Važiuodami per karščius vieni vairuotojai aklinai užsidaro automobilių langus ir mėgaujasi oro kondicionieriaus teikiama vėsa, kiti gi atvirkščiai – nemėgsta ir nesinaudoja šiais atvėsinančiais įrenginiais. Pastarieji įkaitusiame automobilyje dažniau atlapoja langus ir vieną ranką iškiša per langą, tikėdamiesi, kad karštį sumažins ir atgaivins vėjas. Tą patį dažnai daro ir keleiviai, nesusimąstydami, kad šis iš pažiūros nekaltas įprotis gali baigtis nelaimingais atsitikimais. „Karštomis vasaros dienomis toks vaizdas gatvėse ir keliuose itin dažnas. Iškištas per langą rankas, pėdas ar šunų galvas tenka pamatyti ir greitkeliuose, ir miesto gatvėse, ir stovint spūstyje. Daugeliui tai atrodo smulkmena, bet pasitaiko tikrai ne vienas atvejis, kai ji baigiasi traumomis ir sužalojimais. Yra buvę panašių atvejų ir…
Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną
Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą, kuris atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio ligos išplitimo, taip pat jaučia nerimą dėl pakitusios odos išvaizdos. Pasirodo, jog moterims ši liga turi didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei – tyrimo metu nustatyta, jog dailiosios lyties atstovėms baltmė turėjo įtakos kūno priežiūros rutinos pasikeitimui ir net dėvimų drabužių pasirinkimui. Taip pat moteriškoji lytis dažniau jaučia gėdą ir susierzinimą, vargina bloga nuotaika, jos jaudinasi dėl galimo ligos plitimo. Pastebėta, jog didėjant sergančiųjų amžiui, kartu auga ir gėdos jausmas, nerimas, bejėgiškumas dėl odos išvaizdos. Tarptautinė…
Kaip padailinti pilvuką? TOP patarimai!
Kai siekiama numesti svorio, dažniausiai siekiama sumažinti pilvą. O turėti plokščią pilvą nėra taip paprasta. Siekdami plokščio pilvuko žmonės atlieka pratimus pilvo presui, daug sportuoja, tačiau pilvukas vis tiek išlieka atsikišęs. O taip yra dėl to, kad daromos klaidos kitur. Jei sieki sumažinti pilvo apimtis, būtinai paskaityk Agnės Gedminaitės – Miškinienės (Žalioji dėžutė įkūrėja) patarimus. Sportas – jo įtaka pilvo mažinimui Be abejonės, sportas ar bet koks kitas fizinis aktyvumas yra svarbus norintinumesti svorio nuo pilvo. Dažnai galvojama, kad užtenka pratimų pilvo presui, tačiau iš tiesų taip nėra. Norint sumažinti pilvo apimtis puikiai tinka bet koks sportas. Metant svorį jis nekrenta tik nuo tam tikros vietos. Svoris tolygiai krenta nuo…
J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą
Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu. Europa išgyvena precedento neturintį iššūkį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Tai sveikatos krizė, ekonominė krizė ir kylanti socialinė krizė. Šių krizių pažabojimas artėjančios Europos ateities konferencijos kontekste turėtų tapti diskusijų branduoliu, o rezultatas sveikatos klausimais vesti link šalių – narių susitarimo dalį visuomenės sveikatos politikos kompetencijos perduoti Europos Sąjungai, teigia europarlamentarai. Vienydamas jėgas ir palaikymą, EP narys Juozas Olekas subūrė europarlamentarus iš skirtingų ES šalių – narių bei politinių grupių į iniciatyvą „Už stipresnę…
Padėti kovoti su alergijomis gali ir buitinė technika
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, oro tarša yra vienas didžiausių pavojų aplinkai ir sveikatai Europos Sąjungoje. Mitas, kad sveikatai pavojingos dalelės daugiausiai tvyro tik lauke, šalia judrių gatvių ir gamyklų. Tiesa tokia, kad jų ne ką mažiau yra namuose. Technologijų bendrovės kasmet pristato vis išmanesnius ir vartotojams draugiškesnius namų apyvokos prietaisus, kurie sumažina oro taršą ar neleidžia kauptis dulkėms. Kokie prietaisai šiandien labiausiai gali palengvinti buitį? Viskas prasideda nuo švaraus oro Visiems žinoma, kad gyvenamąsias patalpas būtina reguliariai vėdinti atidarius langus ir duris. Taip iš jų pašalinamas anglies dvideginis, vandens garų perteklius ir įvairūs teršalai. Vietoje jų namuose ar kitose patalpose atsiranda daugiau deguonies ir taip mes kvėpuojame sveikesniu oru.…
Ruošiamės į gamtą: 10 patarimų, kokį sumuštinį pakuoti ir kaip jį gaminti
Karantinui pasibaigus, o vasariškiems orams vis labiau džiuginant, pagausėja išvykų ir iškylų gamtoje, kurias neišvengiamai lydi dilema – kokį maistą ruošti? Ko gero populiariausias iškylų maistas visame pasaulyje – sumuštiniai, kuriuos nesudėtinga pagaminti, lengva ir patogu valgyti be specialių įrankių. Tačiau daugumai yra tekę gamtoje valgyti šlapią, pažliugusį sumuštinį su suvytusiu agurku ir sušilusiu įdaru. Kaip to išvengti? Maisto tinklaraštininkė Viktorija Kordiukova dalijasi 10 svarbiausių patarimų, kaip ruošti sumuštinius, kokius ingredientus naudoti, kad šie džiugintų, o iškylos nesugadintų apsinuodijimas maistu. Daržovės, turinčios mažiau drėgmės „Atsargiai rinkitės daržoves sumuštiniams – pjaustyti pomidorai bus per drėgni, o avokadai gali pajuoduoti. Nerekomenduoju naudoti ir gūžinių ar romaninių salotų, nes jos greit suvysta. Verčiau…
Sveikatos sistema Lietuvoje: kada pakilsime iš ES sąrašo dugno?
Europos Komisijos publikuotoje 2019 metų Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos būklės ataskaitoje skelbiama – lietuviai yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle visoje ES. Atliktas tyrimas parodė, kad vos 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net 70 proc. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,5 proc. BVP. Ar gali šios dvi statistikos turėti tarpusavio sąsajų? Žinoma, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Mūsų kaimynai latviai, kurie yra vieni iš nedaugelio sveikatos apsaugai skiriančių mažiau nei mes – vos 3,4 proc. BVP – apklausoje apie savo sveikatos būklės įvertinimą yra vos vienu…
Ruošiamės Joninėms: ką daryti, kad šventės neapkartintų sutrikęs virškinimas ar alergija
Artėjantis vasaros lygiadienis ir Joninės daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su laužais, vainikų pynimais ar paparčio žiedo ieškojimu, bet ir su ant žarijų keptais sultingais kepsniais ir vaišėmis iki paryčių. Vaistininkai perspėja, kad tiek neatsargus braidžiojimas po rasą trumpiausią metų naktį, tiek nesaikingas maisto ir alkoholio vartojimas gali apkartinti Joninių įspūdžius ilgam. Šiemet Joninės bus švenčiamos savaitės viduryje, todėl tikėtina, kad nemažai žmonių bus pasiėmę laisvadienių ir švęs ilgiau. „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Kęstučio Beržinio teigimu, jei Joninių šventimas trunka ne vieną dieną, tai ir pasiruošimas tam turi būti kruopštus ir atsakingas. „Pasidavus įvairioms pagundoms, slypinčioms maiste ar gėrimuose, pasekmės gali kelti ne puikias emocijas, o rūpesčius. Norėtųsi, kad kuo daugiau…
Ruošiatės keliauti – nepamirškite tarptautinio skiepijimo pažymėjimo
Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti. „Tarptautinis skiepijimų pažymėjimas nėra COVID-19 sveikatos pasas (pažymėjimas), kurio reikalauja kai kurios užsienio valstybės, norint atvykti į atitinkamą šalį”, – paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasako jo, Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas turi vieningą visame pasaulyje užpildymo formą ir yra suprantamas viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jį pildant yra numatyti tam tikri reikalavimai tiek žmogui, kuris skiepijamas, tiek jį skiepijantiems medikams. Priklausomai nuo šalies, į…
Karantinas paveikė mus ilgam, labiausiai nukentėjo jaunimas
„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones. Tyrimus nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios atliko „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“. Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Atliktos reprezentatyvios 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausos, jose dalyvavo 2 500 asmenų. Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6…
