Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…

Kai sveika mityba tampa daugelio siekiamybe, nuolatinis domėjimasis sveikais produktais, jų sudėtimi ir „švariu“ maistu iš pirmo žvilgsnio atrodo pagirtinas ir netgi siektinas veiksmas – juk žmogus rūpinasi savo sveikata. Vis dėlto kartais šis siekis ima diktuoti kasdienius sprendimus, riboti socialinį gyvenimą ir kelti vidinę įtampą. Specialistės pasakoja, kaip atpažinti ortoreksiją, kodėl ją sunku diagnozuoti, kaip padėti sergančiajam ir kokių pasekmių gali turėti šio sutrikimo ignoravimas. Ortoreksija – nesveikas santykis su maistu „Vis daugiau žmonių šiandien siekia maitintis „teisingai“ – renkasi kokybišką maistą, skaito gaminių etiketes, vengia perteklinio cukraus ar perdirbtų produktų. Tačiau riba tarp sveiko rūpesčio ir žalingo savęs ribojimo kartais tampa labai plona. Pagrindinis skirtumas tarp subalansuotos mitybos…

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per trumpą laikotarpį – sausio 16–18 dienomis sėkmingai atliktos šešios organų transplantacijos – persodinti penki inkstai ir kepenys, paimtos ragenos ir kaulinis audinys, taip pat paruoštas vienas efektyvus multiorganinis donoras. Pasak Santaros klinikų direktorės medicinai doc. dr. Donatos Ringaitienės, tokie įvykiai aiškiai parodo visos ligoninės brandą ir pasirengimą: „Tretinio lygio ligoninės stiprybė – ne tik pažangios technologijos, bet, pirmiausia, žmonės. Šių transplantacijų metu matėme puikų skirtingų sričių komandų susitelkimą, aiškų veiksmų koordinavimą ir labai aukštą kompetencijų lygį. Tai sudėtingi procesai, reikalaujantys greitų sprendimų, pasitikėjimo vieni kitais ir didžiulės patirties“, – sako doc. dr. D. Ringaitienė. Atliktos penkios mirusio donoro inkstų transplantacijos pagerino gyvenimo kokybę penkiems…

Šaltojo sezono palydovais neretai tampa įvairūs skrandžio virusai, galintys apkartinti kasdienybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rotavirusai ir kiti žarnyno virusai plinta itin greitai, o ypač – kolektyvuose. Specialistės papasakojo, kuo pasižymi skirtingi skrandžio virusai, kaip palengvinti jų simptomus ir pasirūpinti tiek savimi, tiek sergančiais vaikais. Virusas ar apsinuodijimas? Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, skrandžio viruso ir apsinuodijimo maistu simptomai yra labai panašūs, juos atskirti sunku, tačiau apsinuodijimo simptomai pasireiškia po kelių valandų, o skrandžio viruso – praėjus vienai ar dviem paroms po kontakto su virusu. „Norovirusinėms infekcijoms būdingas ryškus sezoniškumas – priešingai nei apsinuodijimai, dažniau pasireiškiantys vasarą, šios infekcijos plinta šaltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Ypač…

Lietuvą džiuginantys itin žiemiški orai vaikams dažnai reiškia džiaugsmą bei pramogas, tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja diskusijų apie saugumą čiuožinėjant ant kalniukų. Medikai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nemaža dalis nemalonių nutikimų įvyksta įprastose situacijose: kai kalniukas pasirodo per status, apačioje netikėtai būna kliūčių, o greitis – didesnis nei planuota. Tą patį akcentuoja ir tinklaraščio „Nėra blogo oro“ autorė, mama Lina Vasiliauskienė pridurdama, kad pavojus dažnai slypi ne rogutėse ar sniege, o vietose, kurias renkamės vaikų pramogoms. Draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad žiemos metu laisvalaikis dažnai persikelia į lauką – į kalniukus, čiuožyklas ir kiemus, todėl verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio saugumui.…

Depresija ne visada atrodo taip, kaip esame įpratę ją įsivaizduoti. Kai kurie žmonės ir toliau dirba, rūpinasi šeima, bendrauja, šypsosi ir pilnai „funkcionuoja“ sociume, nors viduje nuolat jaučia tuštumą, nuovargį ar beviltiškumą. Funkcionuojanti, arba „besišypsanti“, depresija dažnai lieka nepastebėta ne tik aplinkinių, bet ir paties žmogaus, nes išoriniai gyvenimo ženklai tarsi prieštarauja vidinei savijautai. Specialistės atskleidė, kaip atpažinti šią depresijos formą, ir pasidalijo patarimais, kaip tokiu atveju padėti sau ar artimajam. Depresija, kuri nepaiso stereotipų Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, priešingai nei didžioji depresija, funkcionuojanti depresija dažnai lieka nepastebėta arba nesuprasta, nes visuomenėje vis dar populiarus stereotipinis sergančiojo depresija vaizdinys. „Depresija sergantį žmogų įsivaizduojame liūdną, negalintį pakilti iš lovos, nesugebantį…

Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Fizinis pervargimas, emocinis išsekimas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita ar nuolatiniai nugaros bei galvos skausmai – tai ne laikinas nepatogumas, o tylus kūno protestas. „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė sako, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau nebeturi įpročio ilsėtis. Poilsis tampa „užmirštu gebėjimu“, o stresas – įprastu gyvenimo fonu. „Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas – jis padeda susikaupti, mobilizuoja. Tačiau kai įtampa tampa nuolatine būsena, organizmas gyvena lyg avarinėje situacijoje: išsiderina nervų sistema,…

Hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijos šiandien – plačiai prieinamos procedūros, dažnai siejamos su grožio rutina. Tačiau specialistai pabrėžia – šios intervencijos toli gražu nėra tik kosmetinis prisilietimas. Netinkamai atliktos jos gali kelti grėsmę sveikatai, o net ir sėkmingai įvykus procedūrai – svarbu tinkamai prižiūrėti odą, kad būtų išvengta nemalonių pasekmių. Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, pastaruoju metu vis dažniau į vaistines užsuka pacientų, ieškančių pagalbos po estetinės medicinos procedūrų. „Žmonės ieško ne tik raminančių ar gijimą skatinančių priemonių – jie dalijasi savo patirtimi, klausia, ar tai, ką jaučia, yra normalu, kada reikia sunerimti. Tokia tendencija rodo, kad didėja sąmoningumas – pacientai nori suprasti, ką su savo oda…