Žmogus vidutiniškai pramiega apie trečdalį viso savo gyvenimo. Tokia statistika verčia pasvarstyti – kiek būtų galima nuveikti, jei nereikėtų miegoti? Visgi, moksliniai tyrimai rodo, jog miego metu mūsų organizmas toli gražu nesiilsi, o aktyviai dirba tam, kad išlaikytų normalią mūsų organizmo veiklą, padėtų atsinaujinti ląstelėms, gamintis skirtingiems, mūsų organizmui didelę svarbą turintiems, hormonams. Pastarieji, miego eksperto ir GERO MIEGO KLUBO ambasadoriaus Vitalijaus Majorovo teigimu, itin svarbūs norint užtikrinti gerą mūsų savijautą dienos metu. „Visi mes gyvename pagal cirkadinį ritmą – vidinį laikrodį, kontroliuojantį mūsų kūno veikimą ir funkcijas visos paros metu. Nuo jo priklauso mūsų kognityviniai, medžiagų apykaitos, miego bei prabudimo ir daugelis kitų organizmo procesų. Medikų teigimu, visus…
Skaidulos – naudingas produktas žarnynui ir svoriui
Jei domiesi sveika mityba, turbūt ne kartą girdėjai patarimą, kad mūsų mityboje turi būti pakankamai skaidulų. Lietuvoje atliktas Gyventojų sveikatos statistinis tyrimas rodo, kad lietuviai per parą suvartoja vos 10 – 15 gramų skaidulų. Norint palaikyti gerą virškinimą, žarnyno sveikatą ir išvengti ligų, rekomenduojama suvartoti iki 45 gramų skaidulų per dieną, o vyresniems nei 50 metų – dar daugiau. Šiame straipsnyje papasakosiu Tau: Kokius produktus įtraukti į savo mitybą, kad su maistu gautum pakankamai skaidulų? Atskleisiu, kokią įtaką skaidulos daro mūsų svoriui ir sveikatai. O perskaičius iki galo rasi dovaną! SKAIDULOS – NATŪRALI ŽARNYNO ŠLUOTA Turbūt jau girdėjai, kad kai kurie produktai vadinami organizmo šluota? Tokie produktai yra būtent tie, kuriuose gausu skaidulų: įvairių…
GERAS IMUNITETAS – skydas kovoje su virusais!
Šiandien bendrovė „Aconitum“ rinkai pristato naują maisto papildą imunitetui stiprinti – GERAS IMUNITETAS. Tai efektyvios sudėties ir patogaus vartojimo produktas, kuris jau pasiekiamas gamintojo elektroninėje parduotuvėje, o greitu metu bus galima įsigyti ir didžiosiose šalies vaistinėse. Viena iš šio maisto papildo sudėtinių dalių yra beta–gliukanai. Jais mokslininkai domisi visame pasaulyje, kadangi ši medžiaga pasižymi itin efektyviu poveikiu. Kita sudedamoji dalis yra vitaminas C. Jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir mažinti pavargimo jausmą bei nuovargį. O šiame maisto papilde esanti pailginto veikimo forma Ester-C organizme išlieka ilgiau nei reguliaraus vitamino C. Produkto pakuotė unikali, kadangi abi minėtos medžiagos pateikiamos dviejose atskirose kapsulėse – baltos ir geltonos spalvos. „Mes džiaugiamės…
Imuniteto svarba apsisaugant nuo korona viruso
Sergančiųjų skaičius korona virusu kasdien vis didėja, tad ir kiekvienam iš mūsų didėja rizika užsikrėsti šiuo virusu. Be abejonės, visi norime išlikti sveiki. Tad, dabar – ypatingai svarbu turėti stiprų imunitetą. Imuninė sistema užtikrina organizmo apsaugą nuo įvairių žalingų išorinių veiksnių, tarp jų – virusai ir bakterijos. Natūralus organizmo imuninės sistemos stiprinimas ir tinkama gyvensena yra du svarbiausi aspektai siekiant užtikrinti gerą imunitetą. Korona virusas plinta artimo kontakto su užsikrėtusiuoju metu. Nors virusu užsikrėtęs žmogus simptomų gali dar nejausti (ligos inkubacinis laikotarpis trunka iki 2 savaičių), jis gali skleisti virusą į aplinką. Korona virusu taip pat galima užsikrėsti ore likusiais lašeliais, kuriuos paskleidė infekuotas asmuo, nors užsikrėtusiojo jau nebėra patalpoje.…
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės pranešimas: pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams – 50–100 proc. dydžio priedai
2020 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai Pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose karantino sąlygomis dirbantiems medikai turi gauti 50–100 proc. dydžio priedus. Tokią nuostatą skubos tvarka siūlo įtvirtinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Asta Kubilienė. Ji vakar užregistravo tai numatančias Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (ŽULPKĮ) pataisas. Pastarosios, A. Kubilienės teigimu, užtikrintų socialines garantijas ir deramą atlygį sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Karantino laikotarpiu tokie priedai nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies (įskaitant darbdavio mokamus mokesčius) būtų mokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juos gautų tie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie organizuoja ir teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams…
Lietuva per karantiną nejuda: kaip tai atsilieps kojų kraujotakai?
Visuotinio karantino metu visi judame mažiau – riboja ne tik namų sienos, bet ir nerekomenduojamas aktyvumas lauke, uždarytos sporto salės, baseinai. Tačiau ilgai sėdint vien tik retkarčiais ištiesti ir pajudinti kojas gali neužtekti. Vaistininkai perspėja, kad nesiėmus prevencijos sutrikusi kojų venų kraujotaka gali lemti ne vien tik per odą persišviečiantį mėlyną „tinklą“, bet ir sveikatos problemas. „Išsiplėtę kapiliarai ir venos signalizuoja apie sutrikusią kojų kraujotaką – venų varikozę. Dažnai manoma, kad tai tik estetinė problema, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl blogiausia, kai venų varikozė yra užleidžiama. Į vaistinę užėjusi pacientė kartą pasakojo, kad pradžioje atsirado sunkumas kojose. Po darbo dienos jos imdavo tinti ir neįprastai skaudėti. Vėliau pradėjo ryškėti…
Kaip karantino metu pasinaudoti sveikatos draudimu
Karantinas pakeitė žmonių galimybes įprastai pasinaudoti sveikatos draudimu. Šią draudimo apsaugą karantino laikotarpiu siūloma pasitelkti nauju – nuotoliniu – būdu. Anksčiau didžiąją dalį sveikatos draudimo išlaidų sudarę vizitai pas gydytojus keičiami mokamomis telefoninėmis konsultacijomis, treniruotės sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. Vaistus ir papildus vaistinėse pirkę gyventojai dabar sveikatos draudimu naudojasi užsisakydami dezinfekcinį skystį, medicinines kaukes ir kitas apsaugos nuo viruso priemones. Jie dažniau renkasi apsipirkimą elektroninėse vaistinėse. „Karantino metu pasikeitė sveikatos draudimo panaudojimo galimybės. Žmonės nebegali atlikti planinių sveikatos patikrų, nuvykti į reabilitacijos ir sveikatinimo įstaigas, tačiau šioje situacijoje svarbu žinoti, kad sveikatos draudimu jie gali naudotis, o vietoj įprastinių – dažniau rinktis nuotolines paslaugas“, – kalbėjo „Gjensidige“…
Karantino sąlygos – rimtas išbandymas ir donoro organo laukiantiems, ir transplantuotiems žmonėms
Transplantacijos laukiantys žmonės ir gyvenantys su transplantuotu organu priklauso rizikos grupei, nes jų imuninė sistema yra silpna, virusinės infekcijos yra žymiai pavojingesnės nei sveikiems žmonėms. Pacientų skaudulius ir žmones varginančius klausimus išklauso ir patarimų duoda Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narės, į kurias dažniausiai ir kreipiasi pacientai, kasdien susiduriantys su iššūkiais. „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė sako, kad per karantiną skambučių ir prašymų patarti, paaiškinti ir padėti, sulaukia labai daug – tam susikūrė ir grupės socialiniuose tinkluose, kur dalijamasi svarbia informacija dėl vaistų išsirašymo nuotoliniu būdu, dalinamasi ir patirtimis bei patarimais. Dializuojami pacientai, tie, kurių inkstai neveikia ir kas antrą dieną turi lankytis dializės centruose, turi būti ypač saugomi nuo infekcijų. Tačiau tą…
Atsparios antibiotikams bakterijos – galvosūkis ateities mokslininkams
Pasaulio sveikatos organizacija išreiškė susirūpinimą dėl bakterijų atsparumo antibiotikams keliamos grėsmės. Neatsakingas jų vartojimas paveikia visą ekosistemą. Atsakomybės turi imtis ne tik medikai, skirdami nereikalingą jų vartojimą, bet ir kiekvienas mūsų – neužsiimti savigyda. Užsiimama savigyda Gydytojai vieningai sutaria: antibiotikų terapija – galingas ginklas, tačiau vartojant ne pagal paskirtį atsigręžia prieš patį vartotoją. Mat dažnai griebiamasi neapgalvotų gydymo būdų. Paskutiniu metu dėl to stebimas antibiotikų atsparumas – gyvieji organizmai prie jų prisitaiko. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė aiškina, jog didžiausia problema, kad pacientai dažnai antibiotikų įsigyja nelegaliu būdu ir užsiima savigyda. „Visokio plauko turgeliuose be vargo galima įsigyti baltarusiškų antibiotinių vaistų. Taip pat pacientai dažnai pažeidžia jų vartojimo taisykles ir nebaigia…
Baisiau už koronavirusą: nuo širdies-kraujotakos ligų Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 20000 žmonių
Baisiau už koronavirusą: nuo širdies-kraujotakos ligų Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 20000 žmonių Karantino metu būtina galvoti apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“, kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičiaus augimu“, – sako M. Kovaitė. Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 procento iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės…