Naudinga

Statistika kalba už save: šio vėžinio susirgimo galima išvengti net 90 proc. – kokia prevencija?

2020 metais pasaulyje net 604 tūkst. moterų buvo diagnozuotas vienas vėžinis susirgimas – gimdos kaklelio vėžys. Deja, net 342 tūkst. atvejų iš jų baigėsi mirtimi. Gimdos kaklelio vėžys yra trečias dažniausias vėžinis susirgimas moterų tarpe. Ši statistika yra itin skausminga, kadangi laikantis tinkamos prevencijos, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti net 90 proc. atvejų. Įgyvendinant Europos Sąjungos gimdos kaklelio vėžio patikros programą – Lietuva nuolatos prasčiausioje pozicijoje.

„Prevencijos programa Lietuvoje atsirado 2004-aisiais, tačiau tolygaus statistikos gerėjimo nematome. Ji nėra itin veiksminga – tai buvo pastebima dar iki dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino. Pagrindinė problema – nepakankamas moterų dalyvavimas patikros programoje  bei mergaičių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinavimo stygiaus“, – pasakojo Antėja“ sveikatos priežiūros tinklo akušeris-ginekologas Povilas Jukna.

Kaip išvengti?

Net 99 gimdos kaklelio vėžio atvejus iš 100 – sukelia ŽPV. Tai yra tik žmogui būdingas virusas, daugiausiai plintantis lytiniu keliu. Jis gali sukelti karpas bei gimdos kaklelio, išangės, vulvos, makšties, burnaryklės ir varpos vėžį.

„Pirminė prevencija – rizikos veiksnių vengimas, tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių kiekis ir pan. Tačiau pati veiksmingiausia ir svarbiausia prevencija, kurią galima atlikti – skiepas. Mergaitėms nuo 11 metų amžiaus skiepai nuo ŽPV Lietuvoje yra nemokami. Skiepas yra dvivalentis – tai reiškia, jog jis apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipo. Būtent pastarieji tipai sukelia 70-75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų“, – pasakoja P. Jukna.

Šis skiepas – veiksmingiausias iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau tyrimai rodo, jog skiepijimas ir vėlesniame amžiuje mažina gimdos kaklelio vėžio riziką. Lietuvoje yra registruoti ir kiti skiepai nuo ŽPV, kurie apsaugo nuo didesnio kiekio aukštos rizikos ŽPV tipų, tačiau jie nėra kompensuojami valstybės. Nustatyta, jog tikslinga skiepyti ir berniukus.

„Lietuvoje patikros programoje dalyvauja apie 50 proc. moterų, bet norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, šis skaičius turėtų padidėti mažiausiai iki 70 proc. Tačiau liūdna realybė visai kitokia – daugelis merginų ir jų mamų net nežino apie šio viruso egzistavimą. Siekiama, kad ši informacija moteris pasiektų kuo įmanoma plačiau ir jos laikytųsi teikiamų rekomendacijų bei prevencijos priemonių“, – viliasi „Antėja“ gydytojas.

Patikra – itin svarbi

Patikra yra itin svarbi – gimdos kaklelio iki vėžinės būklės atveju bei ankstyvoje vėžio stadijoje moteris simptomų nejaučia. Atsiradus kraujavimui iš genitalijų, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimams ar kitiems nusiskundimas – tikimybė didėja, jog susirgimas jau yra pažengęs.

„Kiek gimdos kaklelio vėžys yra išplitęs – parodo gydytojo klinikinis ištyrimas bei vaizdinė diagnostika kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar pozitronų emisijos tomografija. Stadija yra nustatoma pagal tai, kokio dydžio yra pažeidimas, kiek jis giliai įsiskverbęs, ar išplitęs į šalia ir atokiau esančius audinius, organus bei limfmazgius“, – pasakoja akušeris-ginekologas.

Nuo vėžio išplitimo priklauso, koks bus taikomas gydymas – ankstyvose stadijose gali užtekti operacijos, tačiau po jos gali reikėti papildomo spindulinio gydymo su arba be chemoterapijos. Vėlesnėse stadijose – chirurginės galimybės senka ir dažniausiai yra skiriamas chemospindulinis gydymas.

„Vėžio stadija tiesiogiai koreliuoja su išgyvenamumu – jeigu nustačius ligą pirmoje stadijoje penkerių metų išgyvenamumas yra 95,8 proc., antros stadijos atveju mažėja net iki – 63,9 proc., o ketvirtoje lieka vos 14,7 proc. Remiantis 2015 metų Lietuvos statistika, buvo nustatyta 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, net daugiau nei trečdalis šių moterų buvo jaunesnės kaip 49 metai ir 207 moterys tais metais mirė būtent nuo šios ligos – skaičiai kalba patys už save“, – teigia P. Jukna.

Nauja programa – žada pokyčių

Atsižvelgiant į esamos prevencijos programos neveiksmingumą, Lietuvoje nuo 2022 metų yra keičiama gimdos kaklelio vėžio patikros programa – ji pagal mokslinius tyrimus yra tikslingesnė. Pagal naują programą 25-34 m. moterys atliks gimdos kaklelio (PAP) tyrimą kas trejus metus tačiau nuo 35 iki 59 metų moterims bus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tipų tyrimas skystoje terpėje kas penkerius metus.

„Nustačius aukštos rizikos ŽPV skystoje terpėje – bus atliekamas detalesnis ištyrimas. Šių tyrimų atlikimas yra neskausmingas arba sukeliantis nežymų diskomfortą ir nesiskiria nuo įprastos akušerio-ginekologo patikros. Prevencijos tikslas – rasti pakitimus kuo ankstyvesnėje stadijoje, kuomet užtikrinamas pacientės ištyrimas ir sekimas laiku.

Tokiu atveju dažniausiai apsiribojama dažnesne ginekologo konsultacija arba prireikus atliekama nedidelio pažeisto gimdos kaklelio ploto pašalinimo, kitaip vadinama gimdos kaklelio kūgine biopsija ar diatermokonizacija. Gimdos kaklelio vėžys yra išvengiamas ir turi visas galimybes tapti istorijos dalimi“, – pasakoja „Antėja“ gydytojas.

Pranešimą paskelbė: Gustė Kašėtaitė, UAB Headline agency
Statistika kalba už save: šio vėžinio susirgimo galima išvengti net 90 proc. – kokia prevencija?