Pirtį įsimylėjusi televizijos režisierė pataria po pirties kūną lepinti beržų sula ir braškėmis

„Pirtyje naudokite visas gamtos dovanas, jau bėga beržų ir klevų sula, būtinai palepinkite ja savo kūną ir plaukus”, – sako televizijos laidos „Vantos lapas” kūrėja Jūratė Paškevičienė. Buvo laikas, kai ji lietuviškos pirties malonumų visiškai nevertino, bet  šiandien savo gyvenimo be pirties neįsivaizduoja.

Jūratės iniciatyva balandžio 6-8 dienomis jubiliejinėje grožio industrijos parodoje „Pelenė 2018” atsiras pirties erdvė, kurioje susirinks karštam garui ir vantoms neabejingi žmonės. Pirmą kartą Lietuvoje čia vyks pirties mėgėjų vanojimo varžytuvės.

Jūrate, kas jus atvedė į lietuvišką pirtį?

Televizijos projektas. Daug metų kūriau televizijos laidas, buvau kaip reikiant įsisukusi, ne kartą galvojau apie tai, kad norėčiau filmuoti kažką šilto ir ramaus. O kas yra šilta ir ramu? Pirtis. „Kodėl niekas nekuria laidos apie pirtį?” – pagalvojau. Ar Lietuvoje išvis yra pirtininkų profesionalų? Pradėjau domėtis, žingsnis po žingsnio atsivėrė didžiulis pasaulis, kurį man atrodė privalu parodyti žmonėms. O tada atsirado laidos vedėjai – Saulius Tučkus ir Birutė Masiliauskienė, pirties profesionalai ir nepaprasti jos gerbėjai.

Ką kurdama televizijos laidą, apie pirtį sužinojote pati?

Pirtis mane gąsdino – karštis, sunku kvėpuoti, galva kaista, tačiau netruko paaiškėti, kad šiandien lietuviškos pirties tradicijos gerokai pasikeitę – pirtyje ieškome ramybės, norime atsipalaiduoti, o nuo karščio saugo ant galvos sumaniai uždėta kvepianti, šalta vanta. Beržinė, ąžuolinė ar iš lauko gėlių puokštės surišta.

Įprasta, kad pirtyje vanojamės tik beržinėmis vantomis, na, dar tomis duriančiomis iš kadagių…

Galėčiau jų priskaičiuoti apie keturiasdešimt rūšių. Vantos rišamos iš vienos rūšies medžio šakelių, kartais jos sudedamos iš keleto, į vidų pridedama žolynų. Kiekviena vanta turi savo energetiką. Vyrams, sakyčiau, labiau tinka ąžuolo vantos, jos karštesnės, moterims patarčiau pertis iš liepos šakų surištomis, jos švelnios ir kvapnios. Beržinėmis siūlau vanoti skaudančius nuo lėkimo ar sustingusius nuo sėdėjimo sąnarius, be to beržas gerai nušveičia kūną, jokio cheminio šveitiklio nereikės. Kai atsileidžia šaldiklyje sušaldyta ievos vanta, pirtyje pasklinda migdolų kvapas, o šaldytos juodųjų serbentų šakelės skleidžia bananų aromatą.

Kada geriausia vantų prisirišti? Jei kartais patys nuspręstume tai daryti?  

Vantos rišamos, kai augalų lapeliai subręsta – beržai iki Joninių, o ąžuolines – dar vėliau, šių medžių lapams reikia daugiau laiko. Vantas galima džiovinti, galima šaldyti šaldiklyje ar užsūdyti statinaitėje. Į statinaitės dugną tiesiame polietileno plėvelę, ant jos dedame vantas ir beriame druska, susluoksniuojame ir paliekame šaltyje.

Daug ką gąsdina karštis pirtyje. Kokia turėtų būti temperatūra?

Ne daugiau kaip 60 laipsnių. Visiškai neteisingas požiūris – įbėgti į pirtį, nusvilti ausų galiukus, nagus ir po penkių minučių bėgti atgal. Geriausia, kai temperatūra pirtyje neviršija 60 laipsnių, tiek pat procentų turėtų būti ir drėgmės, tada malonu būti ir 15, ir 20 minučių, nesinori skubėti, kūnas atsipalaiduoja, paleidžia rūpesčius ir pirmąjį prakaitą.

Užėjus antrą kartą, galima išsitrinti druska. Jei įbersite žolelių, natūralus kūno šveitiklis dar ir kvepės. Pabuvę pusvalandį, kūną vėl nuplaukite vandeniu.

Trečią kartą pirtyje jau reikėtų vanotis. Kai kurie žmonės mėgsta tai daryti patys, tačiau visada maloniau, jei vanoja kitas. Geras pirtininkas išmokęs žmogaus kūno kalbą, jis žino, kada tam, kurį peria, pernelyg karšta, kada norisi švelniau, aš smarkiau. Jeigu norite po pirties turėti daugiau energijos – apsipilkite pakaitomis karštu ir šaltu vandeniu, bet jei trokštate ramybės, paprašykite, kad ant jūsų šliūkštelėtų šilto vandens, o paskui išsitieskite gryname ore ant gulto po antklode. Nuostabus jausmas!

Ketvirtąjį  kartą užėję kūną palepinkite, pamaitinkite. Viskas, ką norėtumėte suvalgyti, tinka ir kūnui. Kai su draugėmis einu į pirtį, visada pasiruošiame dvigubą porciją keptų obuolių tyrės sumaišytos su medumi ir cinamonu. Vieną porciją ištepame, o kitą – suvalgome. Po avokadų tyrės, medaus ir citrinos sulčių kaukės kūno oda tampa švelni tarsi kūdikio. Lygiai taip pat puikiai veikia su medumi sumaišytos braškės. Plaukus galima palepinti kokoso aliejumi, o pavasarį nepamirškite sulos. Ji tinka ir plaukams, ir veidui, ir kūnui.

Ar yra dalykų, kurie pirtyje uždrausti?

Alkoholis. Pirtis ir alus – visiškai nesuderinami dalykai. Prieš pirtį taip pat nereiktų prisivalgyti, o pirtyje geriau negerti juodosios ir žaliosios arbatos. Šios arbatos turi kofeino, kuris ilsėtis pasirengusį kūną išjudina.

Ant ežero kranto pirtį gerai įsivaizduojame, o kaip atrodys pirtis “Litexpo” parodų ir kongresų centre?

Visada sakau ir esu visiškai tuo tikra, kad pirtis – tai sveikata ir grožis. Specialiai parodai pagaminome stiklinę kabiną, kurioje bus įrengta elektrinė krosnelė. Už stiklo ir vyks profesionalių pirtininkų pasirodymai. Atsirado keturiolika žmonių, kurie pirmosiose Lietuvos pirties mėgėjų varžytuvėse norėtų susigrumti dėl geriausio pirtininko vardo. Neabejojame, kad norinčiųjų išmėginti vantos kvapą ir stiprumą tarp parodos lankytojų netrūks.

Lietuviškos pirties garas „Litexpo” parodų centre kils balandžio 6-8 dienomis. Profesionalų pasirodymai balandžio 6-7 dienomis vyks 2 salėje, „Vantos lapas” stende, o varžytuvės – balandžio 8 dieną 1 salėje. Tarp pasirodymų parodos lankytojai galės stebėti dizainerės Mildos Kregždės specialiai „Pelenės” parodai sukurtą pirties drabužių kolekciją. Lauke, prie  „Litexpo” centro veiks malkomis kūrenama pirtis, kurioje darbuosis profesionalūs pirtininkai.

Pranešimą paskelbė : Andrius Petraitis, Lietuvos parodų centras LITEXPO

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt