Teisininko vertinimas: Sveikatos ministerija vis lipa ant to paties grėblio

Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs LR žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymus, panaikinusius iki tol galiojusius kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos gydymo kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančius reikalavimus.

Šis sprendimas sukėlė pacientų nerimą – iš reikalavimų sąrašo pašalinta nuostata, kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc., buvo sumažinti patirties reikalavimai transplantacijas atliekantiems gydytojams, nebereikalinga 24 val. transplantacijų patirtį turinčio gydytojo priežiūra.

„Tokie sprendimai diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės tarnybos vardą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų – nei specialistai, nei pacientų atstovai nėra pritarę šiems pakeitimams“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Naujasis ministro įsakymas nustebino ir teisininkus, kurie pastebi, kad priimdama sprendimus Sveikatos ministerija manipuliuoja informacija, o patys sprendimai priimami nesilaikant teisėkūrai keliamų principų – nepagrindžiant  faktiniais duomenimis, tyrimais, pasauline praktika, kodėl šie pakeitimai buvo reikalingi.

Į klausimus atsako gyvybės mokslų teisės srityje dirbanti asocijuota teisininkė dr.  Jevgenija Vienažindytė.

Kuo svarbus kaulų čiulpų transplantacijas reglamentuojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas?

Dar 2004 m. buvo priimtas ministro  įsakymas dėl kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų teikimo. Siekta nustatyti, kokios medicinos įstaigos gali teikti šias paslaugas ir kaip jos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto.  Šis įsakymas ne tik padėjo užtikrinti būtinus transplantacijos paslaugų kokybės reikalavimus, bet ir kad šios paslaugos būtų prieinamos pacientams, kad jie galėtų gauti kompensuojamas transplantacijos paslaugas. Transplantacijos lygis Lietuvoje vertinamas labai gerai ir šių paslaugų kokybės teikimo kreivė visuomet augo.   

Kodėl šis įsakymas vėliau buvo skundžiamas teismui?

2016 m. gegužę buvo atlikti šio ministro įsakymo pakeitimai – buvo numatyti nauji reikalavimai dėl kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų teikimo kokybės, taip pat patikslintos ir įtrauktos naujos transplantacijų indikacijos , kurios būtų kompensuojamos pacientams atliekant šitas paslaugas. Šių vienų sudėtingiausių medicinos paslaugų kokybė vertinama, be kita ko, pagal mirtingumo rodiklį po transplantacijos, o pačios paslaugos kokybė yra tiesiogiai susijusi su atliktų paslaugų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, pavyzdžiui, buvo įtraukti reikalavimai dėl tam tikro paslaugų skaičiaus per metus, nes pagal pasaulinius medicinos tyrimus yra nusistovėjusi tokia tendencija – kuo daugiau paslaugų yra atliekama viename centre, tuo tos paslaugos būna kokybiškesnės.

Įsigaliojus naujajam įsakymui Seimo narių grupė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir ginčijo šį ministro įsakymą. Jie skundė, kad naujai įvesti reikalavimai yra nepagrįsti, jais ribojama konkurencija ir jie prieštarauja, be kita ko, Konstitucijos 53 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius sveikatos apsaugos pagrindus.

Kiek man yra žinoma, ir kaip tiesiogiai nurodo teismas, šis parlamentarų kreipimasis į teismą iš esmės rėmėsi tuo, kad sugriežtinti reikalavimai netiko Kauno klinikoms ir tokių būdu buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai.   

Koks buvo teismo sprendimas?

2017 m. balandį teismas patenkino tik nedidelę dalį pareiškėjų skundo reikalavimų, tų kuriais buvo ginčijamas paslaugų skaičiaus nustatymas tam, kad  įstaiga galėtų teikti šias paslaugas.  Įsakyme buvo numatyta, kiek operacijų įstaiga turėtų atlikti per metus, kad jai būtų leista atlikti ir sudėtingesnes kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos operacijas. Tačiau teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė pakankamai šiuos operacijų skaičius pagrindžiančių duomenų ir tyrimų. Kadangi buvo ginčijamo teisinio reguliavimo motyvavimo ir konkrečių reikalavimų, susijusių su operacijų kiekybiniais kriterijais, pagrindimo trūkumas, teismas pasakė, kad nėra įmanoma įvertinti šitų kriterijų proporcingumo.

 Ar sveikatos apsaugos ministras įvykdė teismo sprendimą?

2017 m. gegužės mėnesį buvo visiškai įvykdytas teismo sprendimas ir nauju ministro įsakymu panaikinti  punktai ir nuostatos dėl kiekybinių reikalavimų, kuriuos nurodė teismas.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras naujametę naktį ir vėl pakeitė minėtą įsakymą, motyvuodamas tuo, kad reikia įvykdyti teismo sprendimą – kaip tai vertinate?

Sunku vertinti, ką būtent dar sveikatos apsaugos ministras norėjo pakeisti, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas, nes jis buvo įgyvendintas jau 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu. Manau, turėjo būti kažkokie kiti tikslai, kodėl buvo priimtas šis pakeitimas.  Aš neturiu kompetencijos vertinti medicininės pusės, bet iš teisinės pusės, aišku viena – argumentas, kad pakeitimai buvo padaryti dėl to, kad reikėjo įgyvendinti teismo sprendimą, nėra pagrįstas, nes visi pagal teismo sprendimą būtini pakeitimai jau buvo atlikti anksčiau.

Pacientų organizacijos teigia, kad minėtų įstatymo pakeitimu buvo sumažinti patirties reikalavimai transplantacijas atliekantiems gydytojams, nebereikalinga 24 val. transplantacijų patirtį turinčio gydytojo priežiūra, todėl transplantacijos Lietuvoje taps mažiau saugios. Ar, jūsų nuomone, šis įsakymo keitimas atitinka pacientams Konstitucijos garantuotas kokybiškas sveikatos paslaugas?

Ar šie reikalavimai pagrįsti ir reikalingi medicinos požiūriu, turėtų pasakyti medikai. Tačiau vertinant reguliavimą iš teisinės pusės, teismas aiškiai pasisakė, jog Konstitucijos 53 straipsnis reikalauja iš Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą. Vertinant per šią prizmę, mes matome išties įdomią situaciją, kad  reikalavimai kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugoms teikti buvo sumažinti. Įdomiausia, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįvertino šių reikalavimų kaip neteisėtų ar nepagrįstų, tačiau vis dėlto nuspręsta juos pakeisti ir gerokai sumažinti. Sumažinti buvo net tie reikalavimai, kurie galiojo nuo 2004 m. Pavyzdžiui, patirties reikalavimas transplantacijas atliekantiems gydytojams sumažintas iki 1 metų. Kokia tokio sprendimo logika, žvelgiant iš teisinės pusės, pasakyti sunku. Kitas dalykas – teismas aiškiai įvardino, kad teisėkūros subjektas turi pateikti objektyviais ir pakankamais duomenimis (faktais) pagrįstą reguliuojamos situacijos analizę, kurį pagrįstų reguliavimo pakeitimo poreikį. Šiuo atveju vėl buvo pakeistas teisinis reguliavimas, bet šis sprendimas aiškiai ir objektyviai nebuvo pagrįstas. Todėl, manau, kad vėl lipama ant to paties grėblio.

Ar sveikatos apsaugos ministro veiksmai, susiję su įsakymų kūrimu ir jų skelbimu, atitinka teisinės valstybės veikimo principus?

Nenorėčiau vertinti personalijų, bet matosi sistemos problema – manipuliuojama informacija, kad įgyvendinamas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, tačiau vertinant naujo reguliavimo turinį matosi, kad  viskas vyksta  atvirkščiai – nėra įsigilinama į teismo pasakytus teisės principus, kad kiekvienas teisinis reguliavimas tam, kad jis atitiktų konstitucinius pricipus, turi būti pagrįstas. Susidaro tokia kuriozinė situacija, jog teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai atliko teisėkūros procedūrą, ir dabar ministerija norėdama ištaisyti šitą klaidą priima kelis teisės aktus – vienas jų tiesiogiai įgyvendina teismo sprendimą, o po pusmečio priimamas naujas sprendimas, bet vėl nesilaikant teisėkūrai keliamų principų, t. y. nepagrindžiant  faktiniais duomenimis, tyrimais, pasauline praktika, kodėl šie pakeitimai buvo reikalingi.

Pranešimą paskelbė : Aistė Strelčiūnė, Asociacija „Kraujas“

(Perskaityta per mėnesį: 6, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt