Šiaulių r. Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, ties Geruogių k., kilo gaisras traukinio vagone, kuriame dega cheminės medžiagos, trąšos. Galimas oro užterštumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Degdamos cheminės medžiagos išskiria nuodingas, kvėpavimo takus dirginančias dujas. Rekomendacijos gyventojams: 1 km atstumu gyventojams privaloma nedelsiant evakuotis – jei yra galimybė, kuo greičiau palikti užterštą teritoriją, judėti prieš vėjo kryptį arba į šoną nuo dūmų debesies. Didesniu atstumu (2-10 km) ir jeigu nėra galimybės evakuotis – užsidaryti patalpose, sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, išjungti rekuperaciją. Kvėpavimo apsauga – naudoti respiratorių su rūgščių dujų filtrais (pvz., ABEK tipo) arba bent jau drėgną audinį / rankšluostį ant…
Paaiškino palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą: kas ir kaip ją gauna?
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros „Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių…
Nauja galimybė pacientams: dantų atkūrimas per 6 valandas jau taikomas ir Lietuvoje
Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…
Motinystės vienišumą keičia palaikymas: „Išgirdau, kad mamos daro klaidas ir mane tai nuramino“
„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“. Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“. Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai. Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
Gydytoja kardiologė: ką svarbu žinoti apie plautinę hipertenziją?
Plautinė hipertenzija (PH) – reta, bet pavojinga liga, kuriai būdingas ilgainiui dėl skirtingų priežasčių išsivystęs spaudimo plaučių kraujagyslėse padidėjimas, sukeliantis dešiniojo širdies skilvelio perkrovą. Dėl šios priežasties širdis turi dirbti vis sunkiau, o negydoma liga gali sukelti rimtus širdies ir plaučių pažeidimus, neįgalumą ar net mirtį. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė sako, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. „Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei…
Alergija ar jautrumas maistui? Gydytoja paaiškina esminius skirtumus
Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų. Alergija ar jautrumas maistui? Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE. „Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes…
Klaipėdoje – senjorų mankštos, kurios ne tik stiprina kūną, bet ir matuoja realius sveikatos pokyčius
Klaipėdoje nuo liepos pradžios vyksta unikali senjorų mankštų programa, kurioje derinamas fizinis aktyvumas ir moksliškas rezultatų vertinimas. Iki rugsėjo vidurio truksianti iniciatyva apima ne tik pratimų kompleksus, bet ir išsamius sveikatos tyrimus prieš bei po programos. Projektą įgyvendina Uosto poliklinika, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o partneris „Biofarmacija“ senjorams dovanoja vitaminus ir elektrolitus, padedančius palaikyti energiją bei gerą savijautą. Fizinis aktyvumas ilginą gyvenimą Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas vyresnio amžiaus žmonėms mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, antrojo tipo diabetas ir osteoporozė, riziką, o taip pat padeda išsaugoti raumenų jėgą ir pusiausvyrą. Tai tiesiogiai susiję su kritimų prevencija – viena dažniausių traumų priežasčių…
Ergonomika ir motyvacija: kiek lojalumo taškų gauna ergonomiška darbo vieta?
Ekspertų vertinimu, daugėja talentų, kurie renkasi darbdavius, investuojančius į ergonomiškos darbo vietos kūrimą. Nors Lietuvoje vis dar vyrauja gana formalus požiūris į visa apimančią ergonomiką, yra būdų, kaip šią situaciją keisti. Lietuvos ergonomikos asociacijos prezidentas doc. dr. Kazys Algirdas Kaminskas siūlo pirmiausia pradėti nuo dialogo su žmogumi. Minėtą rinkos tendenciją patvirtina ir naujausio Turto banko užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo rezultatai – beveik penktadalis respondentų ergonomišką darbo aplinką nurodė kaip vieną iš svarbių darbovietės pasirinkimo kriterijų. Lyginant su panašiais tyrimais atliktais ankstesniais metais, šis rodiklis augo beveik dvigubai. „Akivaizdu, kad pretendentų į darbo vietas lūkesčiai tampa kompleksiški – atlyginimas, papildomos naudos bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansas šiandien yra svarbiausi, bet…
Dalį Europos ir vėl kankina alinantis karštis: gydytojas pataria, ką daryti, kad kelionės metu neperkaistumėte
Balkanai, Pietinė Europos dalis ir Turkija ir vėlišgyvena intensyvią karščio bangą. Žadama, kad savaitgalį, kai kuriose vietovėse, temperatūra kils net virš 40 laipsnių. Itin aukšta temperatūra laikysis iki pat rugpjūčio vidurio.Pranešama, kad dėl vyraujančių karščių dalis turistų bei vietos gyventojų susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Gydytojas traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad nors oro sąlygos keliauti nėra pačios palankiausios, kelionių atšaukti nereikia. Vis tik, privaloma imtis papildomų saugumo priemonių. Venkite būti lauke karščiausiomis valandomis, nepamirškite palaikyti skysčių balanso Gydytojas traumatologas A. Vaitiekus teigia, kad tokios oro sąlygos kelia tiesioginę grėsmę sveikatai, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, sergantiems širdies ar kvėpavimo ligomis. „Siekiant išvengti perkaitimo, šilumos smūgio ar dehidratacijos, būtina…
