Naudinga

Vaistininkė pataria, kaip atsivėsinti ir nepraleisti vasariško savaitgalio sergant

Atėjus karščiams, puolame vėsintis ledais, šaltais gėrimais, kondicionieriais ir maudynėmis vėsiuose vandens telkiniuose. To pasekmė – skaudanti gerklė ir varvanti nosis. Kaip vėsintis, kad nesusirgtume? Pataria vaistininkė.  

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, svarbiausia vengti drastiškų temperatūrų skirtumų – kambario ar automobilio salono temperatūra nuo lauko turi skirtis iki 6-8 laipsnių. Skysčius taip pat derėtų gerti optimalios kambario temperatūros (20-24 °C), į vėsų jūros, ežero ar upės vandenį nešokti staiga ar įkaitus iškart po deginimosi, o po truputį prisipratinant prie vandens. 

„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kondicionieriai ir vėjeliai nepūstų tiesiai į mus – tai ne tik apsauga nuo peršalimo, bet ir nuo raumenų bei nervų šaknelių uždegimo. Kitaip tariant, tai padės išvengti surakinto sprando, kaklo ar nugaros“, – komentuoja ji.

Vaistininkė tęsia sakydama, kad žmogaus atsparumas karščiui ar šalčiui bei temperatūrų svyravimams priklauso nuo bendros organizmo ir imuninės sistemos. Dažniausiai vasarą peršąla žmonės, kurie yra linkę sirgti viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligomis bei turintys kelias lėtines ligas.

„Dažniausia peršalimo dėl neteisingo vėsinimosi pasekmė – sloga ir gerklės skausmas, todėl naudojami preparatai simptomams gydyti: purškalai nosiai atkimšti, pastilės, purškalai ir sirupai nuo gerklės skausmo bei kosulio. Peršalus nuo kondicionierių temperatūra pakyla retai, todėl sudėtiniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra paracetamolio, nėra nei būtini, nei rekomenduojami“, – pabrėžia specialistė.

Kam karštis pavojingiausias?

Pasak R. Janulytės, karštis ypač pavojingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat jis sukelia dehidrataciją, todėl didėja kraujo krešumas, padidėja miokardo infarkto, insulto rizika.

„Žmonės, kuriuos kamuoja padidėjęs kraujospūdis, dažniau skundžiasi, kad neužtenka įprastų vaistų ar paskirtos dozės palaikyti optimalų kraujospūdį. Vyraujant alinančiam karščiui, derėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, jei yra galimybė, lauke būti tik ryte ir vakare, kai dar nėra taip karšta, taip pat vartoti daug nesaldintų ir kofeino neturinčių skysčių“, – pataria ji.

Sergantiems kvėpavimo takų ligomis – bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu bronchitu – karštis taip pat gali pabloginti būklę.

„Labai svarbu, kad patalpose oras būtų vėdinamas ir gaivus, tačiau reikėtų atsiminti, kad kondicionieriai ar vėjeliai, kurie tiesiog pučia šaltą orą, jį išsausina, todėl kvėpavimo takų ligomis sergančius žmones gali dažniau kamuoti dusulys arba sausas kosulys. Jei nėra galimybės patalpų vėdinti natūraliai – sukelti skersvėjį, tuo metu nebūnant patalpoje – derėtų rinktis kondicionierių, kuris kartu turi ir oro drėkinimo funkciją“, – rekomenduoja vaistininkė.

Sergantys diabetu taip pat turėtų dažniau stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje, nes karštomis dienomis padažnėja hipoglikemijos ar hiperglikemijos komos atvejų rizika. Taip pat reikėtų nepamiršti insulino preparatų laikyti šaldytuve ar šaltkrepšyje, nes karštis sugadina vaistinį preparatą ir jis tampa nebeaktyvus.

Kaip vėsinti vaikus ir augintinius?

Optimali patalpos temperatūra yra 20-24 °C. Svarbu, kad oro temperatūra patalpoje staigiai nesvyruotų, būtų kuo pastovesnė. Tačiau nereikėtų pamiršti ir santykinės oro drėgmės svarbos – ji turėtų siekti 40-60 proc.

„Verta prisiminti, kad jei oro temperatūra yra aukšta, o drėgmė – didelė, tokia kombinacija žmogų vargins kur kas labiau, nei tokia pati temperatūra ir maža oro drėgmė“, – atkreipia dėmesį R. Janulytė.

Anot jos, karščiui ypač jautrūs maži vaikai, nes jų termoreguliacinės savybės yra labai silpnos, todėl itin svarbu kūdikius saugoti nuo tiesioginės saulės, nepalikti vežimėlių atokaitoje, stebėti bendrą vaikų savijautą – ar nepykina, neviduriuoja, nevemia, nėra vangūs, irzlūs.

„Mažus vaikus geriausia vėsinti vėsiu, bet ne šaltu, vandeniu suvilgytu kompresu – dėti ir po kelias minutes palaikyti ant kaktos, kaklo šonų, delnų ar padų, bet vengti krūtinės ir nugaros srities“, – pažymi vaistininkė.

Ji priduria, kad reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo augintiniais, kurie visada privalo turėti švaraus, šviežio geriamo vandens bei vietą, kur galėtų pasislėpti nuo saulės kaitros.

„Esant labai aukštai oro temperatūrai, reikėtų vengti ilgų pasivaikščiojimų bei niekada nepalikti augintinio automobilyje. Jei augintinis ypač sunkiai prisitaiko prie aukštos temperatūros, galima išmėginti specialius vėsinančius kilimėlius ar liemenes, pagaminti jam ledų – namuose virtą sultinį be jokių prieskonių sušaldyti į ledukus. Jei augintinis stipriai lekuoja, inkščia, prasideda seilėtekis, neėda kelias dienas – nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – tvirtina R. Janulytė.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“
Vaistininkė pataria, kaip atsivėsinti ir nepraleisti vasariško savaitgalio sergant