Naudinga

Vaikų traumos vasarą: vyresni nesuvaldo paspirtukų, mažesnius prispaudžia batutuose

Kiekvienas vasaros sezonas pasižymi didesniu aktyvumu: maudynės ežeruose, upėse ar prie jūros, dviračiai, paspirtukai, aktyvios pramogos gamtoje, batutai kiemuose ir, žinoma, išradingumo nestokojantys atostogaujantys mokyklinukai. Ši vasara dar ir kiek kitokia, nes po ilgo karantino vėl galime judėti laisviau. Taigi šiltajam sezonui įsibėgėjus, gyvybės draudimo bendrovė „SB draudimas“ skaičiuoja, kad šiemet daugiau nei pusė traumas patyrusių apdraustųjų yra būtent vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų.

Pernai vasarą „SB draudime“ apdraustiems vaikams buvo fiksuota trečdalis visų traumų, o šių metų atostogų sezono tendencijos skiriasi: „Per pirmuosius du šios vasaros mėnesius net 53 proc. traumų įvyko vaikams. Dažniausiai pasitaikė kaulų lūžiai ir išnirimai – beveik 6 iš 10 atvejų. Tiesa, praėjusiais metais šio pobūdžio traumos pasitaikydavo dar dažniau – beveik 8 iš 10 atvejų. Kitos gana dažnai pasitaikiusios traumos, dėl kurių išmokėtos draudimo išmokos, įvyko dėl nudegimų, raiščių patempimų ar plyšimų, pėdos, kelio, blauzdos, galvos, antakio ar kitų žaizdų“, – sako „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis.  

Pernai vidutinė išmoka už vaikų traumas „SB draudime“ siekė 312 Eur, o didžiausią finansinę pagalbą – 1158 Eur, gavo apdraustasis dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių bei osteosintezės – operacijos, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai. Šiemet panaši suma (1000 Eur) išmokėta dėl kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžių.

Vasaros rizikos – paspirtukai ir batutai

Kad pasikeitė sezonas, jaučia ir gydytojai traumatologai, ypač kai karšti orai Lietuvoje laikosi taip ilgai. „Pacientų tikrai daugiau ir išryškėjo specifinės traumos, pavyzdžiui nukentėjus dėl elektrinių paspirtukų, daug batutuose susižeidžia ir, žinoma, traumos vandenyje – ežeruose, prie upių, kuomet šokdami į vandenį ant galvos vyresni vaikai patiria sumušimų, kaklo patempimų, basi užlipa ant stiklų, skardinių ir taip susipjausto padus“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Rimantas Zagorskis. 

Anot gydytojo, elektriniai paspirtukai dažnu atveju yra per greita transporto priemonė vaikams, todėl jie nesuvaldę griūna ir susižeidžia patys arba netyčia atsitrenkia į kitą vaiką ir sužeidžia jį. Abiem atvejais traumos gali būti sunkios – rankų kaulų lūžiai, alkūnių išnirimai, šlaunikaulių lūžiai, galvos sutrenkimai.

Batutai – dar viena vasaros pramoga, kuri atneša ne tik linksmybių, bet ir rizikos patirti traumų. Todėl gydytojas pataria visada laikytis gamintojų instrukcijų, nelipti į batutą keliems asmenims vienu metu.

„Batutuose vyresni vaikai dažniausiai patiria mažesnes traumas, pavyzdžiui čiurnų patempimus, kuomet pakreipia koją šokinėdami, arba krisdami susimuša galvą į batuto kraštą. Tačiau didesnė problema, kuomet į batutą suleidžiami skirtingo amžiaus vaikai, nes mažesnis vaikas nukrenta ir tuo metu ant jo užšoka didesnysis. Tokiais atvejais traumos būna didesnės: neretai pasitaiko blauzdikaulio lūžių, įvairių rankų lūžių, galvos traumų, krūtinės sužalojimų“, – vardija gydytojas ortopedas-traumatologas.

Ilgesnis gijimas vasarą

R. Zagorskis pasakoja, kad vasarą žaizdos gyja ilgiau, padidėja infekcijos tikimybė: „Mes net rimtesnes planuotas operacijas per karščius stengiamės atidėti, kad pooperaciniu laikotarpiu išvengtume komplikacijų dėl galimos infekcijos žaizdoje. Mat per karščius žaizdos gyja sunkiau ir ilgiau, jas reikia dažniau perrišti. Pasitaiko daugiau supūliavusių žaizdų atvejų“, – aiškina gydytojas.

Anot ortopedo-traumatologo, kaulų lūžiai vasarą gyja panašiai, tačiau atsiranda kitas aspektas – vaikams vasara atrodo tokia trumpa, kad jie nori ją išnaudoti iki maksimumo, todėl skuba kuo greičiau atsikratyti gipso, nesilaiko gydytojų nustatyto režimo.

„Vaikams dažnu atveju sunku laikytis rekomendacijų dėl judėjimo apribojimų, kuomet reikia saugoti sugipsuotą galūnę. Taigi pasitaiko ir gipso sulaužymo ar sušlapinimo atvejų. Žinoma, vasarą ir pati įtvarų priežiūra yra sudėtingesnė dėl šilto oro – oda po gipsu labiau prakaituoja, tvarsčius reikia keisti dažniau“, – sako gydytojas.

Rizikuoti – vaikų prigimtyje

Vaikai nori tyrinėti, bandyti naujus dalykus, nuolat tikrinti galimybių ribas. Taigi, anot gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovo S. Jokubaičio, traumos retai yra išvengiamos. Tačiau galima ir būtina imtis prevencijos priemonių, kad sužeidimai būtų kuo mažesni, o pasekmės ne tokios skaudžios.

„Važinėjantis dviračiais ar paspirtukais, būtina dėvėti alkūnių ir kelių apsaugas, galvos šalmus – tai padeda išvengti sudėtingų traumų. Taip pat maudytis patariama su tam skirtais batais, kad vaikai nesusipjaustytų padų. Šokinėti į vandenį taip pat galima tik vadovaujantis paplūdimio ženklais ir esant pakankamam gyliui, fiziniam pasirengimui ir profesionaliai suaugusiųjų priežiūrai, – sako S. Jokubaitis bei priduria, kad vaiko nepririši ir nesulaikysi. – Jie nori žaisti ir reikia tai leisti. Tik svarbu laikytis saugumo taisyklių, pasirūpinti prevencija ir traumų draudimu, kuris garantuos finansinę pagalbą, jeigu nelaimė vis dėl to įvyktų.“

Pagalba įvykus traumai

Kad visų traumų išvengti nepavyks, pritaria ir gydytojas R. Zagorskis. Tokiais atvejais reikia žinoti pagrindines pirmosios pagalbos taisykles.

„Visų sumušimų pirmoji pagalba – šaltis. Ne purškalai ar šaldantys tepalai, o sausas šaltis: iš šaldiklio ištraukite kažką šalto, įvyniokite į rankšluostį ir kas tris valandas po 15–20 min. palaikykite ant sumuštos vietos. Šaltis sumažina tinimą ir skausmą – tuomet reikia mažiau vaistų nuo skausmo. Beje, vaikams kaip ir suaugusiems, reikia duoti vaistų nuo skausmo. Juk mes patys nekenčiame skausmo, kodėl tai turėtų daryti vaikai. Po traumos vaikas jau ir taip būna išsigandęs ir kai jam dar skauda – net anamnezę sunku susirinkti“, – pasakoja ir vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirbantis medikas.

Anot ortopedo-traumatologo, lūžių ir traumų atvejais būtina sužeistą galūnę stabilizuoti ir laikyti pakeltą aukščiau. „Pavyzdžiui, jeigu patiriama čiurnos trauma, galūnę reikia pakelti aukščiau ir uždėti sausą šaldantį paketą“, – pataria R. Zagorskis.

Kritinis laikas po galvos traumos – para

Pagrindiniai simptomai, vertinant galvos traumos sunkumą – ar vaikas buvo netekęs sąmonės, ar jį pykina, ar jis vemia. „Jeigu neteko sąmonės, akivaizdu, kad trauma buvo gana didelė, į tokį vaiką žiūrėsime daug akyliau. O pykinimas yra vienas iš galvos smegenų sutrenkimo simptomų, – pasakoja medikas ir sako, kad šiais dviem atvejais būtina važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. – Po galvos traumos vaikas gali būti vangus, mieguistas – tai dažniausiai nieko blogo nerodo. Juk ir suaugusieji pirmą parą po traumos yra kiek sutrikę.“

Galvos smegenų traumos simptomai pasireiškia per pirmą parą po traumos – tai yra kritinis laikotarpis, kuomet reikia stebėti, ar vaiko nepykina, ar jis nevemia. Viskas, kas pasireiškia vėliau, anot R. Zagorskio, dažniausiai nėra susiję su galvos trauma: „Atvažiuoja po dviejų parų su karščiavimu ir galvoja, kad tai susiję su galvos trauma. Bet taip dažniausiai nebūna.“

Ant nudegimų – jokių riebalų!

Žaizdas, esant galimybei, reikėtų nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu ir uždėti švarų tvarstį. Nudegimų atveju – draudžiama tepti riebiais kremais. „Net nežinau iš kur žmonės tokių patarimų prisiklauso, nes kartais net sviestu pritepę atvažiuoja į priėmimą“, – pasakoja gydytojas ir pataria nudegimo žaizdas taip pat atvėsinti po tekančiu šaltu vandeniu, uždėti švarų tvarstį ir važiuoti pagalbos pas medikus.

„Riebalinio pagrindo tepalai gilina žaizdą, nes neleidžia nuo odos išgaruoti karščiui. Vaikai atvažiuoja su dar gilesniais nudegimais ir dar turime nuvalyti tą riebų tepalą – vaikams tai sukelia tik papildomą skausmą“, – aiškina gydytojas ortopedas-traumatologas R. Zagorskis.

Pranešimą paskelbė: Šarūnė Bernotė, UAB Headline agency
Vaikų traumos vasarą: vyresni nesuvaldo paspirtukų, mažesnius prispaudžia batutuose