Naudinga

Tyrimas: apie kepenų veiklą daugiausia žino klaipėdiečiai, kurie dažniau ir serga kepenų ligomis

Kas aštuntas Lietuvos gyventojas teigia susidūręs su kepenų suriebėjimu, kas trečias tokios ligos išvis nežino arba dar nėra tyręsis dėl jos. 28 proc. žmonių nežino, kad svarbiausia kepenų funkcija yra kenksmingų medžiagų skaidymas, o iš trijų šalies didmiesčių gyventojų apie kepenų veiklą daugiausia išmano klaipėdiečiai. 

Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos inicijuoti tyrimai apie kepenų ligas, kuriais siekta atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą šiomis ligomis. 

„Tyrimai parodė, kad visuomenė nepakankamai pažįsta vieną svarbiausių savo organų – kepenis. Į klausimą, kuris vidaus organas yra didžiausias, kas penktas vilnietis atsakė, kad skrandis, tuo tarpu 88 proc. Klaipėdos gyventojų teisingai įvardijo kepenis. Manau, kad tokia statistika nėra atsitiktinė – būtent uostamiestyje yra didžiausi sergamumo kepenų ligomis rodikliai, tai parodė šiais metais sudarytas kepenų ligų sergamumo žemėlapis“, – tyrimų rezultatus komentavo Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė, dietologė dr. Rūta Petereit. 

Higienos instituto 2017 m. duomenimis, didžiausias sergamumas kepenų ligomis fiksuojamas Klaipėdos mieste – 1000 gyventojų čia tenka 37 sergantieji, kiek mažesnis – Panevėžio m. (36 pacientai/1000 gyventojų) ir Kauno m. (35 pacientai/1000 gyventojų) savivaldybėse. 

Serga ir liekni bei nevartojantys alkoholio 

Šių metų kovo mėn. „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad kas aštuntas šalies gyventojas yra susidūręs su kepenų suriebėjimu – tokia diagnozė nustatyta 12 proc. respondentų ar jo šeimos nariams. 

Kepenų suriebėjimas – kai kepenų ląstelėse susikaupia didelis riebalų lašelių kiekis. Ligos pradžioje kepenų suriebėjimas nesukelia jokių simptomų. Ilgainiui pažeistose kepenyse gali išsivystyti uždegimas – nealkoholinis steatohepatitas, kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Tai yra svarbi problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį laiku – to nepadarius, gresia sudėtingos komplikacijos. 

Pasak dr. R. Petereit, kepenų suriebėjimas skiriamas į du ligos tipus: alkoholinį kepenų suriebėjimą ir nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą (NASKL). Pastaroji dažniausiai siejama su viršsvoriu, nutukimu, tačiau gali išsivystyti ir lieknam žmogui, nes vidinių riebalų tiesiog nesimato. Didžiausia grėsmė yra asmenims sergantiems metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, podagra, turintiems dislipidemiją. 

„Kepenų suriebėjimą gali sukelti ir vaistai, kitos lėtinės kepenų ligos, hepatitas B ir C bei alkoholio vartojimas.

Didelę įtaką turi ir gyvensenos įpročiai. Sėslumas, mažas fizinis aktyvumas, prasta nevisavertė mityba, greito maisto vartojimas, žalingų įpročių vartojimas – ydingos gyvensenos įpročiai, kurie gali tapti pagrindine kepenų ligų išsivystymo priežastimi“, – pažymėjo dr. R. Petereit. 

Didmiesčių gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata 

Anot dr. R. Petereit, didmiesčių gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata, todėl ir žinių apie kepenų būklę turi daugiau. 

„Nenuostabu, jog sergamumo kepenų ligomis rodikliai aukščiausi didžiausiuose šalies miestuose – būtent čia atliekama daugiau profilaktinių tyrimų, žmonės aktyviai kviečiami tikrintis profilaktiškai, o ne tik tuomet, kai jau suserga ar pradeda jausti pirmuosius ligos simptomus. Pakanka atlikti kraujo tyrime nurodytus kepenų fermentus, kad galėtum sužinoti apie kepenų būklę“, – sako Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė.

Pasak gydytojos, norint išvengti kepenų ligų yra labai svarbu laiku kreiptis pas šeimos gydytoją, atlikti profilaktinius tyrimus, nes žmogus kepenų skausmo nejaučia, todėl su kepenimis susijusios ligos dažniausiai yra tylusis žudikas. 

Kepenys – vienintelis regeneruojantis organas 

Anot dr. R. Petereit, siekiant pagerinti kepenų būklę, ypač žmonėms su antsvoriu ar nutukimu ir esant padidėjusiems kepenų fermentams kraujyje, rekomenduojama vartoti vaistinių preparatų su fosfolipidais, kurie yra pagrindinis ląstelių membranų komponentas. 

„Kepenys yra vienintelis žmogaus organas, kuris gali regeneruoti. Žmogaus neturinčio problemų su kepenų ligomis, kepenys  nuolat dirba apie 40 proc., todėl ligos pradžioje, kai pažeidimas dar nėra didelis, šis organas vis tiek sugeba gerai atlikti savo darbą. O pažeistoji dalis turi laiko atsinaujinti. Šio organo ląstelės geba atsinaujinti ir išlaikyti „organizmo filtro“ ir kitas funkcijas nepaisant žalingų gyvenimo būdo įpročių, užklupusių ligų. Norint kepenims padėti, svarbu atsisakyti rūkymo, alkoholio vartojimo, subalansuotai maitintis, užsiimti aktyvia fizine veikla, esant indikacijoms – vartoti kepenų funkcijas gerinančius maisto papildus ar vaistus“,– patarė gydytoja. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos studentų draugijos atstovas Dovydas Šėgžda pažymėjo, kad kepenys – vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų organų, atsakingos už virškinimą gaminant tulžį, perdirbant angliavandenius, baltymus bei riebalus. Jos skaido vaistus, kitas chemines medžiagas ir organizmo hormonus. Kepenys kaupia ir saugo organizmui svarbias medžiagas, vitaminus bei mineralus, dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei gamina kraujo krešėjimo faktorius ir baltymus. 

LSMU studentų iniciatyva balandžio mėnesį didžiuosiuose prekybos centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie kepenis. Tuo tarpu kovo mėnesį Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos užsakymu bendrovė „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą apie kepenų veiklą ir sergamumą šiomis ligomis. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis visame pasaulyje kasmet auga, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“