Sveikata

Kas yra irigatorius ir kokia yra jo nauda?

Moksliškai įrodyta, kad burnos irigatorius sumažina keletą klinikinių parametrų, įskaitant dantų apnašas, biofilmą, dantų akmenis, kraujavimą, gingivitą, periodonto patogenus ir uždegiminius mediatorius.

Burnos irigatorių XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje JAV išrado odontologas Dr. Geraldas Moyeris ir inžinierius Johnas Mattingly, o 1962 m. jis buvo pristatytas odontologams Teksase vykusiame suvažiavime. Burnos irigatorius yra prietaisas, iš kurio paleidžiama pulsuojanti vandens srovė (viena arba kartu su antiseptiku), sukelianti suspaudimo ir dekompresijos fazę, kuri idealiai tinka maisto likučiams ir bioplėvelei pašalinti bei dantenoms masažuoti jų nepažeidžiant.

Kad būtų veiksmingi, šiems prietaisams labai svarbus slėgis, kuris turi būti nuo 50 iki 90 PSI. Šie prietaisai užtikrina maždaug 1200 pulsacijų per minutę greitį, kuris sukuria dvi hidrokinetinio aktyvumo zonas: viršdanteninę zoną, į kurią srovė patenka pirmiausia, ir praplovimo zoną (podanteninę zoną) – į kurią prasiskverbia irigacinis tirpalas.

Kadangi burnos irigatoriai yra patogūs, jie puikiai tinka daugeliui žmonių ir yra lengvai naudojami kaip įprastos kasdienės burnos higienos procedūros dalis. Irigatoriaus antgalį reikia nukreipti į danties paviršių ir palikti kelias sekundes ant kiekvieno danties paviršiaus. Šį procesą reikia pakartoti visiems dantims ir visuomet keliauti ta pačia kryptimi, stengiantis nepraleisti nė vieno danties. Galima naudoti įvairių rūšių tirpalus, tačiau labiausiai rekomenduojamas yra vien vanduo, nes jis yra ekonomiškiausias ir plačiausiai prieinamas, nesukelia šalutinio poveikio ir yra pagrįstas moksliniais tyrimais.

Kitas ištirtas tirpalas yra vanduo kartu su chlorheksidinu. Kai kurių atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad naudojant burnos skalavimo skysčius užtikrinamas geresnis skverbimasis į tarpdančius ir po dantenomis, palyginti su vien tik vandens naudojimu.

Irigatorių veiksmingumas ir saugumas įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų, kuriuose po burnos irigatoriaus naudojimo buvo vertinami minkštieji audiniai. Tyrimų metu nustatyta, kad nebuvo padaryta jokios žalos, pastebėtas teigiamas poveikis keratinizuotoms dantenoms ir kapiliarų vaskuliarizacijai.

Dar viename tyrime irigatoriaus naudojimas buvo lyginamas su dantų šepetėliu ir dantų siūlu, o didesnis apnašų sumažėjimas pastebėtas pacientams, kurie naudojo irigatorių. Taip pat naudojant šiuos prietaisus ženkliai sumažėja akmenų kiekis.

Įrodyta, kad burnos irigatoriai gerokai sumažina gingivitą ir kraujavimą zonduojant. Atliktas tyrimas parodė, kad burnos irigatoriaus naudojimas kartu su rankiniu arba elektriniu dantų valymu pagerino kraujavimo ir gingivito rodiklius – praktiškai dvigubai efektyviau, palyginti su dantų valymu šepetėliu ir dantų siūlu. Tuo tarpu kito tyrimo rezultatai rodo, kad rankinio dantų valymo ir burnos irigatoriaus derinys yra dvigubai veiksmingesnis mažinant kraujavimą zonduojant, palyginti su dantų valymu šepetėliu ir tarpdančių siūlu.

Taip pat įrodyta, kad burnos irigatorius labai naudingas periodontitu sergantiems pacientams, kuriems taikomas periodonto palaikomasis gydymas, ir kaip įprastinių burnos higienos priemonių papildymas, nes sumažina dantenų uždegimą, kraujavimą zondavimo metu ir zondavimo gylį. Galiausiai, ortodontinių pacientų, kurie naudojo burnos irigatorių, kraujavimo ir uždegimo rodikliai taip pat reikšmingai pagerėjo, palyginti su tais, kurie naudojo vien tik dantų šepetėlį, ir netgi žymiai pagerėjo, palyginti su dantų šepetėliu ir dantų siūlu.