Naudinga

Baltmė nėra „kosmetinis defektas“ – liga veikia gyvenimo kokybę ir emocinę būseną

Birželio 25 d. minima tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena. Praeitais metais VU medicinos studentai, vadovaujami prof. Dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, atliko baltme sergančių pacientų gyvenimo kokybę vertinantį tyrimą, kuris atkleidė, jog dauguma sergančiųjų jaudinasi dėl tolimesnio ligos išplitimo, taip pat jaučia nerimą dėl pakitusios odos išvaizdos. Pasirodo, jog moterims ši liga turi didesnį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei – tyrimo metu nustatyta, jog dailiosios lyties atstovėms baltmė turėjo įtakos kūno priežiūros rutinos pasikeitimui ir net dėvimų drabužių pasirinkimui. Taip pat moteriškoji lytis dažniau jaučia gėdą ir susierzinimą, vargina bloga nuotaika, jos jaudinasi dėl galimo ligos plitimo.

Pastebėta, jog didėjant sergančiųjų amžiui, kartu auga ir gėdos jausmas, nerimas, bejėgiškumas dėl odos išvaizdos.

Tarptautinė baltmės (lot. vitiligo) diena pasaulyje minima nuo 2011 metų. Birželio 25-oji pasirinkta neatsitiktinai – ši diena kartu pažymi ir Michael Jackson mirties datą. Garsaus dainininkas buvo itin svarbi asmenybė sergančiųjų baltme bendruomenei, jo gyvenimas sulaukė didelio dėmesio ir parodė, jog liga veikia emocinę žmogaus būseną, gyvenimo kokybę bei pritraukia ne visada teigiamą aplinkinių dėmesį.

Šią dieną siekiama informuoti visuomenę ir atkreipti dėmesį į sergančiuosius bei su liga susijusias jų problemas, tokias kaip patyčios, socialinė izoliacija, neigiama įtaka psichinei sveikatai. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas sergančių asmenų gyvenimo kokybei – baltmė nėra tik „kosmetinis defektas“, ši liga stipriai veikia žmogaus emocinę būklę bei kasdieninę veiklą.

Baltmė apibrėžiama kaip įgyta autoimuninė odos liga, besitęsianti visą gyvenimą bei pasireiškianti išnykusia odos pigmentacija. Ši liga vienodai dažnai užklumpa įvairaus amžiaus vyrus ir moteris, pirmieji ligos požymiai – bėrimai – dažniausiai pasireiškia iki 20-ies metų amžiaus. Manoma, jog baltme serga nuo 0,5-ių iki 3-jų proc. bendros populiacijos, priklausomai nuo geografinės vietovės. Liga išsivysto dėl melaniną gaminančių ląstelių funkcijos sutrikimo ar jų žūties, tačiau tiksli baltmės kilmė iki galo nėra žinoma. Mokslininkai šios ligos atsiradimą sieja su oksidaciniu stresu, autoimuniniais, genetiniais bei neurohumoraliniais veiksniais.

Baltmė kliniškai pasireiškia aiškiai ribotomis balkšvomis dėmėmis odoje ar gleivinėje, kurios linkusios atsirasti saulės veikiamose vietose, kūno raukšlėse, burnos ar nosies gleivinėje, tačiau gali atsirasti ir bet kurioje kitoje kūno srityje. Naujų bėrimų atsiradimą gali paskatinti fizinė odos trauma, nudegimai, patiriamas stresas, nėštumas, vitaminų trūkumas ir kita. Dažniausiai liga yra diagnozuojama remiantis klinikiniu baltmei būdingu vaizdu. Nors liga nėra pagydoma, tačiau taikant įvairius metodus galima pasiekti ilgalaikę remisiją, todėl medikai skatina nenumoti į ligą ranka. Pastebėta, jog ankstyvas gydymo taikymas padeda pasiekti geresnių rezultatų, todėl itin svarbu į gydytoją dermatologą kreiptis kaip įmanoma greičiau. Sergantiesiems gali būti taikomas pigmentaciją skatinantis vietinis, sisteminis ar chirurginis gydymas bei fototerapija. Esant dideliam pažeidimo plotui, gali būti skiriamas depigmentacinis gydymas arba maskuojančios priemonės.

Baltmės įtaka sergančiojo gyvenimo kokybei yra reikšminga. Ši liga vis dar dažnai laikoma tik „kosmetine“ problema, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog baltmė sukelia stresą, nerimą, lemia žemą sergančiųjų savivertę, socialinę izoliaciją. Pastebima, jog sergantieji susiduria su didesne psichiatrinių susirgimų rizika: depresija yra 5 kartus dažnesnė tarp sergančiųjų baltme nei bendroje populiacijoje.

2019 metais Lietuvoje atliktas tyrimas tik patvirtino šias prielaidas – vyresnio amžiaus lietuviai, lyginant su jaunesniais pacientais, labiau vengia fizinio artumo, nerimauja dėl aplinkinių nuomonės ir ligos plitimo. Gyvenimo kokybei įtakos turi odos pažeidimo plotas. Esant didesniam nei 25 proc. odos pažeidimo plotui, didėja respondentų socialinės ir emocinės problemos, tokios kaip nerimas, fizinė ir emocinė savijauta, noras būti su kitais žmonėmis, galimybė susirasti naujų draugų. Poveikis gyvenimo kokybei priklauso ir nuo tokių veiksnių kaip lytis, ligos trukmė bei pažeistas odos plotas.

Dėl minėto poveikio sergančiojo psichinei būklei, svarbu nuolatos vertinti ligos poveikį gyvenimo kokybei – pasitelkiant standartizuotus klausimynus būtina stebėti asmens savijautą tiek ligos pradžioje, tiek gydymo eigoje. Nuolat atliekant apklausas atsiranda galimybė laiku nustatyti psichologinės pagalbos poreikį sergantiesiems ir laiku ją suteikti.

Svarbu pabrėžti, jog tiek visuomenės, tiek medikų bendruomenės švietimas yra itin svarbus siekiant atkreipti dėmesį į ligos poveikį psichinei sveikatai bei paneigti mitą, jog baltmė tėra „kosmetinė“ problema. Kartu būtina suteikti informaciją apie galimus gydymo būdus, skatinančius pigmento gamybą odoje ar depigmentaciją, sergančiojo odos priežiūrą, sumažinančią ligos plitimo riziką bei efektyvias maskavimo priemones, tokias kaip maskuojamoji kosmetika ar kosmetinės tatuiruotės.

Džiugu, jog visuomenėje, kurioje tobulo grožio kultas yra itin išaukštinamas, vis atviriau kalbama apie baltmę bei vis dažniau išdrįstama pasidalinti savo patirtimi gyvenant su šia liga. Vienas iš tokių asmenų yra modelis Winnie Harlow, kuri savo pavyzdžiu įkvepia ir padeda daugeliui sergančiųjų priimti ligą, emociškai nepalūžti bei pamilti savo išskirtinumą. Didėjantis viešumas bei visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas yra itin reikšmingas siekiant pagerinti sergančiųjų baltme gyvenimo kokybę. Skatintina pasisemti įkvėpimo iš teigiamų pavyzdžių bei pamilti kito žmogaus ar savo išskirtinumą.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service