Stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, su kuriuo kasdien susiduria milijonai gyventojų. Nuolatinę įtampą gali nulemti daugybė aspektų – darbas, asmeniniai santykiai ir išgyvenimai, finansinė padėtis ar įtemptas ir greitas gyvenimo tempas. Kaip teigia psichologė Vitalija Navickė, toks gyvenimo būdas gali priversti prie lėtinio streso, per kurį sutrinka organizmo funkcionavimas, miegas bei psichologinė sveikata. Laimei, yra keletas greitų kasdienių gudrybių, padėsiančių sumažinti ne tik patį stresą, bet ir jo pasekmes. „Ūmaus streso metu mūsų organizmas reaguoja itin žaibiškai „kovok arba bėk“ principu, kuris išlikęs dar nuo urvinių žmonių laikų, kai reikėdavo medžioti maistą ir grumtis dėl išgyvenimo. Tuo metu organizme išskiriami tai signalizuojantys hormonai ir širdis pradeda greičiau plakti, tam,…
Paminklo kapams pasirinkimas: ką reikia įvertinti?
Artimo žmogaus išėjimas į kitą pasaulį labai dažnai yra jautrus metas. Nors kuo mažiau galvot apie techninius dalykus ir kuo daugiau dėmesio skirti geroms mintims tam žmogui, kuris yra mums svarbus. Visgi, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo atsisveikinimo reikia pagalvoti – kokie paminklai kapams gražiausia atrodo. Kad ir kaip keičiasi tradicijos, tačiau statyti paminklus vis dar yra įprasta, kadangi jie tampa tarsi informacijos šaltiniu, kuris gali padėti kitiems surasti velionio poilsio vietą. Stilius Vienas svarbiausių aspektų yra stilius. Nuo klasikinio, kuris dažniausiai atrodo labai tradiciškai, iki modernaus, kuris kvepia įmantrumu. Svarbiausia rinktis tokį, kuris labiausiai patinka, tiksliau galimai patiktų tam asmeniui, kuriam ir bus skirtas šis kapavietės akcentas. Matmenys…
Artėjant Užgavėnėms dietologė pritaria tradicijų puoselėjimui: išbandykite japoniškų blynų receptą
Užgavėnės – viena iš seniausių, vis dar lietuvių mėgstamų švenčių, turinti ilgametes tradicijas ir nusistovėjusius ritualus. Lašininio ir Kanapinio dvikova, Morės deginimas ir visų laukiamų blynų kepimas yra tradiciniai Užgavėnių šventės atributai. Šiomis dienomis miltinių patiekalų suvalgome daugiau nei įprastai, tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė ramina – jų nereikia bijoti, svarbu vartoti įvairesnių rūšių miltus. Kur juos laikyti, kaip išsirinkti sveikatai palankiausius ir iš jų išsikepti purius blynus žiemos išvarymo šventei pataria „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė. Svarbiausia vartoti įvairias miltų rūšis Miltus patiekalams naudojame itin plačiai: iš jų gaminame pagrindinius patiekalus, desertus, padažus. Vieni miltai gaminami permalant grūdus, kiti – iš daržovių, riešutų ar sėklų. Svarbiausia, pasak gydytojos…
Uoslės praradimas ir priklausomybė nuo vaistų – netinkamo slogos gydymo pasekmės: kaip jų išvengti?
Sloga – oro lašeliniu būdu plintanti ūmi virusinė infekcija, su kuria bent kartą gyvenime yra tekę susidurti daugeliui. Nepaisant to, daugelis ją gydo klaidingai – pasitelkia liaudies mediciną ar perteklinį vaistų vartojimą. „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė teigia, kad visa tai gali sukelti rimtas pasekmes ir sveikatai, ir gyvenimo kokybei. Šaltuoju metų laiku sloga dažniausiai vargina dėl gripo ar COVID-19. Ji prasideda nuo jaučiamo diskomforto ir niežulio jos srityje, atsiradusio čiaudulio ir sudirgusių akių. Vėliau iš nosies ima tekėti skystas skaidrus sekretas, kuris po keleto dienų sutirštėja. „Gydydami slogą žmonės vis dar pasikliauja liaudies medicina – kiša į nosį česnaką, jį valgo ar uosto, į gleivinę varvina įvairiausias daržovių sultis, virš…
Žiemą pirkėjai nepraeina pro lietuviškus agurkus, o populiariausi vaisiai – apelsinai
Nors žiemą Lietuvoje negalime pasidžiaugti šviežių daržovių gausa, laukdami naujo derliaus dažniau stabtelime prie vaisių ir daržovių skyriaus prekybos centruose. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.Edita Gavelienė teigia, kad šaltuoju metų laiku trečdalis dienos daržovių kiekio galėtų būti šviežios kopūstinės daržovės bei įvairūs šakniavasiai. Renkantis daržoves, ji pataria nepamiršti įvairovės – į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau šviežių produktų ir atrasti ne tik maistines daržovių naudas, bet ir nuostabius jų skonius. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjams svarbūs ne tik sveikesni, bet ir tvaresni pasirinkimai, todėl jie labiausiai vertina Lietuvoje užaugintas daržoves. Vitaminų atsargų sukaupti neįmanoma Nors yra manančių, kad vasarą ar rudenį gausiau valgant…
Viskas, ką jums verta žinoti apie depiliaciją lazeriu
Ar pavargote nuo nuolatinio vargo ir skausmo, kurį sukelia tradiciniai plaukelių šalinimo, depiliavimosi metodai? Nuo depiliacijos vašku iki skutimosi – tai kainuoja daug laiko ir neretai sukelia diskomfortą. Laimei, yra veiksmingesnis ir ilgalaikis plaukelių šalinimo sprendimas – plaukų šalinimas lazeriu. Tai kosmetinė procedūra, kurios metu koncentruoti šviesos spinduliai įsiskverbia į plaukų folikulus ir ilgam laikui ar net visam užslopina plaukų augimą toje vietoje. Pastaraisiais metais šis procesas tampa vis populiaresnis, daugelis žmonių renkasi šį metodą vietoj tradicinės depiliacijos vašku. Kaip veikia depiliavimas lazeriu? Plaukų šalinimo lazeriu procesas yra nukreiptas į plaukų folikuluose esantį melaniną (pigmentą). Koncentruotas spindulys pažeidžia plauko folikulą. Dėl to, depiliuotoje vietoje plaukų augimas sulėtėja arba sustoja. Lazeris…
Peruietiška sevičė – gardus patiekalas iš Pietų Amerikos: nustebinkite artimuosius egzotiškais skoniais (receptas)
Sevičė – peruietišku temperamentu dvelkiantis patiekalas, paruoštas iš šviežios žuvies arba jūros gėrybių, marinuotų su žaliosiomis citrinomis ir aštriais padažais. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dažnas sevičės ingredientas – avokadas – yra vitaminų, mineralų bei nepakeičiamų riebalų, būtinų gerai savijautai, šaltinis. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti tinkamą avokadą parduotuvėje, greičiau jį sunokinti namuose bei panaudoti egzotiškų patiekalų gaminimui. Sevičę verta paskaninti avokadais Nors sevičės kilmė nėra tiksliai žinoma, šis patiekalas dažniausiai priskiriamas Peru šalies virtuvei. Tai – vienas populiariausių šios valstybės valgių. Tačiau ir kitos Pietų Amerikos šalys perėmė sevičės receptą bei pritaikė jį savo skoniams, panaudodamos…
Skiepai ar higiena: kas iš tikrųjų veikia?
Per COVID-19 pandemiją matėme ir skiepų priešininkų mitingų, ir gana argumentuotų antivakseriškų straipsnių, galėjusių pasėti abejonę: ar tikrai tie skiepai tokie reikalingi? Medikai turi aiškų atsakymą į šį klausimą. Ir kalba net ne apie patį COVID-19, nes tai tik vienas atvejis iš daugelio – pakalbėkime apie ankstesnes žmoniją kamavusias ligas, tokias kaip poliomielitas, tymai, kokliušas, vėjaraupiai. Arba egzotiškiau – vidurių šiltinė, geltonasis drugys ar meningokokinė infekcija. Kas gi atsirado pirmas – višta ar kiaušinis? Kas padėjo sumažinti susirgimų kiekį – tiesiog gerėjantis gyvenimo lygis ar visgi skiepai? Įprasta manyti, kad difterija, stabligė, maras ir raupsai didžiojoje pasaulio dalyje išnyko (arba bent jau sumažėjo iki minimumo) tik todėl, kad atsirado skiepai…
Radioaktyviosios sėklos: vienkartinė procedūra gydo priešinės liaukos vėžį
Mažyčiai radioaktyvūs implantai, vadinamos sėklos, įstumiami į prostatą ir juose esantis radioaktyvusis jodas spinduliuoja kelis mėnesius naikindamas vėžines ląsteles. Tai brachiterapija – spindulinės terapijos metodas, vienas iš prostatos vėžio gydymo būdų. „Brachiterapijos procedūrą, kaip vieną iš galimų gydymo būdų pasirinkau, kai man 2012 m. buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Chirurginė operacija tada man, šešiasdešimtmečiui, nepasirodė geresnis pasirinkimas,“ – prisimena vilnietis Adomas T. „Kadangi mano PSA rodiklis nebuvo didelis, o iš aštuonių biopsijos stulpelių tik keturiuose buvo rasta pakitusių ląstelių, patvirtinančių vėžį, nusprendžiau rinktis brachiterapiją. Žinoma, pasidomėjau kitais galimais gydymo būdais, pasigilinau į visus jų pliusus ir minusus,“ – pasakoja vyriškis. Pasak sutikusio pasidalyti savo ligos istorija vyro, jam dar neteko sutikti…
Psichologė: kad valstybės šventės taptų asmeninėmis – svarbūs ir ritualai, ir simboliai
Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė Sonata Vizgaudienė. Pasak psichologės, valstybinė šventė tampa svarbi, kai suvokiame jos prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. Todėl nacionalinės šventės yra puiki proga prisiminti savo šaknis, šalies ir giminės istoriją, apie tai papasakoti vaikams ir drauge patirti, kad Lietuvą kuriame nuolat ir kartu. „Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai…
