Naudinga

J. Olekas: „Lietuvai reikia naujos sveikatos apsaugos sistemos, kurioje profilaktika privalo tapti prioritetu“

06/11/2019, Briuselis, Belgija —

Antradienį Briuselyje europarlamentaro J. Oleko globojamame seminare „Sveikesnė gerovės visuomenė“ politikai bei visuomenininkai diskutavo apie daugiasektorinį požiūrį ir į žmones orientuotas sveikatos paslaugas sergant ŽIV, tuberkulioze ir lytiškai plintančiomis infekcijomis. Apskaičiuota, kad Europos regione 2,3 milijonai žmonių yra užsikrėtę ŽIV. Kiekvienais metais nerimą keliantis naujų ŽIV diagnozių skaičius ir toliau didėja. Lietuva, norėdama veiksmingai kovoti su šia problema, turi suteikti prioritetą švietimui ir profilaktikai, renginyje teigė J. Olekas.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje yra antra pagal mirštamumą dėl tuberkuliozės, ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų, pirmąją poziciją užima latviai. Renginio dalyviai diskutavo apie bendrąsias teigiamas praktikas Europoje ir jos šalyse bei individualų Lietuvos atvejį, kuris, remiantis statistika, reikalauja tarptautinio dėmesio.

Renginio globėjas J. Olekas teigia, kad gerovės visuomenėje į žmonės orientuota sveikatos priežiūros sistema yra vienas iš esminių gerovės valstybės bruožų, o, remiantis apklausomis, sveikata tebėra pagrindinis europiečius dominantis rūpestis.

Kartu su technologijų naujovėmis ir gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, mes visi gyvename ilgiau. Nepaisant to, PSO teigimu, šį ilgesnį gyvenimą trupina daugybė ligų. 400-ams milijonų žmonių visame pasaulyje vis dar trūksta pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų. ŽIV ir tuberkuliozė tebėra pagrindinis visuomenės sveikatos rūpestis, dažniau pastebimas Rytų Europoje. Remiantis apklausomis, sveikata tebėra pagrindinis europiečių rūpestis ir sritis, kurioje piliečiai ES prašo padaryti daugiau. Turime atkreipti dėmesį į daugelį metų svarstomą problemą ir reformuoti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje – prioritetu laikyti ne gydymą, o profilaktiką.

Lietuva taiko ir gerąją integruotos priežiūros praktiką, pavyzdžiui, teikia prevencijos (ŽIV ir hepatito C) tyrimus. Ryšį su pažeidžiamų gyventojų sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrina sveikatos priežiūros darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Tačiau tas teigiamas pastangas reikalinga diegti platesniu mastu, kad rezultatai būtų pastebimi visai visuomenei. Pavyzdžiui, šiandien ŽIV epidemija ir toliau plinta pažeidžiamose grupėse. Nepakankamas švietimas visuomenėje apie šią problemą ir nepasitikėjimas specialistais neleidžia naudotis prevencinėmis ir diagnostinėmis paslaugomis, todėl apsunkinamas ir viruso sustabdymas“, – teigia EP narys Juozas Olekas.

Pagrindiniai iššūkiai Europoje yra nepakankama prieiga prie prevencijos ir testavimo paslaugų: vėlyva diagnozė, mažas gydymo ir prevencijos mastas. Daugiau nei pusei (53 proc.) Europos regiono žmonių diagnozė nustatoma pavėluotai, o kas penktas užsikrėtęs ŽIV nežino, kad yra užkrėstas. Tai lemia gydymo uždelsimą, didesnį mirštamumą ir tolimesnį ligos plitimą.

„Jei Lietuvos valdantieji mažina ligoninių skaičių, didesnį dėmesį skirti privaloma profilaktikai. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro bei Radiacinės saugos centro prijungimas prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Valstybinio psichikos centro likvidavimas atneštų daugiau žalos visuomenei ir žmonių sveikatai, nei planuojamos finansinės naudos. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro atliekamas stebėsenos ir prevencijos darbas yra ypatingai svarbus, kalbant apie šią problemą.

Iš esmės, turime atkreipti dėmesį į nepakankamą ŽIV gydymo prieinamumą Lietuvos regionuose: tik 5 didžiuosiuose miestuose yra specialistai, kurie gydo ŽIV infekciją. Pavyzdžiui, visą Klaipėdos regioną dengia tik 2 gydytojai infektologai, tai reiškia, kad vienam jų susirgus, o kitam esant atostogose visi žmonės sergantys minimomis užkrečiamomis ligomis neturi nei vieno specialisto, kuris galėtų išrašyti vaistus, užtikrinti gydymą.

Naujausiais duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje fiksuoti 3172 ŽIV atvejai ir tik 43,21% infekuotų pacientų buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, kurie kovoja su pačiu virusu, užkirsdami kelią viruso dauginimuisi žmogaus organizmo ląstelėse. Nors Lietuva pradeda taikyti gerą integruotos priežiūros praktiką, ją reikia įdiegti platesniu mastu, kad įtaką būtų padaryta visai sistemai. Šiandien 90% ŽIV atvejų diagnozuojami pažeidžiamoms visuomenės grupėms (pavyzdžiui, žmonėms, vartojantiems narkotikus), dėl kurių stigmatizuojamas ir visuomenės suvokimas.

Lietuva, norėdama veiksmingai kovoti su šia problema, turi suteikti prioritetą švietimui – sąmoningumą reikalinga didinti ne tik rizikos grupėse, bet ir plačioje visuomenėje. Lygiai taip pat svarbu dirbti ir su specialistais padedant įgyti tinkamas kompetencijas laiku pastebėti ligą ir skirti veiksmingą gydymą“, – teigia socialdemokratas J. Olekas.

Seminarą organizavo didžiausia pasaulyje AIDS organizacija „AIDS Healthcare Fund“ (AHF), kuri šiuo metu teikia medicininę priežiūrą ir paslaugas daugiau nei 1,2 milijono žmonių 43 pasaulio šalyse, JAV, Afrikoje, Lotynų Amerikoje / Karibuose, Azijos / Ramiojo vandenyno regione ir Rytų Europoje. Renginį globojo Juozas Olekas (Lietuva), Cristian-Silviu Buşoi (Rumunija), Yana Toom (Estija), Lidia Pereira (Portugalija).

Pranešimą paskelbė: Tomas Bilevičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas