Naudinga

Seime bus aptarti iššūkiai ir galimybės, siekiant sveikatos lygiateisiškumo Lietuvoje

 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Sveikatos apsaugos ministerija ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras lapkričio 15 d. Seimo III rūmų 218B salėje organizuoja Valstybinės sveikatos reikalų komisijos išplėstinį posėdį – Politinį dialogą, skirtą sveikatos lygiateisiškumo užtikrinimo bei sveikatos ir socialinių netolygumų mažinimo klausimams aptarti. Renginio pradžia – 9 val.

Politinio dialogo metu bus pristatyta Europos sveikatos lygiateisiškumo 2019 metų ataskaita („WHO European Health Equity Status Report“, 2019), naujos Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro parengtos gairės ir rekomendacijos, skirtos sveikatos lygiateisiškumui užtikrinti, bus aptarti iššūkiai ir galimybės, siekiant sveikatos lygiateisiškumo Lietuvoje.

Politiniame dialoge kviečiami dalyvauti Prezidentūros, Seimo, Nacionalinės sveikatos tarybos, Valstybinės sveikatos reikalų komisijos nariai, Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų atstovai.

Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyventojų trukmė per pastarąjį dešimtmetį pailgėjo daugiau nei penkeriais metais, tačiau vis dar egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, kuris siekia 10 metų, mažėja savižudybių skaičius, bet Lietuva vis dar pirmauja pagal šį rodiklį Europoje, didėja vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, bet dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos.

Sveikatą lemia ne tik paties žmogaus įsitikinimai, jo gyvenimo būdas ar sveikatos sistemos kokybė, tačiau ir socialiniai ekonominiai faktoriai, išsilavinimas, kultūriniai veiksniai, pajamos ir socialinė apsauga, gyvenimo ir darbo sąlygos.

Pastaraisiais metais vienas iš pagrindinių Lietuvos plėtros tikslų – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus ne tik tarp regionų ar regionų viduje, bet ir tarp socialinių grupių, lyčių, skatinti tolygią visos Lietuvos raidą. Tik taip galima užtikrinti geresnę gyventojų sveikatą.

Visi sektoriai turi būti atsakingi už sveikatą ir, priimant sprendimus ar įsipareigojimus, pirmiausia juos vertinti visuomenės sveikatos požiūriu. Be geros gyventojų sveikatos nebus tvarios ekonomikos, o be tvarios ekonomikos – sveikos visuomenės.

Renginio metu susirinkusieji turės galimybę padiskutuoti, kaip skirtingi sektoriai gali prisidėti prie mūsų šalies gyventojų sveikatos stiprinimo, aptarti naujus kelius, pažangias iniciatyvas, pasidalinant gerąja praktika kartu su pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais.

Šių metų rugsėjį paskelbta Europos sveikatos lygiateisiškumo ataskaita, kurią užtvirtino Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 69-osios sesijos rezoliucija „Spartinant pažangą link sveiko ir klestinčio gyvenimo visiems, didinant sveikatos lygiateisiškumą ir nė vieno nepaliekant nuošalyje PSO Europos regione“, suteikia naują pagreitį sveikatos netolygumų mažinimo veiksmams nacionaliniu, regionų bei vietos lygmenimis.

Ataskaitoje įvardijamos penkios pagrindinės sąlygos sveikam ir klestinčiam gyvenimui: sveikatos priežiūros paslaugos, pajamų saugumas ir socialinė apsauga, gyvenamosios sąlygos, darbo sąlygos ir socialinis bei žmogiškasis kapitalas. Šios penkios sąlygos apsprendžia didesnę dalį skirtumų, egzistuojančių tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas, ir yra postūmis veiksmams nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Aprėpties, poveikio ir įvairių strategijų įgyvendinimo analizė parodo, į kurias sritis šalys investavo pakankamai, o į kurias investuota nepakankamai arba visai neinvestuota, ir kur galima būtų pasiekti didesnio proveržio.

Lietuvoje šiuo metu stebime reikšmingus skirtumus tarp tų, kurie gyvena geriau, ir tų, kurie gyvena ne taip gerai. Šie skirtumai aiškiai matomi, pvz., finansinės apsaugos srityje, kai susiduriama su sveikatos priežiūra, arba procentas suaugusiųjų, vertinančių savo sveikatą kaip blogą ar patenkinamą.

Lietuvos sveikatos lygiateisiškumo „nuotrauka“ tampa geru pagrindu diskusijoms, kaip sumažinti šiuos skirtumus Lietuvoje, o naujai sukurti įrankiai tokie kaip Sveikatos lygiateisiškumo politikos įrankis arba Politikos viso gyvenimo eigoje gairės gali padėti diskutuojant apie sritis, kurioms reikėtų teikti prioritetą ir į kurias reikėtų daugiausiai investuoti, kad sumažintume sveikatos netolygumus Lietuvoje.

PROGRAMA

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija