Koronavirusas,  Naudinga

COVID-19 ir psichologinė sveikata – kodėl turime ja rūpintis?

Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove. 

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

Pranešimą paskelbė: Rasa Masiokaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas