Naudinga

Gydytoja endokrinologė: šventinis persivalgymas pavojingas ir diabetikams, ir sveikiesiems, daug svarbiau – bendrystės jausmas

Visa Lietuva sutiko Kūčias ir Kalėdas prie vaišių stalo, o linksmybes dar pratęs ir Naujųjų metų naktis. Tiesa, šventiniai pietūs ir vakarienės gali atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir rimtą pavojų sveikatai. Savo racioną ypatingai sekti turi pirmojo ir antrojo laipsnio diabetu sergantys žmonės, tačiau persivalgymas pavojingas ir sveikiesiems. Gydytoja endokrinologė Rūta Krikščiūnienė, endokrinologijos centro „Hormodernus“ vadovė, patarė, kaip įveikti „valgymo kultą“, o prie valgių stalo surasti bendrystę su įvairių mitybos ribojimų turinčiais artimaisiais. Jai antrina ir tyrėja Saima Kuzminskaitė, atskleidusi, kaip bendrumo jausmas ne tik per šventes, bet per visus metus prisideda prie geresnės diabetu sergančių žmonių savijautos ir gydymo sėkmės.

Nereikėtų švenčių sieti su maistu

„Tiek sergantiems diabetu, tiek sveikiems žmonėms galioja tokios pačios sveikos gyvensenos rekomendacijos. Visuomet rekomenduojama rinktis pilnavertį, maistingą valgį ir vengti greitų angliavandenių turinčių patiekalų ar produktų. Per šventes dažnai susiduriame su „valgymo kultu“, visgi smagu pasidžiaugti, kad šiuo metu vis daugiau žmonių sąmoningėja, skiria dėmesį mitybai ir pasirenkamiems maisto produktams, o žiemos šventes sieja ne su maistu, bet su pabuvimu kartu ir bendryste“, – teigia gydytoja R. Krikščiūnienė.

Gydytoja endokrinologė pasidžiaugė, kad sergantieji diabetu jaučiasi vis mažiau atskirti nuo visuomenės. Pavyzdžiui, ne tik švenčių metu, bet ir nuolatos rekomenduojama keisti mitybos įpročius ne vienam žmogui atskirai, bet visai šeimai kartu.

„Turbūt pati svarbiausia taisyklė švenčių metu – kad praktiškai visi produktai, kuriuos dedame ant stalo, galėtų būti valgomi visų susirinkusių šeimos narių, tiesiog reikia labai apgalvoti kiekį. Visuomet rekomenduojamas patiekalo ragavimas, o ne gausaus kiekio valgymas. Pasimėgauti mažu gabalėliu pyrago per šventes tikrai gali kiekvienas“, – teigia R. Krikščiūnienė.

Buvimas kartu stiprina emocinę ir fizinę sveikatą

Bendrumo, artumo jausmas, nepamirštamas visus metus, yra labai stipriai susijęs su emocine savijauta, o diabetu sergantiems pacientams tai yra labai svarbu. Palaikymą, motyvaciją jaučiantis žmogus yra labiau linkęs rūpintis savimi ir taip palaikyti fizinę sveikatą.

„Emocinė ir fizinė sveikata yra labai susijusios, jos visada greta viena kitos. Todėl endokrinologas stengiasi  užmegzti glaudų ryšį su pacientu, paremtą abipusiu pasitikėjimu, o bendravimas ir bendradarbiavimas dažnai trunka ne vienerius metus. Pacientas visuomet skatinamas atsiverti, išsakyti savo baimes, nes tik taip įmanoma pasiekti gerą ligos kontrolę ir išvengti skausmingų pasekmių“, – teigia gydytoja endokrinologė.

Visuomenės atsakomybė

Prie emocinės sveikatos prisideda ir visuomenės požiūris. Stigmatizavimas, kaltės jausmo primetimas, žalingo gyvenimo būdo paplitimas, žinių apie diabetą trūkumas – visa tai gali labai stipriai pabloginti sergančiųjų gyvenimo kokybę, nors apie tai ir nesusimąstome. Ši atsakomybė tenka kiekvienam visuomenės nariui, nes sergančiųjų diabetu galime sutikti ir tarp šeimos narių, ir kolegų darbe, įvairiuose kolektyvuose. Gydytoja atskleidė, kaip elgtis, kad neatsargiu ar neapgalvotu žodžiu nepablogintume padėties ir kurtume palankesnę aplinką.

„Turbūt svarbiausia – neįžeisti ir nepažeminti žmogaus. Jeigu kyla neaiškumų susijusių su liga, tokių kaip vaistų suleidimas, cukraus kiekio matavimas viešumoje, dėl to pirmiausia reikia atsiklausti žmogaus. Dažnai sergantieji diabetu nusiteikę papasakoti ir dalintis žiniomis.  Kaip ir visose srityse, sergantiesiems bendraujant su artimaisiais ir kolegomis labai svarbus atvirumas, o kai nelieka neaiškumų, tuomet mažėja ir baimės jausmas. Sergantiesiems taip pat labai svarbu skleisti žinias, apie savo ligą mokinti šeimos narius, pačius artimiausius aplinkos žmones (bendradarbius, mokslo kolegas, draugus), taip jie galės tiek suteikti pagalbą, jei prireiktų, tiek palaikyti“, – pataria gydytoja R. Krikščiūnienė.

Diabetas reikalauja permąstyti tapatybę

Visuomenės vaidmenį ir poveikį sergančiųjų diabetu fizinei ir emocinei savijautai atskleidė ir šiemet atliktas cukrinio diabeto pacientų patirčių tyrimas bei tarptautinės diabeto dienos proga suorganizuotas renginys „Hormodernus“ klinikoje. Tyrimą atliko tyrėja Saima Kuzminskaitė, kartu su Performatyvaus dizaino asociacijos nariais dalyvavusi asociacijos iniciatyvoje „Nacionalinė diabeto stovykla_DEMO“. S. Kuzminskaitė, bendraudama su informantais – diabeto bendruomene, medikais, su jais bendradarbiavusiais dizaineriais ir menininkais – bandė suprasti, kas lemia iš šalies žvelgiant kartais rizikingą diabetikų elgesį ir pasirinkimus bei kaip meninės priemonės galėtų prisidėti prie pozityvių pokyčių.

Pateikėjų pasakojimuose diagnozė dažnu atveju – netikėta, sergantysis ir jo artimieji sunkiai suvokia esamą būklę, jos sunkumą. Vėliau dauguma neigia ir sunkiai priima būtinus pokyčius, priešinasi užklupusiems rūpesčiams. Spartus naujų žinių įsisavinamasis ir mokymasis apie ligos kontrolę sukelia sumišimą. Tuomet kankina abejonės dėl savo sugebėjimų, nepasiruošimo jausmas ir noras neigti naują gyvenimo etapą, kol žmonės atranda naujus socialinius ryšius, ir žinoma, savo „naują“ vaidmenį visuomenėje, bendruomenėje.

S. Kuzminskaitė pastebėjo, kad sergantiesiems galiausiai pavyksta diabeto ligą priimti tiesiog kaip faktą. Pavyzdžiui, pateikėjai sako: „Taip kaip aš turiu rudus plaukus, taip pas mane yra ir diabetas. Tai man yra kaip faktas, kurį galima būtų prirašyti prie biografijos“.

Kodėl diabetikai palūžta?

Dažnai žmogus yra linkęs pasiduoti silpnybėms, kitų įtakai, priima impulsyvius sprendimus. Pasak S. Kuzminskaitės, tyrimo metu teko išgirsti, kad kontrolė bei ligos valdymui reikalinga valia nėra visiems lengvai „įkandama“ ar nuolatinė. Egzistuoja patys paprasčiausi faktoriai, išprovokuojantys rūpinimosi sumažėjimą – nuovargis, motyvacijos stoka, palaikymo trūkumas ar net gaunamas per didelis dėmesys.

Kaip tik priešingai, itin teigiamą įtaką diabetikams daro bendruomenės, susiformuojančios kūrybinių veiklų, neformalių diskusijų, stovyklavimų metu. Labiau rūpintis savo sveikata padeda pažintis su žmonėmis, kuriems pavyksta sėkmingai gyventi su diabetu – tai įkvepia rūpintis savimi ir nenuleisti rankų. Pasak tyrimo dalyvių, itin geras jausmas aplanko dalinantis žiniomis su kitais – tiek sergančiaisiais, tiek sveikaisiais.

Visuomenė galėtų sustabdyti diabeto plitimą

Viena iš „Nacionalinės diabeto stovyklos“ iniciatorių, Olesė Kekienė, tiki, kad visuomenės akiračio plėtimas, žinių apie diabetą sklaida ir bendrumo jausmas galėtų reikšmingai prisidėti ne tik prie didesnio sergančiųjų diabetu gyvenimo komforto, bet ir padėtų sustabdyti diabeto plitimą. Bet tam reikalingas ir dar didesnis diabetikų angažavimasis. Būtent fiktyvios ir realios stovyklos – bendravimo modelį šiemet ir tyrinėjo menininkai bei dizaineriai.

„Svarbu suprasti, kad diabetas tiesiogiai ir netiesiogiai gali paliesti įvairiausių gebėjimų ir profesijų žmones, tačiau visi kartu jausdami atsakomybę galėtume sumažinti bent jau II tipo diabeto susirgimų augimą. Pavyzdžiui, mes su kolegomis jaučiame didžiulį teigiamą impulsą prisidėdami prie diabeto  socialinės pusės supratimo ir, taikant savo metodikas, bandymo eiti į visuomenę ir keist jos požiūrį. Tam reikia suprasti, kad diabetas nėra kažkieno kito, ne mano problema, bet ji yra visą laiką šalia, todėl reikalauja atsakingai žvelgti į savo mitybą ir gyvenimo būdą“, – teigia O. Kekienė.

Pranešimą paskelbė: Rūta Latinytė, Performatyvaus dizaino asociacija