Naudinga

Endoskopiniai tyrimai: nepagrįstos baimės trukdo užsiregistruoti vizitui

Virškinamojo trakto ligos yra vieni dažniausiai pasitaikančių susirgimų Lietuvoje. Nors simptomai paprastai – lengvi ar vidutiniai, tačiau gali atsirasti ir rimtų komplikacijų. Išvengti jų gali padėti virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai, nuo kurių daugelį žmonių atbaido gajus mitas, kad tai – skausminga ir nemaloni procedūra. Tačiau Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas tikina, kad daugeliu atvejų baimintis tikrai nereikėtų.

„Dažnai žmonės bijo skausmo, tačiau galiu nuraminti kad viršutinio virškinamojo trakto endoskopijos (ezofagogastroduodenoskopijos) tyrimas visai neskausmingas. Natūralu, kad tyrimo metu pacientas jaučia diskomfortą, pykinimą ar veržimą skrandyje, tačiau atsikratyti nemalonių pojūčių padeda prieš procedūrą atliekama vietinės ryklės nejautra purškiant į burną likodaino aerozolį. Tiems, kurių vėmimo refleksas labai išreikštas, taikoma trumpa bendrinė intraveninė nejautra. Ji trunka vos kelias minutes, o naudojami vaistai veikia labai trumpai ir neturi nemalonių pašalinių poveikių“, – aiškina B. Sakalauskas.

Storojo žarnyno tyrimas kolonoskopija – kiek sudėtingesnė procedūra, galinti kelti veržimo jausmą žarnyne bei skausmą, kuris priklauso nuo žmogaus žarnyno anatomijos ir individualaus skausmo slenksčio. Nemalonius pojūčius taip pat galima nuslopinti taikant trumpalaikę bendrinę nejautrą.

Gydytojas gastroenterologas pabrėžia, kad paciento nusiteikimas bei pasitikėjimas gydytoju irgi svarbu. Supažindinus su tyrimo atlikimo eiga, trukme, paaiškinus kaip pacientas turėtų elgtis tyrimo metu bei ko tikėtis iš tyrimo, tikėtina, žmogus jausis daug ramiau.

Tikslūs ir greiti tyrimai

Virškinamojo trakto ir storosios žarnos endoskopiniai tyrimai yra nepamainomi diagnozuojant stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir storojo žarnyno ligas. Jie atliekami greitai ir tiksliai, naudojant specialiai šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus.

B. Sakalauskas pabrėžia, kad virškinimasis traktas yra sudėtingas, ilgas, jį sudaro daug organų, todėl endoskopinių procedūrų spektras labai platus. Visgi dažniausiai atliekamos endoskopinės virškinamojo trakto procedūros yra storojo žarnyno tyrimas ir stemplės, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos tyrimas.

„Šių procedūrų metu, naudojant kolonoskopą ar gastroskopą, galima nustatyti įvairius uždegiminius ar anatominius pakitimus, darinius, kraujavimo šaltinį ar svetimkūnį“, – teigia gydytojas gastroenterologas.

Jis priduria, kad endoskopinės procedūros taip pat atliekamos prieš numatytas virškinamojo trakto operacijas bei stebėjimo tikslais – vertinant ligų progresą ar gydymo efektyvumą. Svarbu paminėti, kad dažnai pradžioje žarnyno onkologiniai susirgimai nesukelia jokių simptomų, todėl Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, kuomet 50–74 metų žmonėms atliekamas slapto kraujo išmatose testas (iFOBT), po kurio žmonės gali būti nukreipti endoskopiniam storosios žarnos tyrimui.

„Endoskopija atliekama ir gydymo tikslais, siekiant sustabdyti kraujavimą, pašalinti svetimkūnius, virškinamojo trakto darinius, įvesti mitybos zondus, išplėsti atsiradusius virškinamojo trakto susiaurėjimus“, – sako B. Sakalauskas.

Pagrindinis simptomas – intensyvus pilvo skausmas

B. Sakalauskas sako, kad viršutinio virškinamojo trakto tyrimo nereikėtų atidėti atsiradus intensyviam pilvo skausmui, be priežasties pradėjus kristi svoriui, pradėjus vemti kavos tirščius primenančiu turiniu ar tuštintis juodomis, smalą primenančiomis išmatomis. Apatinio virškinamojo trakto endoskopinio tyrimo atidėlioti nevertėtų esant intensyviam pilvo skausmui, pasireiškus vidurių užkietėjimui ar pradėjus viduriuoti, tuštintis šviežiu krauju, krešuliais.

„Endoskopiniam tyrimui valstybinėse gydymo įstaigose reikalingas gydytojo siuntimas, o privačioje klinikoje – siuntimo nereikia. Vis dėlto, bet kokiu atveju, pasireiškus anksčiau minėtiems simptomams, visuomet rekomenduoju pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu“, – sako B. Sakalauskas.

Svarbu tinkamai pasiruošti

Viršutinio virškinamojo trakto tyrimo metu pacientui gastroskopu per burną apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštės žarnos dalis, todėl likus 8 val. iki tyrimo jis turi nevalgyti, o 2 val. – nevartoti skysčių.

Atliekant endoskopinį storojo žarnyno tyrimą, kolonoskopas įvedamas pro išangę, apžiūrimas visas storasis žarnynas ir galinė plonosios žarnos dalis. Pasiruošimas kolonoskopijai, gydytojo teigimu, yra kiek sudėtingesnis, nes siekiama kad iš žarnyno pasišalintų visas jo turinys: „Likus penkioms dienoms iki tyrimo būtina nutraukti geležies preparatų vartojimą, vengti termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių, sėklų, riešutų, raudonos mėsos. Likus parai iki tyrimo pacientui leidžiama suvalgyti tik lengvus pusryčius, o po to – vartoti tik skaidrius skysčius. Likus dienai iki tyrimo taip pat būtina išvalyti žarnyną naudojant specialiai tam skirtą preparatą.“

Specialistas taip pat pabrėžia, kad prieš atlikdamas endoskopiją, gydytojas visuomet apklausia pacientą dėl gretutinių ligų, vartojamų medikamentų, įvertina jau atliktus tyrimus ir tik įsitikinęs, kad procedūra nesukels pavojaus tiriamojo sveikatai, imasi ją atlikti.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 3 klinikos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2020 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Rasa Aleškevičiūtė, UAB „Gravitas Partners“
Endoskopiniai tyrimai: nepagrįstos baimės trukdo užsiregistruoti vizitui