Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta pasireiškus simptomams, kuriuos galima saugiai stebėti ir kontroliuoti namuose. Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Ieva Kasiulevičiūtė pabrėžia, kad į priėmimo skyrių derėtų vykti tik tuomet, kai yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes kitu atveju gali tekti gerokai palaukti apžiūros, o už suteiktas paslaugas – susimokėti. „Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg greitai skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama. Šiais laikais internete galima rasti daug informacijos apie…
Dirbtinio intelekto akimis: kaip technologijos mokosi „matyti“?
Kompiuteris, skenuojantis žmogaus kūną, ar robotas, padedantis atrinkti brokuotas prekes – tokios technologijos šiandien jau nestebina nei vieno. O ką manytumėte, jei televizoriai skaitytų žmogaus kūną ir paklaustų, ar mums viskas gerai? Arba rankos mostu šviesos jungiklis įjungtų arba išjungtų šviesą, o judesio jutikliai stebėtų vyresnius artimuosius ir, vos tik nutikus nelaimei, praneštų tai jums? Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius dr. Vidas Raudonis įsitikinęs, kad netolimoje ateityje tokios technologijos galėtų papildyti žmonių gyvenimus. „Mes patys galėsime regėti daugiau, nes neapsiribosim tik regimąją šviesa“, – teigia V. Raudonis. Visa tai ir panašūs dalykai tampa įmanomi dėka kompiuterinės regos – dirbtiniu intelektu (DI) paremtos technologijos, leidžiančios „mašinoms“…
Pseudomokslas ar problemų sprendimo būdas: ar populiarėjantys maisto netoleravimo testai iš tiesų naudingi?
Dažnai patiriate pilvo pūtimą, susiduriate su odos problemomis, galvos skausmu, nuovargiu, tačiau sunku suprasti, kodėl? Sužinokite, kokių maisto produktų netoleruojate, o tuomet keiskite mitybą – savijauta ženkliai pagerės. Maždaug toks aprašymas dažnai pateikiamas prie siūlomų atlikti maisto netoleravimo testų. Tačiau KTU mokslininkė ragina neapsigauti: moksliškai dar nebuvo įrodyta, jog tokie testai iš tikrųjų veikia. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė tikina, kad maisto netoleravimo testų populiarumas išaugo dėl lengvos komercinės prieigos, agresyvios rinkodaros, vilties greitai rasti lėtinių, neaiškios kilmės simptomų (pvz., pilvo pūtimas, nuovargis) priežastį ir didelio susidomėjimo personalizuota mityba. „Nors pilnavertė mityba tikrai svariai prisideda prie sveikatos išsaugojimo ir lėtinių ligų valdymo,…
Metų pradžia Santaros klinikose: pasaulį išvydo 5 naujagimiai
Naujųjų metų pradžia Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pažymėta ypatingai – naujomis gyvybėmis, atėjusiomis į pasaulį dar Naujųjų naktį ir pirmąją metų dieną. Kai už langų skambėjo fejerverkai ir Naujųjų metų sveikinimai, Akušerijos ir ginekologijos centro gimdymo palatose vyko ypatingas – gyvybės atėjimo į pasaulį – stebuklas. Per sausio 1-ąją čia gimė 5 naujagimiai: 4 mergaitės ir 1 berniukas. Visi gimė natūraliais takais. Pirmasis šių metų kūdikis pasaulį išvydo 03 val. 38 min. – gimė mergaitė. „Kiekvienas gimimas yra ypatingas, tačiau Naujųjų metų sandūroje gimę kūdikiai visuomet turi papildomą prasmę – jie tarsi atneša viltį, naują pradžią ir primena, kas gyvenime svarbiausia“, – sako Akušerijos skyriaus vedėja doc. dr. Virginija…
Kai vaikas nebevalgo: gydytoja apie nematomą grėsmę Lietuvos šeimoms
Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus. Ši problema ryškiausia Pietų Azijoje – šiame regione mitybos nepakankamumas pernai nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis procentas svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, į kurį įtraukta ir Lietuva, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų su nepakankama mityba pernai buvo 1,6 proc. Vaikų klinikinės…
Drausti, patarti, o gal klausti: kaip į paauglių antrąją pusę turėtų reaguoti tėvai?
Išsiblaškymas, padidėjęs jautrumas ir kur kas intensyvesnės emocijos – įprasti ženklai, bylojantys, kad paauglys įpuolė į romantinius santykius. Tačiau kaip į juos turėtų reaguoti tėvai, dažnai siekiantys perdėtai apsaugoti vaikus? Apie tai išsamiai pasakoja SOS vaikų kaimai Lietuva multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos specialistė Monika Jankauskaitė. „Prisiminkite pirmuosius savo paauglystės santykius – būtent nuo to pradedu šnekėdama su tėvais apie jų vaikų romantinį gyvenimą. Juk net kai įsimyli suaugusieji, dažnas aplink save nebemato beveik nieko kito. O čia kalbame apie paauglius. Tad natūralu, kad tai taps jų pasaulio centru, didžiausiu prioritetu gyvenime, o hobiai, mokslai, kiti draugai ar šeima gali atsidurti antrame plane“, – sako M. Jankauskaitė. Ji pratęsia, kad…
Gydytoja papasakojo, kaip viena kita taurė veikia mūsų kepenis: neegzistuoja nei sveikas alkoholis, nei saugios jo dozės
Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingai vartojamas alkoholis nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės neegzistuoja. Vis dėlto medikė dalijasi praktiniais patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau, kad organizmui tektų kuo mažesnis krūvis. „Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo – jos veikia kaip filtras, neutralizuojantis ir iš kraujo pašalinantis toksinus. Alkoholis organizme skaidomas būtent kepenyse, veikiant specifiniams fermentams. Šio proceso metu susidaro kelios medžiagos, iš kurių viena – acetaldehidas – yra itin toksiška. Ji sukelia apsinuodijimą ir yra pagrindinė pagirių sindromo priežastis“, – sako…
Gydytojas Morozovas paskaičiavo: kiek omega-3 gauname per Kūčių vakarą
Kūčių vakarą suvalgę kelis silkės patiekalus ir lašišos ar kitos riebios žuvies kepsnį galime gauti net apie 5–10 gramų omega-3 riebalų rūgščių – tiek, kiek įprastai pakaktų maždaug savaitei. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atsako, ar tokia šventinė vakarienė gali turėti reikšmingos įtakos mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad vos 6 proc. lietuvių riebią žuvį valgo 2–3 kartus per savaitę ar dažniau, kaip rekomenduoja sveikatos specialistai. Tai reiškia, kad pakankamą omega-3 kiekį daugelis gauna tik retomis progomis – dažniausiai per didžiąsias metų šventes. „Vos 6 proc. lietuvių riebią žuvį valgo taip dažnai, kaip rekomenduojama. Dėl šios priežasties didžioji dalis žmonių kasdienėje mityboje negauna pakankamo kiekio omega-3 riebalų rūgščių. Ateinančios šventės gali tapti…
Ar per šventes tikrai privalome būti laimingi? KTU psichologas apie „emocines pagirias“
Ar tikrai per šventes privalome būti laimingi? Socialiniai tinklai dažnai piešia idilišką paveikslą, tačiau daugelis žmonių po švenčių jaučiasi ne pakylėti, o pavargę ir emociškai išsekę. Intensyvus šventinis laikotarpis gali tapti dideliu iššūkiu net ir tiems, kurie jo nuoširdžiai laukė. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti sau atgauti vidinę pusiausvyrą? KTU psichologas Eimantas Lukoševičius teigia, kad „emocinių pagirių“ pojūtis gali kilti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, šventinis laikotarpis dažnai pareikalauja daug fizinių pastangų: perkame dovanas, ruošiame maistą, kviečiame svečius, važiuojame pas gimines, stengiamės suderinti daugybę planų, kad aplankytume kuo daugiau artimųjų. Vien šie veiksniai gali varginti ir išsekinti. „Pridėkime ir tai, kad per šventes dažnai tenka daug bendrauti, šypsotis ar…
Šventinis paradoksas: ramybės siekis kelia stresą, bet sprendimas paprastesnis nei manote
Šventės turėtų būti ramybės ir jaukumo metas, tačiau realybėje jos dažnai prasideda nuo įtampos. Dovanų paieškos, dekoracijos, maisto ruošimas – darbų sąrašas ilgas, o laiko vis mažiau. Po darbų namo grįžtama tik sutemus, o vos įėjus pasitinka ryški šviesa, visu pajėgumu veikiantis šildymas ir galvoje sukasi mintys, ką dar reikia padaryti. Atrodo, kad šventės jau čia, bet jos vyksta tik fone. Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti šio paradokso? „Šventės, kurios įprastai siejasi su jaukumu, dažnai pasižymi stresu. Žmogus stengiasi sukurti tobulą šventinę atmosferą, bet tai užima daug laiko, jėgų ir pastangų. Čia slypi paradoksas – šventinių namų jaukumo ir ramybės kūrimas verčia griebtis už galvos, tačiau iš tiesų galime…
