Įveikti AIDS epidemiją – Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas

Prasidėjo Globalaus švietimo savaitė, kuri šiemet kviečia kalbėti apie 17-a Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų. Savaitės šūkis – „Pasaulis keičiasi. O mes?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vienas iš septyniolikos JT darnaus vystymosi tikslų yra – iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją bei  įveikti tuberkuliozės, maliarijos ir apleistų tropinių ligų epidemijas, įveikti hepatitus, per vandenį plintančias ir kitas užkrečiamąsias ligas.

Ar iki 2030 m. įveiksime AIDS Lietuvoje? Kaip žinoti, kokioje stadijoje esame? Kasmet vertinti šalies pažangą padeda Jungtinių Tautų AIDS programos strategijoje nustatyti artimesni – iki 2020 m. – uždaviniai 90-90-90, reiškiantys, kad reikia siekti, jog 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais (toliau – ARV) ir 90 proc. ARV gydomų asmenų gydymas būtų veiksmingas, t.y. būtų pasiekta maža virusų koncentracija.

Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, apskaičiuota, kad pirmasis tikslas Lietuvoje pasiektas, t.y. daugiau kaip 90 proc. visų galimai užsikrėtusių ŽIV asmenų Lietuvoje žino, jog yra užsikrėtę ŽIV. Rytų Europos šalių regione šio rodiklio vidurkis siekia 76 proc. (visos Europos – 80 proc.) Tačiau didžiausia problema Lietuvoje yra ta, jog tik trečdalis užsikrėtusių ŽIV žmonių kreipėsi į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo.

Pasak ULAC ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos I.Čaplinskienės, nors gauti kompensuojamą ŽIV ligos gydymą Lietuvoje teisinių apribojimų nėra, tačiau pacientai susiduria su problema – geografiniu ŽIV ligos gydymo paslaugų prieinamumu, todėl neretai kreipiasi dėl gydymo pavėluotai, kada imuniteto rodikliai yra artimi AIDS stadijai. „Deja, neskaitant kalėjimų departamento sistemos, ŽIV ligos gydymo paslaugos gali būti suteikiamos tik penkiuose šalies miestuose, nes kitur ŽIV ligą gydančių gydytojų nėra ir į jų tinklo plėtojimą nebuvo investuota“, – pažymėjo gydytoja. Jos teigimu, žinant, kad ŽIV užsikrėtusių asmenų yra visose Lietuvos savivaldybėse ir pas gydytoją reikia apsilankyti mažiausiai tris kartus per metus, tai yra didelis iššūkis pacientams, tarp kurių nemaža dalis dar turi priklausomybę narkotikams. Be to, tarptautinėse rekomendacijose pažymima, jog priklausomybių gydymo paslaugos yra viena iš svarbiausių ŽIV prevencijos priemonių, tačiau ir šių paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas ir galimai sudaro socialines prielaidas plisti ŽIV. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Rytų Europos šalys, kur ŽIV ligos gydymo paslaugų vidurkis siekia 34 proc., o bendrai Europos regione minėtas rodiklis siekia 50 proc. – vadinasi, tik kas antras ŽIV užsikrėtęs žmogus Europoje yra gydomas dėl ŽIV ligos.  

ULAC duomenimis, 2017 m. dėl ŽIV ligos valstybės lėšomis buvo gydomi 872 pacientai, iš kurių keturi iš dešimt, gaunantys ARV Lietuvoje, yra užsikrėtę ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Pasak ART stebėsenos duomenų, susiduriama su gydymosi disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia antiretrovirusinę terapiją (kasmet kas dešimtas), nesilanko pas gydytojus. Naujausiais ULAC duomenimis, Lietuvoje  ŽIV infekcija diagnozuota 3133 asmenims, iš kurių kas penktas susirgo AIDS.

ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, tačiau pristabdo ligos vystymasį ir jos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją) bei sumažina ŽIV perdavimą lytinių santykių metu.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Bazevičiūtė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)