Naudinga

Vasaros pramogos gali atnešti rimtų traumų: kaip prižiūrėti vaikų susižeidimus?

Paskutinės vasaros savaitės lepina gerais orais, tad daugybė šeimų su atžalomis skuba mėgautis šiltojo sezono teikiamais malonumais: maudynėmis, pramogomis lauke, aktyvia fizine veikla. Visgi, vasariškos linksmybės gali atnešti ne tik džiaugsmo, bet ir rimtų traumų. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė sako, jog tam, kad jaunieji poilsiautojai būtų saugūs, o tėvai – ramūs, būtina atkreipti dėmesį į keletą detalių ir pataria, kaip pasirūpinti mažyliu, jam susižeidus pramogaujant.

Saulės spindulių žala

Vienas didžiausių malonumų pakilus termometro stulpeliui, be abejonės, yra saulės vonios bei maudynės įvairiuose vandens telkiniuose. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra pavojingos veiklos, tačiau vaistininkė L. Mockutė pažymi, jog čia reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, kuriuos ignoruojant bus sugadinta ne tik diena, bet ir sveikata.

„Pirmas elementas, į ką tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį lepinantis poilsiu prie ežero, upės ar jūros, yra saulės spinduliuotės daroma žala odai. Dauguma žmonių mano, jog besibaigiant vasaros sezonui, šis pavojus sumažėja, tačiau iš tiesų – UVA ir UVB spinduliuotė paveikia žmones visais metų laikais, nepaisant ar lauke saulėta, ar dangų apniaukę debesys. Todėl SPF apsauga yra būtina.

Siekiant išvengti nudegimų, saulės sukeliamų alerginių reakcijų bei pigmentinių dėmių atsiradimo, svarbu tinkamai naudoti SPF priemones. Tepti būtina ne tik veidą, bet ir lūpas, akių vokus, ausis ir kiekvieną galūnę. SPF priemonė veidui turėtų būti parinkta pagal odos tipą bei ne mažesnė nei 50, o kūnui galima naudoti ir SPF 30. Kadangi dauguma šių priemonių yra netirpstančios vandenyje, išsimaudžius jos reaplikuoti nereikia, tačiau jei po maudynių nusausinama rankšluosčiu – priemonę reikėtų panaudoti dar kartą“, – paaiškina L. Mockutė.

Bakterijos vandens telkiniuose

Anot vaistininkės, dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį ilsintis prie vandens telkinių yra paties telkinio užterštumo rodiklis. Ji paaiškina, jog po didelių liūčių patartina palaukti bent parą ir tik tada planuoti maudynes, nes lietus į vandenį nuo kranto ir šalia esančių augalų atneša įvairius teršalus bei šiukšles.

„Negana to, įšilęs ir organinėmis medžiagomis užterštas vanduo – puiki terpė plisti įvairioms bakterijoms, virusams bei pirmuonims. Dėl šios priežasties reikėtų pasistengti, kad maudantis vanduo nepatektų į burną, atviras žaizdas. Žinoma, atvirų telkinių vanduo taip pat yra netinkamas plauti maisto produktams ar gerti. Apie tai būtina informuoti mažesnes atžalas. Svarbiausia, nuolat stebėti vandenyje bežaidžiančius ar besimaudančius vaikus, kad jiems nekiltų pavojus“, – rekomenduoja vaistininkė.

Skaudūs patempimai

Sportinės veiklos, tokios kaip važinėjimas dviračiu, riedučiais, komandiniai žaidimai – gali baigtis įvairiomis traumomis, nubrozdinimais ir patempimais.

L. Mockutė paaiškina, kad siekiant išvengti patempimų, prieš aktyvias pramogas mažiesiems patartina atlikti mankštas, tempimo pratimus. Svarbu pasirūpinti ir tuo, kad šie pratimai atžaloms būtų malonūs – čia pravers linksma muzika, spalvingi sukamieji lankai ar sportinės gumelės, masažiniai volai, šokdynės.

„Mankštų tikslas yra padėti atžalai suvokti, kad staigi fizinė apkrova gali baigtis patempimais. Išmokę bent keletą minučių atlikti tempimo pratimus, vaikai ne tik apsaugos save nuo galimų traumų, bet taip pat ir išsiugdys naudingą įprotį.

Visgi, jei mažametis pasitempia galūnę, reikia imtis tam tikrų priemonių. Jei sužalota vieta tinsta, ją reikėtų šaldyti kas valandą ar keletą. Patogiausia tai daryti ledukus suvyniojus į marlę ar rankšluostį arba įsigijus specialų šaldymo kompresą. Patemptą vietą taip pat reikėtų tvirtai aprišti elastiniu tvarsčiu ir stengtis kuo mažiau judėti. Jei per keletą dienų skausmas ir patinimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytojus dėl ištyrimo ir galimų rimtesnių traumų“, – sako vaistininkė.

Nubrozdinimai ir įpjovimai

L. Mockutė pažymi, kad neatsiejamas vasaros atributas tarp vaikų yra įvairūs nubrozdinimai bei įpjovimai, o juos taip pat reikia teisingai prižiūrėti, kad neišsivystytų infekcija. Anot jos, svarbiausia pažeistą vietą dezinfekuoti ir išvalyti – nubrozdintą galūnę ar įpjovimą reikėtų nuplauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu arba išplauti su vandeninio peroksido tirpalu.

„Nuplovus sužeistą vietą, reikėtų atidžiai apžiūrėti ar joje neliko smėlio, stiklo šukių bei kitų svetimkūnių. Atvirą žaizdą patartina patepti joduoto povidono tepalu, uždėti tvarstį ir sąžiningai jį keistą keletą kartų per dieną. Joduotas povidonas naikina įvairius mikroorganizmus, negana to, jį gerai toleruoja daugelio žmonių oda. Vėliau ant žaizdos galima tepti kremą su pantenoliu, kuris ją pamaitins ir sudrėkins “, – sako vaistininkė.

Siekiant išvengti komplikacijų, gydant patempimus ar sužeidimus, svarbu nuolat stebėti skaudančią vietą ir vos pamačius nemalonius pokyčius, imtis atitinkamų priemonių. Pasak vaistinės ekspertės, jei sužeidimas negyja per keletą dienų, vieta tinsta, mėlynuoja, atsiranda gelsvos spalvos skystis, dėl tolimesnių žingsnių reikėtų pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Pranešimą paskelbė: Gustė Kašėtaitė, UAB Headline agency