Sodas ir kiemas

Žydintys augalai, gerai augantys šešėlyje

Jei savo sode turite tamsesnį kampelį, paunksnę, pasirūpinkite tokias augimo sąlygas mėgstančiais augalais ir suteikite niūresnei sodo vietai spalvų ir žavesio. Kokie augalai puikiai jausis ten, kur saulė jų nelepins?

1.     Eleborai (Helleborus)

Šie žydintys gražuoliai pelnytai gali būti tituluojami vienais populiariausių pavėsio augalų. Žiedais paprastai nudžiugina ankstyvą pavasarį, vos sniegui nutirpus. Puiku tai, kas žydėjimas ilgas – trunka ilgiau kaip mėnesį. Išimtis pasitaiko tik tada, kai grįžta šalčiai ir nušaldo eleborų žiedus. Dar viena priežastis mėgti eleborus – jie dekoratyvūs visą vegetacijos laikotarpį, o vienoje vietoje sėkmingai gali būti auginami net porą dešimtmečių ar ilgiau.

2.     Astrancijos (Astrantia)

Maždaug iki 70 cm aukštį pasiekiantis augalas puošiasi sidabriškai baltais žiedais, turinčiais švelnų žalsvą atspalvį. Žiedai telkiasi dailios pusrutulio formos žiedynuose ir atrodo itin elegantiškai. Astrancijos puikiai jaučiasi tiek visiškame, tiek ir daliniame šešėlyje, ypač tinka sodinti po medžiais. Jei norite užtikrinti geriausias sąlygas astrancijai savo gėlyne, pasirūpinkite drėgnesne ir derlinga dirva.

3.     Haberlėjos (Haberlea)

Šis pavėsių augalas bus puikus pasirinkimas alpinariumams, kadangi sudaro nepaprastai dailų tandemą su akmenų kompozicijomis. Žiedais apsipila pavasariui baigiantis ir vasarai prasidedant. Melsvi žiedeliai traukia akį, stiebiasi iki 10 cm aukščio. Norėdami džiaugtis gausiu žydėjimu ir sodria lapų žaluma įkurdinkite augalą šešėlyje ar pusiau šešėlyje, humusingoje dirvoje, kurioje netrūktų drėgmės (bet neužmirktų!). Jei sąlygos bus tinkamos, haberlėjos augs daug metų vienoje vietoje.

4.     Kortūzos (Cortusa)

Šis pavėsių augalas, priklausantis raktažolinių šeimai, nėra labai populiarus mūsų gėlynuose. O be reikalo, mat jos nėra įnoringos, žiemoja nedengtos ir puikiai tinka tamsesniems sodo kampeliams, norint šiems suteikti spalvų. Kortūzos paprastai pasiekia iki 30 cm aukštį, žydi pavasarį, labai mėgsta purią, derlingą dirvą. Dėl nedidelio aukščio šie augalai populiarūs alpinariumuose. Visgi kortūzos nėra ilgaamžės ir maždaug kas ketverius metus jas reikės atnaujinti.

5.     Žibuoklės (Hepatica)

Vėdryninių šeimai priklausančios žibuoklės puikiai jausis medžių, krūmų pavėsyje, derlingoje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje ir purioje dirvoje. Jei šias sąlygas išpildysite, žibuoklės lepins žiedais. Triskiaučiai, skrotelę sudarantys žibuoklių lapai atrodo ne ką prasčiau nei žiedai. Žibuoklės nėra įnoringos, bet maždaug kas 4–5 metus reikės persodinti. Tiesa, turite žinoti ir tai, jog pasodintos jos pražysta tik ketvirtaisiais metais.

6.     Melsvės (Hosta)

Rinkoje rasite kelių rūšių melsves, pavėsiui geriau rinktis žalialapes. Melsvių lapai auga sudarydami taisyklingą kupstą ir būtent dėl pastarųjų jos pasirenkamos sodams, gėlynams net dažniau nei dėl žiedų. Šie augalai nemėgsta užsistovėjusio vandens, bet tai, matyt, ir bus vienintelis jų įnoris. Vienoje vietoje sėkmingai auga daug metų.