Naudinga

Profesorė dermatologė M. Bylaitė-Bučinskienė: Apsaugai nuo virusų būtinas ir rankų drėkinimas

Šiuo metu daugiau nei įprastai dėmesio skiriant rankų plovimui, jų dezinfekavimui, specialistai pastebi ir pirmąsias su tuo besirandančias rankų odos problemas – pažeidus hidrolipidinį barjerą oda perdžiūsta, skilinėja, rausta, gali rastis žaizdelių. Gydytoja dermatovenerologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė išskiria pagrindines rankų priežiūros taisykles pasaulinės koronaviruso pandemijos metu ir išsako dažniausiai daromas klaidas. Profesorė atkreipia dėmesį, jog daugelis nežino, kad rankų drėkinimas ir reguliariai naudojamas rankų kremas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne ką mažiau nei taisyklingas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas.

„Pirmenybę reikėtų teikti vandeniui ir muilui – tinkamai plaunant rankas 20-25 sekundes nuo odos, nagų, panagių pakankamai gerai pašalinami mikrobai ir pavojingi virusai. Virusų plitimui labai svarbus pats viruso kiekis ant paviršių. Dėl to ypatingai svarbu rankas plauti kaskart grįžus namo. Tai pirmas dalykas, kurį turime padaryti įėję pro duris“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.

Anot profesorės, esant viešojoje vietoje reiktų stengtis prie nieko nesiliesti, o jei tai neišvengiama, naudoti pirštines.

Tačiau jei visą dieną esate namuose ir nei vienas iš namiškių neina į lauką, tuomet rankų higiena šiuo metu neturėtų daug skirtis nuo mums įprastos kasdienės. Juk ir anksčiau rankas plaudavome maždaug 6-10 kartų per dieną, priklausomai nuo to, kiek dažnai lankomės tualete, liečiame nešvarius daiktus nuo žemės, ruošiame valgį ir panašiai.

Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė dabar renkantis muilą ragina pirmiausia atsižvelgti į savo rankų odos būklę – jei ji linkusi sausėti, vertėtų rinktis drėkinančių savybių turinčius muilus, jei oda normali, tuomet puikiai tiks įprastinis rankų muilas ar mėgiamas dušo prausiklis. Vis dėlto specialistė pataria vengti ūkinio muilo (tokių rekomendacijų jau matyti internete), mat jis yra agresyvus ir gali stipriai pažeisti hidrolipidinį apsauginį rankų odos barjerą.

Dezinfekuoti, tačiau nepersistengti

„Dezinfekcines priemones tokias kaip valomieji geliai, dezinfekciniai skysčiai, servetėlės ir pan. vertėtų naudoti tik tuomet, kai po tiesioginio kontakto buvimo nėra galimybės nusiplauti rankų“, – tikina gydytoja dermatovenerologė.

Asmeninei higienai tinka įvairios dezinfekcinės priemonės, kuriose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 60 proc. Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, dėl tokios alkoholio koncentracijos vertėtų rinktis dezinfekuojančius produktus, kurie ne tik apsaugo, bet ir tuo pačiu drėkina odą: „Dauguma valomųjų ir dezinfekcinių gelių savo sudėtyje turi ir drėkinančių komponentų. Dėl to tokios priemonės ne taip išsausina odą ir mažiau pažeidžia apsauginę plėvelę, kaip, pavyzdžiui, dezinfekciniai skysčiai. Žinoma, jei pasiseka ir tokių dezinfekuojančių gelių randate nusipirkti.“

Vis dėlto dermatologė perspėja – negalima persistengti. Perteklinis įvairių dezinfekcinių priemonių ar net paprasčiausio muilo ir vandens naudojimas gali tapti ūminio rankų odos uždegimo, dermatito priežastimi: „Dabar ypatingai svarbu neprarasti sveiko proto. Stebėdama aplinką matau, jog nemaža dalis žmonių dėl susiklosčiusios situacijos jaučia nerimą, nervinę įtampą ir stresą, bei jau perdėm uoliai užsiima rankų higiena, jas dezinfekuoja be atvangos. Nervinis fonas taip pat blogina odos būklę, skatina jos sausėjimą. Todėl tikiu, kad labai svarbu ne tik rankų, bet ir minčių higiena.“

Nepamiršti nuolat drėkinti

Anot medikės, retas kuris pagalvoja apie tai, jog rankų drėkinimas ir reguliariai naudojamas rankų kremas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne ką mažiau nei taisyklingas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas. Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, kuo oda sausesnė, tuo užsikrėsti virusu rizika didesnė: „Mūsų odą dengia hidrolipidinis-apsauginis sluoksnis. Tai natūralus odos barjeras, tarsi plėvelė, kuri dengia ir saugo mūsų organizmą. Tačiau dezinfekcinės priemonės, muilas ar net paprasčiausias vanduo sausina odą. Dėl dažno jų naudojimo oda gali sutrūkinėti, parausti. Tuomet ir kenkėjams, virusams bei mikrobams tampa lengviau patekti į mūsų organizmą.“

Todėl norint atstatyti natūralią rankų apsaugą, būtina jas nuolat drėkinti ir maitinti. Drėkinančius, maitinančius kremus, losjonus ar tepalus specialistė pataria rinktis priklausomai nuo odos būklės. Jei oda sausa, paraudusi, suskerdėjusi, tuomet vertėtų pasirūpinti ne tik drėkinimu, bet ir ilgalaikiu odos maitinimu, o rankas kremu tepti po kiekvieno plovimo ar dezinfekavimo. Na, o jei odos būklė normali – rankas gali pakakti vieną ar du kartus per dieną patepti drėkinančiu rankų ar kūno kremu. 

Didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamintojos „BIOK laboratorija“ direktorė Romualda Stragienė pastebi išaugusius visų įmonės rūšių muilo pardavimus, mato graibstomą valomąjį gelį rankų higienai „Margarita“, tačiau kremai, skirti rankų ir kūno odos priežiūrai, vis dar išlieka panašiame lygyje kaip įprastai: „Mūsų muilų pardavimai per pastarąsias dvi kovo savaites išaugo keliasdešimt procentų, o kremų rankoms paklausa kol kas nepakitusi. Tačiau vis daugėjant nusiskundimų dėl sausėjančių rankų ir girdint dermatologų rekomendacijas matyti, jog jų poreikį žmonės supras ir jis didės.“

Pranešimą paskelbė: Evelina Mišeikytė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
Profesorė dermatologė M. Bylaitė-Bučinskienė: Apsaugai nuo virusų būtinas ir rankų drėkinimas