Sveikata

Cukrinis diabetas ir skirtingi jo tipai

Diabetes mellitus dažniau vadinamas cukriniu diabetu (cukralige, hiperglikemija arba tiesiog diabetu) yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris nulemia aukštą gliukozės koncentracijos lygį kraujyje. Hormonas insulinas perneša gliukozę iš kraujo į ląsteles, kuriose ji galėtų būti laikoma arba panaudojama energijai. Sergant cukriniu diabetu, žmogaus organizmas nepagamina pakankamo insulino kiekio arba nepajėgia veiksmingai panaudoti pagaminamo insulino. Jei cukrinis diabetas yra negydomas, didelė gliukozės koncentracija kraujyje gali pažeisti nervus, akis, inkstus ir kitus organus.

Cukrinis diabetas yra labai dažna lėtinė liga, o Lietuvoje ja serga apytiksliai 5% mūsų šalies gyventojų. Jei žvelgtume tarptautiniu mastu, statistika rodo, kad sergamumas cukriniu diabetu pasaulyje labai sparčiai auga – per penkiasdešimt metų sergamumas padidėjo 25 kartus! Tai rodo, kad žmonių gyvenimo būdas ne tik neišlieka toks pats, tačiau ir labai greitai prastėja.

Egzistuoja keli cukrinio diabeto tipai

Cukrinis diabetas yra skirstomas yra kelis skirtingus tipus, apie kuriuos naudinga pakalbėti plačiau.

I tipo diabetas

Dažniausiai I tipo diabetą lemia paveldimumas. Tačiau I tipo diabetas yra ir autoimuninė liga (autoimuninis kasos uždegimas), todėl ją taip pat gali paskatinti virusinė infekcija. I tipo diabeto atveju žmogaus imuninė sistema puola kasoje gaminamą insuliną ir jį sunaikina. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus duomenis, tačiau skaičiuojama, kad pasaulyje cukriniu diabetu sergantiems žmonėms I tipo diabetas yra diagnozuojamas apytiksliai 5-10%.

Kai imuninė sistema pati ima naikinti insuliną, organizme prasideda taip vadinamas insulino badas ir pradeda vystytis ketoacidozė. Dažnai I tipo diabetu serga vaikai, paaugliai ir jaunesnio amžiaus žmonės iki 40 m.

II tipo diabetas

II tipo diabetas išsivysto tuomet, kai žmogaus organizmas tampa atsparus insulinui ir kraujyje ima didėti insulino koncentracija. Nors žmogaus kasa gamina insuliną, II tipo diabeto atveju sutrinka insulino sekrecija arba ląstelės ima nebereaguoti į insulino poveikį. Dėl šių priežasčių kasoje pagaminamo insulino veikimo nepakanka. Insulino koncentracija žmogaus organizme gali būti padidėjusi ir dėl persivalgymo. Be to, tokiu atveju neretai būna pažeidžiami ir insulino receptoriai, todėl insulino veikimas būna susilpninamas.

Dažniausiai žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, būna nustatomas būtent II tipo diabetas. Šio tipo diabetu paprastai serga žmonės, kurie yra vyresni nei 40 m. amžiaus ir turi viršsvorį. Tačiau, deja, bet jau kurį laiką II tipo diabetas yra dažnai nustatomas ir nutukusiems vaikams bei paaugliams.

Prediabetas

Prediabetas prasideda, kai cukraus lygis kraujyje būna aukštesnis nei normalus, tačiau jis nėra pakankamai aukštas, kad būtų nustatytas II tipo diabetas. Yra du prediabeto kriterijai, be kurių negalima diagnozuoti prediabeto. Pirmasis – gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius turi būti 5,6-6,9 mmol/l, o antrasis – gliukozės koncentracija kraujyje praėjus 2 val. po valgio (ar suvartojus 75 g gliukozės per os) yra 7,8-11,0 mmol/l.

Jei yra prasidėjęs prediabetas ir jis nėra gydomas, tuomet apytiksliai per tris – aštuonis metus išsivysto II tipo diabetas. Prediabeto atveju pradžioje bandoma pakoreguoti žmogaus gyvenimo būdą, o jei tokių bazinių priemonių nepakanka – pradedamas medikamentinis gydymas.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas dar yra vadinamas ir nėščiųjų diabetu, kadangi jis atsiranda tuomet, kai nėštumo metu moters organizmas tampa mažiau jautrus insulinui (tai angliavandenių apykaitos sutrikimas). Insuliną blokuojantys hormonai, kuriuos gamina placenta, sukelia šio tipo diabetą.

Gestacinis diabetas nėra būdingas visoms nėščiosioms ir dažnai praeina po gimdymo. Tačiau nepaisant to, gestacinio diabeto atveju yra reikšmingai padidinama nėštumo komplikacijų rizika (pvz., naujagimis gali būti didesnio svorio, gali padidėti apsigimimų rizika ir kt.), todėl nėščiųjų diabetą gydyti privalu. Juolab, kad jei gestacinis diabetas nėra gydomas, taip pat padidėja tikimybė, jog ateityje moteris gali sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis.

Cukrinio diabeto simptomų yra pakankamai daug, tačiau pagrindiniai iš jų gali būti padidėjęs alkio jausmas, jaučiamas troškulys, svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, suprastėjusi rega, didžiulis nuovargis, aukštas kraujospūdis, prastai gyjančios žaizdos, niežtinti oda ir kt.

Kadangi cukrinio diabeto simptomų spektras yra pakankamai platus, pajutus įvairius sveikatos negalavimus reikėtų atlikti kompleksinius tyrimus, kurie padėtų atsakyti į klausimą, ar sergama cukriniu diabetu. Tačiau visuomet labai svarbu didelį dėmesį skirti sveikos gyvensenos propagavimui – sveikai mitybai, žalingų įpročių vengimui, optimaliam fizinio aktyvumo lygio palaikymui ir pakankamam poilsiui.