Vyras pasiryžo operacijai ir tai išsaugojo gerus santykius šeimoje

Atrodytų, kad knarkimas – visai nedidelė problema, tačiau ji vos neišskyrė laimingos Norvegijoje gyvenančios lietuvių poros. „Knarkiu jau daugelį metų, tačiau paskutiniu metu situacija buvo tiek pablogėjusi, kad žmona vis išeidavo miegoti į kitą kambarį, – pasakoja 46-erių Laimonas. – Nuo to prasidėjo ir kitos šeimos problemos“. Poros kasdienybę temdė kivirčai, Laimonui pasidarė sunku sutelkti dėmesį, pradėjo nesisekti darbe, kankino nuolatiniai žmonos priekaištai: „Ryte atsikeldavau jau pavargęs, puse dienos žiovaudavau, jaučiausi piktas ir suirzęs, buvo sunku susikaupti“.

Knarkimas nėra vien tik žmogaus ir jo aplinkinių gyvenimo kokybę bloginantis veiksnys. Gydytojai perspėja apie knarkimo keliamą pavojų sveikatai. „Baisiausia būdavo tuomet, kai knarkdamas nustodavau kvėpuoti ir žmona įsitempus klausydavo, kada aš vėl įkvėpsiu“, – prisimena Laimonas. – Tuomet žmona nebeištvėrė ir paskambino į Lietuvą ir užregistravo mane gydytojo Tomo Balsevičiaus konsultacijai“.

Gydytojas otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras, docentas Tomas Balsevičius po konsultacijos Kaune Laimoną nusiuntė atlikti miego tyrimų. Jam atliktas išsamus miego sutrikimus atspindintis polisomnografijos tyrimas, leidžiantis miego metu nustatyti knarkimą ir jo intensyvumą, ištirti kvėpavimo ir širdies veiklą, raumenų tonusą, judesius, smegenų veiklą, apskaičiuoti kvėpavimo nutrūkimų ir susilpnėjimų skaičių. „Šis tyrimas atliekamas nakties metu, miegant, todėl man reikėjo pasiplanuoti grįžimą į Lietuvą ir kad turėčiau užtektinai laiko tyrimui atlikti”, – pasakoja Laimonas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Laimoną vargina ne tik knarkimas, bet ir obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS). Tai yra rimta liga, sukelianti stiprų deguonies trūkumą miego metu. Dėl to trinka sąmonė, dėmesingumas, kyla grėsmė užmigti vairuojant ar valdant mechanizmus, išsiderina emocinė ir psichologinė būklė. Šį sveikatos sutrikimą neretai lydi nerimas, depresija, lėtinis pervargimas.

Laimonui pasiūlyta atlikti gerklės operaciją. „Pirmą naktį po operacijos gailėjausi, kad į tai įsivėliau. Tikrai stipriai skaudėjo gerklę, lyg sirgčiau angina. Tačiau dabar, praėjus metams, galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo geriausias dešimtmečio sprendimas“, – džiaugiasi pacientas. Jis išsaugojo ne tik sveikatą, energingumą, darbo vietą, bet ir gerus santykius šeimoje. „Ką gali žinoti – jeigu būčiau neišdrįsęs operuotis, gal vis dar knarkčiau, bet jau tikrai vienišas“, – dabar jau juokauja Laimonas.

Chirurginio knarkimo gydymo galimybės

„Knarkimas – tai garsas, kylantis miego metu ir oro srovei virpinant susiaurėjusią viršutinių kvėpavimo takų sritį. Knarkimo gydymo chirurginiu būdu tikslas yra atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą. Operacijos apimtis priklauso nuo kiekvieno žmogaus anatominių savybių, susiaurėjimo vietos, ligos sunkumo. Gydant knarkimą dažniausiai atliekama mažesnės apimties operacijos, o sergant OMAS tenka atlikti uvulopalatoplastiką ar uvulopalatofaringoplastiką”, – knarkimo gydymą chirurginiu būdu apibūdina doc. Tomas Balsevičius, per metus atliekantis ne vieną dešimtį tokių operacijų.

„Operacijos metu pašalinama dalis liežuvėlio bei minkštojo gomurio gleivinės. Likusi liežuvėlio dalis pasukama aukštyn bei fiksuojama prie minkštojo gomurio. Po šios operacijos padaugėja vietos tarp minkštojo gomurio ir užpakalinės ryklės sienos, todėl oras gali laisvai cirkuliuoti. – pasakoja gydytojas. – Po šių operacijų iki 90 proc. pacientų išnyksta arba ženkliai sumažėja knarkimas, iki 80 proc. pacientų ženkliai sumažėja obstrukcinių miego apnėjų skaičius“.

Esant padidėjusioms gomurinėms tonzilėms atliekama uvulopalatofaringoplastikos operacija. Jos metu atliekama minkštojo gomurio plastika, pašalinamos gomurinės tonzilės, tarpusavyje susiuvami priekiniai ir užpakaliniai žiočių lankai, todėl ne tik padaugėja vietos už minkštojo gomurio, bet ir fiksuojamos šoninės ryklės sienos, išvengiama jų susiaurėjimo miegant.

Tiems, kas bijo operacijos

Neretai žmonės kankinasi dėl knarkimo, bet kreiptis pagalbos į medikus neskuba. Kodėl? „Baimė prieš operaciją yra natūralus dalykas, todėl svarbiausia pacientą informuoti, kas bus daroma ir kas jo laukia pooperaciniu laikotarpiu“, – patikina gydytojas Tomas Balsevičius. Kadangi visi pjūviai yra susiuvami, po šių operacijų nelieka atvirų žaizdinių paviršių. Todėl skausmas po knarkimo gydymo operacijų yra kiek mažesnis nei po kitų gerklės operacijų, taip pat mažesnė pooperacinio kraujavimo rizika.

Atliekant mažai invazyvias knarkimo gydymo operacijas, pooperacinis laikotarpis yra trumpas, nenukenčia pacientų darbingumas. Jau kitą dieną pacientas gali atlikti įprastinius darbus. Tačiau sergant OMAS ir atliekant didesnės apimties operacijas pooperacinis laikotarpis trunka iki 2 savaičių. Tuo metu rekomenduojama švelnaus maisto dieta, reikia vengti gazuotų gėrimų, riboti fizinį krūvį. Pooperacinis skausmas dažniausiai būna vidutinio intensyvumo ir trunka apie 1–2 savaites. „Jį paprastai numalšina įprasti vaistai nuo skausmo“, – nuramina docentas.

Deja, alternatyvų operaciniam knarkimo gydymui nėra daug. „Išskirtinais atvejais, galima pozicinė miego terapija – įvairios priemonės, trukdančios miegoti tam tikroje pozicijoje. Sergant sunkia OMAS forma, gali būti naudojama nuolatinio padidinto oro srauto ventiliacija. Taikant šį metodą tenka kas naktį miegoti su nosies ar veido kauke, pro kurią tiekiamas padidintas oro srautas, neleidžiantis ryklės audiniams subliukšti. Taip pat nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įvairių gamintojų siūlomi nosies ar ryklės purškalai, nosies landų išplėtėjai ar burnos įdėklai būtų veiksmingi gydant knarkimą ar obstrukcinę miego apnėją”, – sako doc. T. Balsevičius.

Pranešimą paskelbė : Agnė Breikštienė, UAB „Adres“

(Perskaityta per mėnesį: 11, iš jų šiandien: 1.)

About Moteruklubas.lt