Koronavirusas,  Naudinga

Sveikatos komanda – vienintelis būdas išgyventi COVID-19 sukeltą krizę

Nesibaigianti COVID-19 pandemija išryškino būtinybę savo sveikata rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kai kamuoja negalavimai ar ligos. Visi turime savo šeimos gydytoją, kai kurie – jau ir asmeninį vaistininką, kuris prisimena paciento vartojamus vaistus. Tačiau efektyviausią pagalbą žmogus gali gauti tuomet, kai vaistininkas, medikas ir pats pacientas veikia išvien, sudarydami sveikatos komandą – taip atrodys naujoji popandeminė realybė.

 „Mes visą laiką bendraujame su gydytojais, pasikonsultuojame, kai tam yra poreikis, tačiau pandemija mus privertė labiau susitelkti dėl vieno tikslo – visuomenės sveikatos ir gerovės. Todėl mūsų naująja pareiga tapo kiek įmanoma labiau sumažinti medikų krūvį, tai pajuto ir pacientai, kurie dar dažniau pradėjo lankytis vaistinėse, ne tik įsigyti vaistų, bet ir užduoti klausimus apie jaučiamus negalavimus“, – situaciją komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

 Pasak jos, sveikatos komandoje yra būtina pasitikėti vieni kitais. Pacientai turi suprasti, jog specialistai profesionaliai pasirūpins jų sveikata, o savigyda niekada nėra tinkamiausias sprendimas – visa tai dar svarbiau krizės akivaizdoje.  

 Psichologinių problemų banga

 Kadangi pandemija iššaukė ir naują psichologinių problemų bangą, to pasekmės pasijuto ir vaistinėse, kur vis daugiau žmonių ateina su raminamųjų ar antidepresantų receptais po vizito pas psichiatrą, kiti prašo natūralios kilmės priemonių.

 „Kartą turėjome tokį atvejį, kai viena senjorė vis ateidavo ir ateidavo valerijonų. Natūralu, kad po kurio laiko pasidomėjome, kodėl ji vartoja tiek daug valerijonų preparatų – moteris pasiskundė prastai besijaučianti, nuolat verkianti, liūdna. Pasiūlėme jai apsilankyti pas psichiatrą. Pacientė atsakė  jau buvusi ir net gavusi vaistų receptą, tačiau nusprendusi jų nepirkti, nes baiminasi vaistų poveikio. Paprašėme jos parodyti receptą, tada paaiškinome, kas tai per vaistai ir kaip jie veikia, nuraminome ją ir patikinome, kad tai kur kas efektyviau nei nesaikingai vartoti valerijonų preparatus, kurie negydo, o tik trumpam nuramina. Vėliau ši pacientė net grįžo mums padėkoti, kad padrąsinome ją pradėti vartoti antidepresantus, kurie pagerino jos gyvenimo kokybę“, – savo darbo patirtimi dalijasi vaistininkė.

 Pas gydytoją tiesiai iš vaistinės

 Medicinos klinikų tinklo „InMedica“ šeimos gydytojos Birutės Triaušienės teigimu, anksčiau labai retai pasitaikydavo pacientų, kurie ateidavo vaistininkų siuntimu, dabar tokių pacientų gretos vis didėja.

 „Šiais popandeminiais laikais iš tiesų su vaistininkais pradėjome dirbti kur kas glaudžiau nei bet kada anksčiau. Vis dažniau tenka išgirsti, kad pacientas atėjo paskatintas vaistininko. Pavyzdžiui, po to, kai žmogus nuolat pirko akis drėkinančius lašiukus, vaistininkas pasiūlė jam apsilankyti pas alergologą – taip paaiškėjo, kad žmogui alergija ir paprastų drėkinančių lašiukų nepakaks, reikės specialių preparatų.

 Taip pat turime daugybę atvejų, susijusių su skausmu. Vis tepalo nuo nugaros skausmo vaistinėje ieškodavęs žmogus pagaliau apsilankė pas neurologą, po vizito prireikė ir magnetinio rezonanso tyrimo, paaiškėjo, kad tai ne liaudyje vadinamas „perpūtimas“ ar raumenų patempimas, o neuralginis skausmas, kylantis dėl pakitimų stubure“, – vardija medikė.

 Pasak jo, bene vienas dažniausiai neteisingai interpretuojamų simptomų – gerklės skausmas ir sausas kosulys. Daugelis žmonių tai laiko peršalimu ar gerklės problemomis, tačiau dažniausiai dėl šių pojūčių būna kalta gastroezofaginio refliukso liga.

 „Deja, dėl klaidingai suprantamų simptomų, tokie pacientai pas mus papuola vėliau, nei norėtume. Bet džiugu, kad vaistininkai išnarplioja tokius atvejus ir patiki juos spręsti gastroenterologams. Žmonės būna šventai įsitikinę, kad skrandžio problemos niekaip negali būti susijusios su perštinčia gerkle ir prikimusiu balsu. Jei refliuksas nėra gydomas, pacientui gresia opa – žaizda skrandyje arba stemplėje“, – pažymi šeimos gydytoja B. Triaušienė.

 Ji priduria, jog didžiausią sėkmę galima pasiekti tik pacientui supratus, kad jis taip pat yra sveikatos komandos dalis.

 Gydymo efektyvumas priklauso nuo vaistų suderinamumo

 Anot R. Janulytės, vaistininkams tenka misija edukuoti pacientus apie vaistų vartojimą ir pačius vaistinius preparatus, tačiau ar jų siunčiama žinutė bus išgirsta, jau priklauso nuo paties paciento.

 „Konsultuojame pacientus vaistų suderinamumo klausimais – dažnai parduodant vaistus tenka pasidomėti, kaip atrodo visas žmogaus vartojamų vaistų sąrašas, taip siekiame užkirsti kelią neefektyviam gydymui dėl galimų vaistų tarpusavio ar vaistų su maistu sąveikų. Taip pat mielai papasakojame kaip ir kada vartoti vaistinius preparatus. Suprantame, kad vizito pas šeimos gydytoją laikas yra ribotas, todėl būtiną informaciją apie medikamentus turime suteikti mes“, – aiškina ji.

 Vaistų suderinamumo sistema, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, padeda pasiekti efektyvesnių gydymo rezultatų ir prisideda prie gydytojų bei vaistininkų partnerystės.

 Dažnai pacientams vaistus, skirtus gydyti lėtines ligas t.y. nuolat vartojamus, paskiria  skirtingų sričių gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie tarpusavyje nedera. Paprastai užtenka pacientui sudaryti vaistų vartojimo „grafiką“ – nurodyti kurie vaistai gali būti vartojami kartu, o kurie turi būti geriami net priešingu paros metu, kad nebūtų nepageidaujamos sąveikos. Išskirtiniais atvejais, kai matome, kad du vaistai jokiais būdais negali būti vartojami kartu, vaistininkas turi bendradarbiauti su vaistus skyrusiais gydytojais – juos informuoti ir paprašyti pakeisti paskirtą vaistinį preparatą. Žinoma, tai užima laiko, tačiau kartu tai yra optimaliausias sprendimas, kuris leidžia užtikrinti, kad vartojami vaistai veiks efektyviai, o gydymas bus kiek įmanoma saugesnis“, – teigia R. Janulytė.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“