Politinė partija Nacionalinis susivienijimas reiškia paramą Teisingumo viceministrei Kristinai Zamarytei-Sakavičienei ir smerkia prieš ją nukreiptą ideologinį bei politinį puolimą, kuris grindžiamas ne profesiniais kriterijais, o asmeninių pažiūrų demonizavimu. Partijos išplatintame pareiškime teigiama, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko vieši pareiškimai apie viceministrės neva netinkamumą eiti pareigas dėl jos vertybinių nuostatų kelia pavojų demokratijos principams. J. Sabatauskas kaltina viceministrę priešiškumu LGBTQ teisėms ir Stambulo konvencijos ratifikavimui, esą tai sukelia „interesų konfliktą“. Panašią poziciją viešais užgauliojimais palaiko ir politikas Matas Maldeikis, kuris viceministrės paskyrimą pavadino „sveiku protu nebepaaiškinamu“. Toks retorikos lygis rodo, kad kai kurie politikai valstybės pareigūnus vertina ne pagal kompetenciją, o pagal grupinių interesų tenkinimą, – rašoma…
Spalio 14-oji – Pasaulinė ateities be dantų ėduonies diena: ar įmanoma išvengti dantų „skylučių“?
Spalio 14-ąją minima Pasaulinė ateities be dantų ėduonies diena (World Cavity-Free Future Day). Šią iniciatyvą pradėjo Pasaulinis ateities be dantų ėduonies aljansas (Alliance for a Cavity-Free Future, ACFF), siekiantis skatinti burnos sveikatos specialistus beivisuomenę imtis veiksmų, kad ateities kartos augtų ir gyventų be dantų ėduonies. Dantų ėduonis – tai dažniausia pasaulyje liga, nuo kurios kenčia milijardai žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, burnos ligos paveikia apie 3,5 milijardo žmonių, o dantų ėduonis – pagrindinė šios statistikos dalis. Dantų ėduonis nėra neišvengiamas, tai – gyvenimo būdo liga, kurios atsiradimą galima sėkmingai kontroliuoti. Kruopšti kasdienė burnos higiena, subalansuota mityba, cukraus vartojimo ribojimas, fluoridų naudojimas ir reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistus – paprastos, bet itin veiksmingos priemonės,…
Mokslininkas – apie grėsmę slaugos darbuotojams: patiriamas krūvis viršija visas ergonomines normas
Žmonės, dirbantys sveikatos ir socialinės rūpybos sektoriuose, nuolatos rūpinasi dešimtimis, o kartais ir šimtais pacientų. Dažnai tai – fizinis darbas, kurio didelę dalį sudaro pacientų pakėlimas ir perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Šio darbo keliama rizika dažnai lieka neįvertinta, nors iš tiesų gali turėti rimtų ilgalaikių padarinių. Dėmesys – slaugos specialistų ergonomikai Socialinės rūpybos ir slaugos srities darbuotojams kasdien tenka didelis fizinis krūvis, kurį sudaro iš pažiūros nesunkūs veiksmai – žmogaus perkėlimas iš lovos į vežimėlį, pagalba atsistojant, atsisėdant ar paguldymas atgal į lovą. Vis tik, daugelis nė nesusimąsto, kad pasikartojantys, nelengvi fiziniai veiksmai gali stipriai atsiliepti specialistų sveikatai – pavyzdžiui, sukelti traumas ir tapti ilgalaikių sutrikimų priežastimi. Pasak…
Santechnikas Vilniuje: realių žmonių istorijos ir patirtys
Ne paslaptis – ieškodami meistro, dažniausiai tikimės, kad darbai bus atlikti greitai, kokybiškai ir už sąžiningą kainą. Tačiau realybėje patirtys gali būti labai skirtingos – nuo puikių iki… švelniai tariant, nuvylusių. Todėl šiame straipsnyje dalinamės realių žmonių istorijomis iš Vilniaus, kuriuose – visko: ir sėkmingų remontų, ir pamokų ateičiai. Jei šiuo metu svarstote kuris santechnikas Vilniuje turėtų sulaukti jūsų kvietimo, šios istorijos gali padėti priimti teisingą sprendimą. „Mano virtuvė skendo, bet atėjo herojus“ – Laura, Antakalnis „Vieną rytą atsikėliau ir virtuvėje pamačiau balą – pasirodo, trūko vamzdis po kriaukle. Buvau išsigandusi, nes gyvenu virš senjorės. Iškart paskambinau meistrui, kurį rekomendavo kolegė – jis atvyko per valandą, greitai surado bėdą ir…
Iglė Bernotaitytė – apie savo jautrumą: „Ilgą laiką galvojau, kad su manimi kažkas negerai”
Ryški, talentinga ir daugelio mylima dainininkė, nuomonės formuotoja socialiniuose tinkluose Iglė Bernotaitytė (25 m.) scenoje atrodo užtikrinta, tačiau už šio švytėjimo slypi jautrus, giliai jaučiantis žmogus. Ji nebijo kalbėti apie temas, kurios vis dar dažnai lieka nutylimos – emocinę sveikatą, vidinius išgyvenimus ir jautrumą, kuris, kaip pati sako, ilgą laiką atrodė silpnybė, o šiandien tapo jos stiprybės ženklu. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga Iglė dalijasi savo patirtimi ir mintimis apie tai, kaip išmokti gyventi ne tobulai, o tikrai – klausantis savęs ir leidžiant sau išgyventi jausmus. „Gyvenimas niekada nebus viena tiesi linija. Visada bus visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Man atrodo, svarbiausia išmokti mažiau kabintis į negatyvumą, į tai,…
Ekspertai: psichikos sveikatos problemos nebėra tabu, tačiau mitai dar gajūs
Gyventojų požiūris į psichikos sveikatą sparčiai keičiasi, ir kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus vis dažniau tampa pozityviu pasirinkimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, psichologo paslaugos užima antrą vietą po šeimos gydytojo, pagal sveikatos draudimo paslaugų populiarumą. Pažymint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 10 d., ekspertai paneigia 5 dažnai girdimus klaidingus mitus apie psichikos sveikatą. Mitas: pas psichologą ir psichiatrą einama tik dėl rimtų sutrikimų Dažnai girdime nuomonę, kad pas psichikos sveikatos specialistą eina tik tie žmonės, kurie turi itin rimtų psichikos negalavimų, pavyzdžiui, kai dėl depresijos negali pakilti iš lovos, turi priklausomybių ar net haliucinacijų. Tai gana paplitęs ir žalingas mitas, kuris dalį žmonių atbaido kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga. „Psichologo…
Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: specialistės papasakojo, kaip išsaugoti vitaminus ir pasirūpinti sveikata rudenį
Ruduo – metas, kai virtuvė vėl kvepia obuoliais, prieskoniais ir ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis. Kol gamta ruošiasi poilsiui, mes ruošiamės žiemai – pildome lentynas stiklainiais, o šaldiklius – vasaros gėrybėmis. Šis metas – ne tik tradicinis pasiruošimas šaltajam sezonui, bet ir puiki proga pasirūpinti savo sveikata.Specialistės papasakojo, kuo skiriasi konservavimas, fermentavimas ir šaldymas, patarė, kokius produktus rinktis kiekvienam būdui, ir atskleidė, kaip išlaikyti jų maistinę vertę. Fermentavimo nauda šaltuoju laikotarpiu Pasak BENU vaistininkės Eglės Petrulėnės, ruduo – ne tik derliaus nurinkinėjimo, bet ir pasiruošimo šaltajam sezonu metas. „Šaldymas, fermentavimas ir konservavimas – tai iš kartos į kartą perduodami maisto paruošimo būdai, tapę ne tik jaukia rudenine tradicija, bet…
Medikė perspėjo dėl pneumokokinės infekcijos pavojų ir įvardijo vienintelę patikimą prevencinę priemonę
Pneumokokinė infekcija gali sukelti įvairias ligas ir yra ypač pavojinga vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad vienintelė veiksminga prevencijos priemonė – vakcina, kuri praktiškai neturi šalutinių poveikių, yra saugi ir patikima. Pneumokokinė infekcija – tai liga, kurią sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae, dar vadinama pneumokoku. Bakterija kolonizuoja žmogaus nosiaryklę ir yra perduodama lašeliniu būdu per orą, dažniausiai – kosėjant ar čiaudint. Nors kai kuriais atvejais bakterija žmogui nekenkia, susilpnėjus imuninei sistemai ji gali pažeisti įvairius organus: plaučius, ausis, sinusus, smegenų dangalus arba kraują. „Kūdikiams ir mažiems vaikams bakterija pavojinga dėl dar nesusiformavusio imuniteto, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl natūraliai silpnesnės imuninės sistemos.…
Jaučiatės blogai ir kalbatės su dirbtiniu intelektu? Štai kodėl tai gali būti pavojinga
Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Technologijos kaip pagalbininkas, bet ne pakaitalas Atliktos apklausos JAV skaičiai įspūdingi – emocinės paramos iš DI ieško milijonai žmonių, apie 1,7 mln. pacientų. Dažniausiai DI pasirenkamas nerimui mažinti (73 procentai), ieškant asmeninių patarimų (63 procentai), bandant įveikti depresiją (60 procentų), geriau suprasti savo emocijas (58 procentai) ar mažinti vienišumo jausmą (35 procentai). Ši tendencija kelia klausimą – ar emocinę paramą galintis imituoti algoritmas iš tiesų gali pakeisti žmogų? Anot nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Jaunimo linija“ savanorės, medicinos psichologės Gabrielės Lubauskaitės, šiuolaikinės technologijos…
Nuo profilaktikos iki operacijų: kokią pagalbą regėjimui kompensuoja ligonių kasa?
Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą…
