Už ką vyrai neturi atsiprašinėti

Moterys tik ir laukia iš mūsų atsiprašymų: nesvarbu, užsitarnavai tai, ar šiaip sau. Variantas „šiaip sau“ vyrą tikrai netenkina, tai kodėl jis turėtų atsiprašyti už tai, apie ką net neverta kalbėti? Mes pavargę nuo tokio bobų elgesio ir mastymo. Mes ne atsiprašynėsime už savo vyriškus veiksmus, nes tai nėra gerai – tarsi būtumėte bandę mus aprengti suknele. Nu į jokius vartus netelpa.

Už ką mes kategoriškai atsisakome atsiprašyti?

Už tai, kad nerodom emocijų. Nuo pat gimimo mes esame mokomi, kad emocijos (dažniausiai liūdesys) – tai ne vyriška. Štai kodėl mes stengiamės ne verkti. Bet tai nereiškia, kad mes negalime užjausti. Mes galime. Tiesiog nemokame tai išreikšti – ir nemanom, kad tai būtina.

Už bagažo dydį. Ką, jūs rimtai? Tai tam tikra prasme dalis taves. Štai bibys – taip pat dalis taves, tu juk neatsiprašynėji už tai, kad jis yra didelis. Tas pats ir su lagaminu. Paprasta ir aišku.

Už tai, kad sakome „NE“. Neveltui juk egzistuoja žodis „NE“, – jo egzistavimą pateisina jo naudingumas. Be to, tai ne tiesiog žodis, bet labai naudingas žodis. Jį sunku vartoti artimų žmonių atžvilgiu, bet kartais tai yra būtina, ir mes jį sakome ne todėl, kad kažką įskaudinti.

Už tai, kad vaikštom be kelnių. Kas kaltina mus, kad tai kvaila, tas ne karto be kelnių namie ir nevaikščiojo. Patariu pabandyti.

Už tai, kad norime pabūti vieni. Pabūti vienam yra gera. Taip vyrai dažniausiai užsiima savianalize, ilsisi ir žiūri porno – karts nuo karto.

Už tai, kad ilsimes su bičais. Vyrai turėtų ilsėtis su vyrais. Tai puikus būdas priminti sau, kad už jaukaus namų židinio, taip pat yra gyvenimas. Bet kokiu atveju, tai puikus pretekstas likti vis dar bernu.

Už tai, kad norime žiūrėti futbolą ar kitą sportą. Daugelis iš mūsų turime mėgstamą komandą. Konkurencijos dvasia vyrų kraujyje, o tam tikros komandos palaikymas – būdas realizuoti konkurencijos troškulį. Tai yra normalu. Normalu ir tai, kad mes nereaguojame į kažkieno kalbas, kai žiūrime sportą – priklausomybė, su visais būna.

Už tai, kad geriam alų. Taip, kvepia šiaip sau, bet užtat koks skonis.

Už tai, kad šnekame telefonu greitai ir tik tam prispirus.

Už tai, kad mes sakome tiesiai. Tiesmukiškumas – geriausias būdas perteikti asmeniui, ką norite pasakyti.

Už tai, kad kažkaip ne itin norime turėti lytinių santykių.

Už tai, kad nesiskutam. Na, taip, plaukai sparčiai auga. Ir kartais mes norime pamiegoti ilgiau. Tai reiškia, kad skutimuisi tiesiog nelieka laiko. Nusiskusim kai tam ateis laikas, ar net atauginsim barzdą, tam patiems panorėjus.

Už tai, kad pataisom kelnes (klyną). Tik žmonės be kiaušų, nesupranta, kaip tai yra nepakeliama, kai kiaušai jaučiasi blogai ir nepatogiai guli. Todėl juos būtina tinkamai suguldyti.

Už tai, kad iškrentam iš pokalbio. Mūsų smegenys nuolatos dirba ir kažkuo užimtos, išskyrus dalyvavimą pokalbyje. Tai nereiškia, kad mes atsijungiam nuo pokalbio ir pamirštam apie jį – tiesiog sutelkėm dėmesį į ką nors kitą.

Už tai, kad rizikuojam. Rizika – vyrų gyvenimo dalis. Rizikuoja dažniausiai vyrai. Ir tai normalu.

Už tai, kad mes vyrai. Moterys juk neatsiprašo – kodėl mes turėtume?

 

Tekstas: brodude

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)

Add a Comment