Naudinga

Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos. Gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė sako, jog kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia aterosklerozė, kuri daug metų gali progresuoti nepastebimai, todėl daugelis žmonių su šia liga akis į akį susiduria tik jai gerokai paūmėjus.

Kas lemia širdies kraujagyslių ligų vystymąsi? Kokie nežymūs simptomai gali išduoti apie progresuojančią ligą ir kokios priemonės gali būti taikomos, norint išvengti blogiausio scenarijaus?

„Nuo širdies kraujagyslių ligų Europoje kiekvienais metais miršta apie 4 mln. žmonių. Dažnai šios ligos – sunkiai pastebimos ankstyvoje stadijoje, o pažengusi liga pasireiškia infarktu ar insultu, kurie gali turėti didelę įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui ir sveikatai“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė T. Ivanauskienė.

Nepaisant to, gydytoja teigia, jog ligos išvengti dažnai įmanoma. Svarbu žinoti, kokie veiksniai gali paskatinti ligą progresuoti ir laiku imtis veiksmų. Tačiau net jeigu ligos išvengti nepavyko – tai dar ne nuosprendis. Šiuolaikinė medicina yra išties pažengusi ir gali padėti pristabdyti tolimesnį ligos vystymąsi ir išvengti sunkių pasekmių.

Pagrindiniai ligos sukėlėjai ir rizikos

Širdies ir kraujagyslių ligos vystosi tuomet, kai kraujagyslės pradeda kimštis. Jos sustandėja, praranda elastingumą, jų spindį siaurina aterosklerotinės plokštelės, kartais „užkalkėja“, tuomet kraujui tampa sunku pro jas pratekėti ir aprūpinti kūną bei gyvybę palaikančius organus reikiamomis medžiagomis. Taip didėja kraujo spaudimas, suprastėja kraujotaka, atsiranda didelių rizikų patirti insultą ar infarktą.

„Pagrindiniai kraujagyslių ligų sukėlėjai, kuriuos patys galime koreguoti – žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir dažnas bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Taip pat – netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, cukrinis diabetas, psichinis bei socialinis stresas, paveldimumas.

Todėl siekiant išvengti ligų ar kovoti su jau esančiais simptomais – reikėtų įvertinti šiuos faktorius“, – sako T. Ivanauskienė.

Dar vienas svarbus veiksnys, kuris bėgant metams didina riziką susirgti – neatsakingumas ir simptomų ignoravimas. Dažnai žmonės nekreipia dėmesio į gydytojų nurodymus ar kūno siunčiamus signalus, todėl ilgainiui liga progresuoja ir pradeda kelti pavojų gyvybei.

Būtinoji prevencija

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Taip pat daugelis tyrimų rodo, jog pakeitus mitybą ir atsisakius sočiųjų riebalų, perdirbto maisto produktų ir valgant daugiau šviežių daržovių bei ankštinių produktų – galima padėti organizmui apsaugoti kraujagysles.

Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis sako, jog dar viena iš galimų prevencijos priemonių – planavimas ir draudimas, kuris padeda gyventi be baimės dėl savo ateities.

„Širdies ir kraujagyslių ligos – daugelio vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau tai nereiškia, jog turime nuolat gyventi su baime: „o kas jeigu?“. Prevencija – itin svarbus dalykas. Todėl dažnai reikia numatyti kelis žingsnius į priekį, jog net ir ištikus ligai galėtume būti tikri, jog gausime reikiamą pagalbą ir kartu liksime finansiškai stabilūs“, – sako S. Jokubaitis.

Pagrindiniai simptomai ir signalai, jog laikas tikrintis

Paprastai mūsų kūnas duoda mums tam tikrus ženklus, kurie padeda atpažinti, jog visgi kažkas yra ne taip. Tačiau dažnai šiuolaikinis skubantis žmogus, kūno siunčiamus ženklus ignoruoja ir praleidžia pro pirštus. Tačiau gydytoja sako, jog tam tikri simptomai, kurie pasikartoja dažnai ir sukelia diskomfortą – gali būti rimtas signalas pasitikrinti.

Pagrindiniai simptomai:

  • Spaudžiančio deginančio pobūdžio krūtinės skausmas provokuojamas fizinio ar emocinio krūvio.
  • Skausmas, plintantis kairėje ar dešinėje rankoje, petyje, po mentimi.
  • Banguojančio pobūdžio skausmas.

„Išsivysčius širdies kraujagyslių aterosklerozei, susiaurėja arba užsikemša širdies kraujagyslių spindis, todėl sumažėja arba nutrūksta kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Toks kraujo pratekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės anginą), dusulį arba kitus simptomus. Ūmus širdies vainikinės kraujagyslės užsikimšimas sukelia miokardo infarktą. Praeina nutraukus krūvį gana greitai. Kartais skausmas išplinta į kairę ar dešinę ranką, petį, po mentimi. Skausmas trumpalaikis, vidutiniškai iki pusės minutės. Jei apibūdintas skausmas užtrunka ilgiau nei 20 minučių, yra banguojančio pobūdžio (tai sustiprėja, tai palengvėja), tampa intensyvus, kartais nepakeliamas – reiktų įtarti ūminį miokardo infarktą ir nedelsiant kviesti medicinos pagalbą“, – perspėja gydytoja.

Kada būtina operacija?

Pradėti reguliariai tikrintis dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų vyrams  rekomenduojama nuo 40 metų amžiaus, moterims nuo 50 metų ar pomenopauziniu periodu. Vidutinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos amžius yra 65 metai.

„Jei patikros metu kardiologas įtaria širdies kraujagyslių pažeidimą, pacientui siūloma atlikti vainikinių arterijų angiografiją (koronarografiją), kurios metu nustatoma, ar yra susiaurėjusios širdies kraujagyslės. Įvertinama, ar galima susiaurėjusiose vietose padidinti spindį atliekant perkutaninę koronarinę intervenciją. Jei to atlikti neįmanoma, nusprendžiama, koks kitas gydymo būdas yra optimaliausias pacientui: atvira chirurginė operacija suformuojant aortokoronarines jungtis (šuntavimas) ar tik medikamentinis gydymas“, – sako gydytoja.

Po operacijos, siekiant kuo ilgiau išsaugoti rezultatus ir gerą savijautą, gydytoja rekomenduoja laikytis šių taisyklių:

  • Atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo.
  • Didinti fizinį aktyvumą (bent 30 minučių kas dieną skirti aktyvesnei veiklai: pasivaikščiojimui, bėgiojimui, mankštai).
  • Valgyti daugiau grūdinės kilmės produktų ir daržovių. Rekomenduojamos dienos normos: 200g daržovių, 200g vaisių, 30-45g skaidulų, 30g nesūdytų riešutų. Taip pat rekomenduojama 1-2 kartusper savaitę valgyti žuvies. Mažinti druskos suvartojimą
  • Antsvorio kontrolė: palaikyti kūno masės indeksą < 25 kg/m2.
  • Vengti psichinio, emocinio streso.
  • Rekomenduojamas arterinis kraujospūdis < 140/90 mmHg
  • Vengti produktų, kurie kelia cholesterolio kiekį: riebaus maisto, saldumynų.
  • Gera glikemijos kontrolė sergantiems cukriniu diabetu.

Pasak S. Jokubaičio, „SB draudime“ išmokos už širdies ir kraujagyslių ligas yra ganėtinai dažnas reiškinys. „Vien dėl kritinės ligos – miokardo infarkto į mūsų bendrovę yra kreipęsis 51 klientas. Tačiau pastaruoju laikotarpiu pastebimi dar dažnesni pranešimai apie šią ligą – vien tik per pastaruosius penkis metus 18-ai klientų bendrovė išmokėjo draudimo išmokas dėl miokardo infarkto“.

Pranešimą paskelbė: RUGILĖ CIBULSKAITĖ, UAB Headline agency
Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?