skrajutės prekybos centruose, vaistinėse ir pašte, video klipai viešajame transporte, informacija su šildymo sąskaitomis, informacija internete – tokiomis priemonėmis Vilnius pradeda savo informacinę kampaniją „Pasiraitokime rankoves“, skirtą vakcinai nuo COVID-19. Vilniaus miesto savivaldybė ja sieks atsakyti į miestiečiams kylančius klausimus dėl vakcinų ir paskatinti skiepytis kuo didesnę dalį vilniečių. Savivaldybė komunikacijai su miestiečiais taip pat pasitelkė gausų būrį partnerių, kurie padės pasiekti įvairias auditorijas. Naujai sukurtas puslapis https://vakcina.vilnius.lt/ padės rasti atsakymus į klausimus ne tik apie vakcinas, bet ir apie vakcinavimo eigą – tai klausimai, kurie šiuo metu vilniečiams kyla dažniausiai. „Informacinis triukšmas dėl vakcinų didžiulis. Norime visiems suprantama kalba aiškiai ir paprastai pateikti atsakymus į…
Psichologė pataria: kaip nemalonias emocijas priimti, bet su jomis nesusitapatinti?
„Pajutę nemalonią emociją, neretai ją esame linkę slėpti net patys nuo savęs, tačiau rizikuojame, kad emocija išsiverš tuomet, kai mažiausiai to tikėsimės ir nebūsime pasiruošę“, – sako „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. Pasak jos, patiriamos neigiamos emocijos gali pranešti apie nepatenkintus vidinius poreikius. Tam, kad nemalonios emocijos ne kenktų gyvenimo kokybei, o atvirkščiai – padėtų ją gerinti, jas derėtų priimti kaip užuominą ar ženklą ieškoti, kokie poreikiai yra nepatenkinti. Dėl to psichologė siūlo išmokti emocijas pastebėti, priimti, suprasti ir valdyti per supratimą, o ne per užgniaužimą. Realybė pasikeitė, genų reakcijos – ne Visos nemalonios emocijos rodo, kad žmogui kažkas nepatinka.…
