Naudinga

Žalą sveikatai suprantame, bet randame būdų ją apeiti 

Blogi pasirinkimai gali sutrumpinti gyvenimą. Žmogui skirtą laiką tirpdo cukraus perteklius maiste, noras natūraliai, deginantis saulėje, įgyti „vasarišką kūną“. Nepadeda ir važiavimas neprisisegus saugos diržų. Bet iš klaidų mokomės – žalingiems įpročiams ir produktams sugalvojamos mažiau kenksmingos alternatyvos.

Tokią tendenciją galime pastebėti visose gyvenimo srityse. Nutukimą sukeliantį cukrų keičiame saldikliais, valandas gulėjimo po saule – įdegį imituojančiais kremais. 

Galiausiai suvokiamą važiavimo automobiliais pavojų mažiname saugos diržais ir saugos pagalvėmis. 

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Giedrė Dautartaitė sako, kad gyvename įdomiais, sveikesnių alternatyvų laikais. Tačiau, anot jos, sudėtinga nusakyti, kodėl vieniems žmonėms labiau nei kitiems rūpi sveikesni maisto produktai, tvaresni daiktai, oro kokybė.  

„Žmonės yra sutverti rutinoms, įpročiams. Dažnas iš mūsų visiškai netrokšta keisti savo gyvenimo įpročių, nes tai reikalauja daug resursų – žinių, dėmesio, laiko, pinigų. O sveikesnių alternatyvų pasirinkimas, kelionė sveikesnio gyvenimo link, ir yra tam tikrų įpročių keitimas“, – sako psichologė. 

G. Dautartaitė pabrėžia, kad radikalūs pokyčiai neretai sudrebina mūsų saugumo jausmą – vieną iš bazinių žmonių poreikių.  

Psichologė priduria, kad žygis teigiamų pokyčių link reikalauja plėsti akiratį ir žinių bagažą.   

„Tokie žmonės supranta kenksmingų dalykų žalą ir nesistengia jos ignoruoti. Jie turi noro domėtis, kuo klimatui kenkia greitoji mada, kuo skiriasi ekologiškas agurkas nuo paprasto, kodėl geriau važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis negu važiuoti senu dyzeliniu automobiliu“, – teigia G. Dautartaitė. 

Svarbu domėtis tuo, ką vartojame 

Galimybė keisti įpročius priklauso ir nuo to, ar yra saugesnių alternatyvų. Štai, pavyzdžiui, „Coca Cola Company“ dar 2005 metais pradėjo siūlyti bene garsiausio pasaulyje gazuoto gėrimo variantą be cukraus. Jis pakeistas dirbtiniais saldikliais. 

Mitybos psichologė Rasa Audickienė atskleidžia, kad kasdien susiduria su pacientų klausimais, kaip vienus produktus pakeisti kitais. Dažniausia užklausa – apie cukrų. 

Tačiau ne visos cukraus alternatyvos iš tiesų sveikesnės. Todėl specialistė ragina domėtis produktais, kuriuos vartojame.  

„Džiuginantis pokytis toks, kad daugėja produktų, kurių sudėtyje nėra hidrintų ir iš dalies hidrintų riebalų. Visada skatinsiu žmones skaityti gaminių etiketes ir, radus jose žodžius „hidrintas“ ar „margarinas“, tų produktų vengti“, – teigia R. Audickienė.

Saulę keičia savaiminio įdegio kremas 

Sveikesnių alternatyvų ieškoma ir rūpinantis tuo, kaip mūsų kūnai atrodo. Antai vasara daugeliui asocijuojasi su deginimusi prie vandens telkinių. Paplūdimiai sutraukia minias žmonių. Tačiau saulė gali pakenkti odai. Todėl kiti įdegusios odos efektą kuria neišeidami iš namų ir naudodami savaiminio įdegio kremus.  

Dermatologai vieningi – mėgavimasis saulės voniomis gali būti pavojingas. Derėtų vengti būti saulėje, kai ji yra aktyviausia – nuo 11 iki 15 val. Net ir trumpas laikas tokioje saulėje gali padaryti žalos – sukelti nudegimus, paskatinti odos ligas. Todėl žmonės vis dažniau ieško saugesnių įdegio alternatyvų.  

Savaiminio įdegio kremai pardavinėjami kone kiekvienoje higienos ir kosmetikos prekių parduotuvėje, juos galima rasti ir vaistinėse.  

Populiarumo nesulaukę saugos diržai tapo privalomi  

Automobilių gamintojai žada jau po kelių metų pasiūlyti savaeiges transporto priemones, kurios esą bus kur kas saugesnės už vairuojamas žmogaus. Todėl sunku pagalvoti, kad prieš pusę amžiaus automobiliai neturėjo net saugos diržų. 

XX a. viduryje Jungtinių Valstijų medikai atkreipė dėmesį, kad nemažai po avarijų atvežamų sužeistųjų patiria sunkias galvos traumas. Jie pasiūlė diegti saugumo sprendimus, kurie apribotų kūno judėjimą avarijos metu. Taip buvo prisiminti dar XIX a. išrasti, bet tada didelio populiarumo nesulaukę saugos diržai.  Šiandien juos segėti privaloma daugelyje pasaulio šalių.  

Pavyzdžiai iš įvairių gyvenimo sričių rodo, kad žmonės ieško priemonių, mažinančių riziką sveikatai. Kai yra alternatyvų, permąstomi pasirinkimai. 

O G. Dautartaitė pažymi, kad vidinis nerimas dėl ateities žmones skatina priimti palankesnius sau sprendimus. Anot psichologės, žmonės linkę labiau puoselėti ateitį, kurią paliksime kitoms kartoms, ir pradeda atsakingiau rinktis maisto produktus, daiktus, transportą.  

Pavieniai žmonių pasirinkimai iškart pasaulio nepakeis. Tačiau žmogus jaučiasi padaręs geriausia, ką tuo metu jis galėjo padaryti. 

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation