Plaučių ligos – kodėl bijome skiepų, bet nebijome rūkyti?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – dažna liga, kurios galima išvengti ir kurią būtina gydyti. Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas), kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina ligonio būklę. 

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga paveikia vis daugiau žmonių 

„Sergamumas ir mirtingumas LOPL kasmet didėja. Šiuo metu pasaulyje ja serga 64 milijonai žmonių. 2030 m. manoma, jog LOPL bus trečiąja pagal mirusiųjų skaičių mirties priežastis pasaulyje. Kasmet nuo LOPL miršta apie 3 milijonai žmonių“, – remdamasi Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis teigia Antakalnio poliklinikos pulmonologė I. Davolienė.

Viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių yra tabako rūkymas.  Europoje kiekvienais metais rūkymas sukelia daugiau nei 650 000 ankstyvų mirčių ir apskaičiuota, kad XXI amžiuje mirčių skaičius dėl ligų, sukeltų tabako vartojimu pasieks  maždaug 1 mlrd. žmonių 

Veiksniai lementys Lėtinės obstrukcinės plaučių lygos atsiradimą 

Veikiant išoriniams  ir vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas. Manoma, kad tabako dūmų pažeistos epitelio ląstelės tampa autoantigenais. Priežastys, lemiančias uždegimines (natūralios gynybinės) reakcijos į cigarečių dūmus sustiprėjimą, gali būti genetinės, tačiau vis dėlto tiksliai nežinomos.

„Kvėpavimo takuose ir plaučiuose susikaupia įvairių ląstelių, kurios yra aktyvesnės, negu įprasta. Šis uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių, tai sukelia destrukcijas ir negrįžtamus plaučių audinių pažeidimus. Atsiranda bronchų, ypač smulkių, susiaurėjimas ir kitos kvėpavimo takų ligos“, – teigia gydytoja.

Ji taip pat nurodo, jog kvėpavimo takų uždegimas ir struktūriniai pokyčiai skatina gleivių sekrecijos didėjimą, kvėpavimo takų susiarėjimą (obstrukcija), sukelia oro spastus. Sutrikus gynybinių plaučių mechanizmų balansui, plaučiuose kaupiasi bakterijos.

Šie pokyčiai sutrukdo pagrindinę plaučių funkcija – dujų apykaitą ir lemia deguonies kiekį sumažėjimą ir anglies dioksido padidėjimą kraujyje.

Deguonis mums reikalinga kiekvienos ląstelės metabolizme (atsinaujinime).

Nors metus rūkyti pažeidimai išlieka, vis dėl to tai sulėtina ligos progresavimą ir prailgina gyvenimą bet kurioje ligos stadijoje. 

Kaip atpažinti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą? 

  • Davolienė nurodo, jog pirmiausia atsiranda šie simptomai:
  • Dusulys (progresuojantis, pablogėja fizinio krūvio tolerancija);
  • Lėtinis kosulys;
  • Pagausėjęs skrepliavimas. 

Taip pat labai svarbu ar žmogus turi rizikų, kurios skatintų ligos vystymąsi. Trys pagrindinės rizikos: tabako dūmų poveikis, namų ruošimas ir šildymas, profesinės dulkės ir chemikalai.

Svarbu žinoti ir tai ar šeimoje yra sirgusių šia liga. Jei susiduriate su rizikos faktoriais arba šeimos istorijoje buvo sirgusių šia liga, Jums reiktų periodiškai pasitikrinti sveikatą. 

Gydytoja išskiria ir kitus galimus simptomus:

  • Anoreksija;
  • Svorio netekimas;
  • Nuovargis;
  • Kulkšnies patinimas;
  • Depresija.

Norint nustatyti šią ligą gydytojas rekomenduos Jums atlikti spirometriją. Spirometrija – tai oro tūrio bei greičio matavimas iškvėpimo ir įkvėpimo metu, padedantis diagnozuoti kvėpavimo funkcijos sutrikimus. 

Lėtinė liga, tačiau ją galima suvaldyti 

Gydytoja nurodo, jog pirmiausia labai svarbu sumažinti rizikos veiksnius.

Vienas ir pagrindinių veiksnių – rūkimas, todėl svarbu kuo greičiau atsisakyti šio žalingo įpročio. 

Taip pat gydytojas gali skirti ir medikamentinį gydymą:

Gydytoja nurodo, jog pagrindinis medikamentinio gydymo tikslas – pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus, išvengti ligos paūmėjimų ir sustabdyti ligos progresavimą.

Pagrindinis principas – bronchų plečiančių vaistų skyrimas. Efektyviausia ir saugiausia yra įvairūs inhaliatoriai, vaistai, kuriuos reikia įkviepti. Bronchus plečiantys inhalaitoriai tiesiogiai veikia kvėpavimo takų receptorius, atpalaiduoja bronchų raumenys, praplečia bronchų spindį, sumažina uždegimą kvėpavimo takuose, ko pasekoje pagerėja oro tėkmė. Vaistai naudojami labai mažomis dozėmis, į kraujotaką patenka dar mažesnės koncentracijos, tas lemia minimalų vaistų pašalinį poveikį.

Taip pat sergant LOPL labai svarbu skiepytis nuo gripo ir pneumokokų. Tai padės išvengti ūmaus susirigimo, kuris gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. 

Reabilitacija ir specialūs pratimai padės palengvinti simptomus 

„Reabilitacinio gydymo efektyvumas – moksliškai įrodytas. Tai kompleksas fizioterapijos, kvėpavimo gimnastikos, fizinių pratimų kompleksas“, – teigia antakalnio poliklinikos gydytoja.

Pulmoninė reabilitacija skiriama ligos remisijos metu arba iškarto pasibaigus ligos paūmėjimui. Ją sudaro ligonių mokymas, adekvatus bronchų plėtimas, mityba ir deguonies terapija, fiziniai pratimai, fizioterapija, socialinė ir psichologinė parama. Rekomenduojama reabilitacijos trukmė yra nuo 6 iki 12 savaičių. Ilgesnė reabilitacija yra veiksmingesnė, negu trumpesnė.

Fiziniai pratimai yra svarbiausias privalomas pulmoninės reabilitacijos komponentas. Atliekant intensyvius pratimus labai svarbu papildomai skirti deguonies.

„Teigiamas reabilitacijos poveikis trunka apie metus, mažėja, jei fiziniai pratimai netęsiami namų sąlygomis. Sergantiesiems rekomenduojama mažiausiai 2-3 kartus per savaitę aktyviai mankštintis, kiek įmanoma būti daugiau fiziškai aktyviems“, – apie reabilitacijos svarbą kalba pulmonologė I. Davolienė.

Pranešimą paskelbė: Rūta Radzevičiūtė, VšĮ Antakalnio poliklinika

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)