Sausio 30-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė kruasanų diena. „Rimi Lietuva“ vyriausiasis kepinių technologas Mahmoud Idir sako, kad nors dažnai siejami su Prancūzija ir Paryžiumi, istoriškai kruasanų šaknys veda į Austriją. Į Prancūziją šis kepinys atkeliavo XVIII amžiuje, kur jo receptas buvo ištobulintas ir išpopuliarėjo. Kruasanų paruošimo procesas – ilgas, reikalaujantis daug etapų, kantrybės ir preciziškumo. Be to, itin svarbu ir naudojamų ingredientų kokybė. Sviestas – svarbiausia sudedamoji dalis „Sviestas lemia viską – skonį, aromatą ir tekstūrą. Be to, jis yra būtinas tinkamam kruasano sluoksniavimui. Kokybiškas sviestas leidžia išgauti traškų, lengvą ir vizualiai gražų kruasaną. Prancūzijoje naudojamas sviestas turi mažesnį drėgmės kiekį, todėl jis idealiai tinka sluoksniavimui. Lietuviškas sviestas dažnai būna…

Mėnesio pabaigoje, kai norisi ir sutaupyti, ir namuose pasigaminti kažką jaukaus, dažnai atsigręžiame į paprastus, gerai pažįstamus ingredientus. Vis dėlto net ir iš jų galima sukurti įdomų, dar neragautą patiekalą – tereikia pažvelgti kitu kampu. Vienas tokių pastaruoju metu internete išpopuliarėjusių receptų – traiškytų bulvių ir agurkų salotos su kremišku jogurtiniu padažu. Tai nebrangus, sotus ir šaltuoju metų laiku ypač tinkantis garnyras, puikiai derantis tiek prie mėsos, tiek prie žuvies. Pažįstami ingredientai – netikėti panaudojimo būdai „Nuo antradienio tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse pirkėjai bulvių galės įsigyti itin palankia kaina – vos 19 ct. už kg. Šią savaitę gerokai pigiau bus siūlomi ir agurkai – 1 vnt. kainuos 99 ct.…

2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“[1] parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje. Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu. Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas[2] atskleidė, kad Lietuvoje…

Druskininkuose duris atvėrė atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla – reikšmingas etapas didžiausios Šiaurės Europoje sanatorijos, jungiančios dvi sanatorijas ir net 11 reabilitacijos centrų, plėtros kelyje. Simbolinį startą naujoms sveikatinimo patirtims pažymėjo atidarymo renginys, į kurį susirinko svečiai, partneriai bei žinomi veidai – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, atlikėja Katažina Zvonuvienė, o vakarą vainikavo dainininkės Vaidos Genytės pasirodymas. „Visas investicijas darome galvodami apie klientus, kurie pasirenka mus kaip vietą atgauti, išlaikyti ir sustiprinti savo sveikatą. Atnaujinta gydykla jau veikia, o mus ypač džiugina pirmieji klientų atsiliepimai – matome, kad modernios erdvės ir naujos procedūros iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų tikslą – suteikti sveikatinimo paslaugas, kurios ne tik gydo,…

Sunkumai užmiegant daugeliui žmonių pažįstami kaip laikinas reiškinys. Po įtemptos dienos, svarbaus įvykio ar pasikeitus dienos režimui, miegas gali trumpam sutrikti. Tačiau kai užmigimas tampa nuolatine problema, o naktinis poilsis nebeatkuria jėgų, verta atidžiau įvertinti situaciją. Nemiga nėra tik blogas įprotis ar charakterio bruožas. Tai būklė, turinti aiškius požymius, kurie ilgainiui veikia savijautą, darbingumą ir emocinę pusiausvyrą. Kas laikoma nemiga Nemiga apibūdinama kaip nuolatiniai sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį arba per ankstyvas pabudimas ryte, kai po miego nejaučiamas poilsis. Svarbu tai, kad šie požymiai kartojasi ne pavienėmis naktimis, o tęsiasi bent kelias savaites. Nemiga gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms sunku užmigti, kiti užmiega greitai, tačiau naktį prabunda kelis kartus ir…

Klausos nusilpimas, arba girdėjimo sutrikimas, daro didelę įtaką žmogaus savijautai, bendravimui bei vaikų kalbos raidai. Apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą dažnai galima įtarti pajutus sunkumų dalyvauti pokalbyje, ypač kai bendrauja daugiau žmonių nei įprastai. Pasak Šiaulių diagnostikos ir chirurgijos  klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, itin svarbu nustatyti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį, kad būtų galima laiku pradėti tinkamą gydymą. „Klausos nusilpimas, pasireiškiantis vienoje ar abiejose ausyse, apsunkina galimybę girdėti ir suprasti garsus. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis ir atsirasti tiek dėl amžiaus, tiek dėl įvairių ligų, pažeidžiančių vidinės ausies ląsteles ar klausos nervus. Vis dėlto svarbu…

Sveikatos paslaugų platforma manodaktaras.lt pernai fiksavo augantį registracijų pas gydytojus kiekį, tačiau galima stebėti sparčiai besikeičiančius žmonių įpročius. Platformos vadovas Martynas Burba išskiria naują tendenciją – daugėja registracijų pas medikus nuotolinėms konsultacijoms. „Nuotolinės konsultacijos ypač pasiteisina tais atvejais, kai sprendimą reikia priimti greitai, o pats apsilankymas klinikoje nebūtinai sukuria papildomą vertę. Ši tendencija rodo besikeičiančius pacientų lūkesčius – patogumas ir prieinamumas tampa nebe išimtimi, o nauju standartu sveikatos paslaugų rinkoje Šis konsultacijų modelis toliau sparčiai populiarės, nes taupo laiką, yra prieinamas ir mažesnių miestų gyventojams, be to, tokios konsultacijos yra pigesnės“, – sako M. Burba. Anot M. Burbos, tikimasi, jog impulsą nuotolinių konsultacijų augimui duos ir Seimo praėjusių metų pabaigoje priimti…

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai. Šis laikotarpis gali pasireikšti ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Nors menopauzė yra natūrali organizmo transformacija, daugelis moterų ieško būdų, kaip palengvinti jos simptomus, išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.  Menopauzės metu keičiasi medžiagų apykaita – mažėja raumenų masė, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Silpsta kaulai, dažnėja osteoporoziniai stuburo ir šlaunikaulio lūžiai. Pokyčiai veikia ir psichinę sveikatą – gali pasireikšti depresija, didėti demencijos rizika.  Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės, daugelis moterų dėl šių pokyčių nerimauja ir nori išsitirti, ar menopauzė jau prasidėjo.  „Gydymas…