2019 m. spalio 10 d. pranešimas žiniasklaidai 2019 m. spalio 9 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos (PPK) posėdyje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė psichologinės socialinės reabilitacijos (PSR) paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų finansavimo modelį, parengtą įgyvendinant Vyriausybės programą. Modelio tikslas – sukurti tvarią psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims teikimo ir finansavimo sistemą, užtikrinančią šių paslaugų prieinamumą, tęstinumą ir kokybę. Vyriausybės patvirtinto modelio nurodyta įgyvendinimo pradžia – 2021 m., finansavimą numatant tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, paskaičiavus optimalų išlaidų finansavimo dydį (1000 eurų/mėn.) asmeniui, 250 vietų. Tai sudarytų 3,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų vieneriems metams. Komisijos nariai išklausę, kad Vyriausybė priėmė sprendimą modelio finansavimą…
Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelį: kuo tai susiję su vaistais nuo vėžio
„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin. Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe’ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme. Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas…
Artėja gripo sezonas: kada tinkamiausias laikas skiepytis?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Tuo tarpu Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Kol vieni skuba skiepytis ir baiminasi nesuspėti, sveikatos specialistai paneigia mitus apie gripo virusą. „Dažnai galvojama, kad tinkamiausias laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjo – spalio mėnesiai, o jeigu nespėji iki žiemos, tai jau būna per vėlu. Netiesa, skiepytis galima ir vėlyvą rudenį bei žiemą, lapkričio – gruodžio mėnesiais. Svarbiausia gripo vakcinos taisyklė – skiepytis tuomet, kai dar nesergi. Skiepus nuo gripo reiktų atidėti tiems žmonėms, kurie tuo metu serga ir karščiuoja“, – aiškina Santaros klinikų Šeimos medicinos centro…
Prostatos vėžys: kodėl vis dar laukiame, kada liga progresuos?
Kasmet apie 3 tūkst. vyrų Lietuvoje išgirsta prostatos vėžio diagnozę, iš kurių daliai liga jau būna išplitusi. Metastazės gali atsirasti per mažiau nei 1,5 metų, todėl gydant ligą svarbiausia yra atitolinti jos plitimą išsaugant paciento gyvenimo kokybę ir prailginant jo gyvenimo trukmę. Pasaulyje jau yra prieinami naujausi vaistai, padedantys pasiekti šio tikslo, tačiau Lietuvoje pacientai šios galimybės dar laukia. Prieš išplintant prostatos vėžiui ir atsirandant metastazėms, daliai pacientų liga nebereaguoja į medikamentinį ar chirurginį gydymą, mažinantį testosterono kiekį. Tokia stadija vadinama nemetastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu. Prieš keletą metų medicina žengė didelį žingsnį į priekį ir padarė reikšmingus pokyčius neišplitusio prostatos vėžio gydymui. Šiandien visame pasaulyje yra registruotos jau kelios…
Kitoks būdas patiekti rudens gėrybes – vaisių ir daržovių traškučiai
Ruduo – daržo ir sodo gėrybėmis itin turtingas metų laikas. Dėl to daugelis stengiasi tuo pasinaudoti ir į savo mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių troškinių, sriubų, apkepų ir kitų patiekalų iš sezoninių gėrybių. Tačiau daržovės ir vaisiai gali būti patiekiami ir kitokiais būdais – pavyzdžiui, gaminant iš jų sveikus traškučius. Kuo tokie traškučiai ypatingi ir kaip juos pasigaminti patiems, pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas. Traškučių receptas – įnoringo restorano lankytojo dėka Įprasti bulvių ir kukurūzų traškučiai šiandien yra vieni populiariausių užkandžių pasaulyje, o pirmieji jų paruošimo receptai aptinkami dar XIX a. pradžios receptų knygose. Vis tik dažnai bulvių traškučių, liaudiškai vadinamų „čipsais“, atsiradimo istorija siejama…
Sveikas žmogus – maistas, sportas ir… miegas
Sveikas žmogus – laimingas žmogus! Vis dėlto, kaip greitame kasdieninio gyvenimo ritme išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą? Tai klausimas anksčiau ar vėliau iškylantis kiekvienam iš mūsų. Atsakymą į jį dažniausiai lydi du patarimai – sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam. GERO MIEGO KLUBO ekspertai primena, kad yra ir trečioji, nuo geros savijautos ir sveikatos neatsiejama dalis – kokybiškas miegas. Sporto ir miego santykis Kokią įtaką miegas turi sportui? Geras miegas daro įtaką ne tik mūsų bendrajai savijautai, bet ir reakcijai, koncentracijai bei motyvacijai. Atitinkamai, norint siekti aukštų sportinių pasiekimų, teisingas miego ritmas – būtinas. Miegodami mažiau nei 7-8 valandas per parą rizikuojame normalia hormoninės sistemos veikla. Sutrikus jai, žmogus jaučiasi…
Karūnos verti obuoliai: draugiški ne tik sveikatai, bet ir figūrai
Tarp rudens dovanojamų gėrybių metai iš metų populiarumo viršūnės neužleidžia obuoliai. Nors šie Lietuvos soduose gausiai auginami vaisiai lietuviams yra nuo seno gerai pažįstami ir, rodos, visų mėgstami, sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja į obuolius atsigręžti darsyk bei atrasti jų nepamatuojamą naudą organizmui. Be to, atvėsus orams ir vis daugiau leidžiant laiko namuose, pravartu išmėginti naujus obuolių panaudojimo būdus bei suteikti jiems galimybę atskleisti geriausias savo puses. Naudingiausi obuoliai – jų sezono metu Pasak dietistės Živilės Dumbraitės, renkantis bet kuriuos maisto produktus ypatingai svarbus sezoniškumas, todėl kalbant apie obuolius, jais specialistė rekomenduoja mėgautis būtent rudenį ir žiemą, kol naudingosios jų savybės yra pačios stipriausios. „Mums pasisekė, kad gyvendami Lietuvoje galime džiaugtis…
Blogerė, „Pretty Ugly“ kūrėja: kuriant savitą stilių reiktų mažiau „instagraminti“
„Iš šalies žmonėms galiu pasirodyti „crazy“ ir keista, tačiau tai, kaip atrodau, yra mano saviraiškos dalis. Mada man yra daug daugiau nei rūbai. Ji apima vizualiuosius menus, komunikaciją, taip pat socialines bei etines problemas“, – duodama interviu mados ir grožio standartus kviečiančiam keisti Kauno „Akropolio“ žurnalui „This“ sako Justina Semčenkaitė. Justina yra dizainerė, mados eksperimentų entuziastė, tvarios mados šalininkė ir judėjimo „Pretty Ugly“ bendrakūrėja. Ji drąsiai rengiasi, derina aksesuarus. Pavyzdžiui, kartais vietoj pastarųjų ji naudoja buities daiktus (vietoj rankinės – plastikinis maišelis, vietoj šalio – sniego baltumo pūkuotas vonios kilimėlis ir pan.) ir stebi žmonių reakcijas. Vėliau šiuos eksperimentus dokumentuoja „Pretty Ugly“ tinklaraštyje. Justina, ką patartum žmonėms, kurie nori atrasti…
Pagyvenusių žmonių diena: kaip išsaugoti jaunystę kuo ilgiau
Spalio 1-ąją minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, visame pasaulyje atkreipiamas dėmesys ne tik į pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, bet ir į senėjimo bei sveikatos problemas. Sveikatos specialistai pastebi, kad šiandien sąmoningumas, kad svarbu pradėti rūpintis sveikata dar jaunystėje – auga. Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės. Pagyvenusių žmonių ligas ir jų atsiradimo priežastis, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, puikiai nusako posakis: „jaunystės nuodėmės senatvėje atsiliepia“. „Jei didesnę gyvenimo dalį žmogus rūkė, tai vyresniame…
Mitybos ekspertas atskleidė, kokio vieno ingrediento pamirštame ieškoti duonoje
Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas didžiausių, kokį kada nors yra matę Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterijų, pagal ką rinktis duoną – daugybė, iš tikrųjų vienas svarbiausių dažnai yra pamirštamas. „Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ar duona kvietinė, ar ruginė, su sėklomis ar be jų – stebėkite, ar į jos sudėtį įeina raugas. Tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks įprastas, kad mes skyrėme jam per mažai dėmesio. O visai be reikalo – būtent sudėtyje esantis raugas gali iš esmės pakeisti duonos struktūrą ir jos maistinę bei biologinę vertę“, – tikina mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas. Duonos vartojimo kultūra išgyvena renesansą – dar metų pradžioje „Facebook“ tendencijų pranešime…
